Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Psichologija (klinikinė psichologija) Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Socialinių mokslų magistras
Klinikinės psichologijos magistrantūros studijų pagrindinis tikslas – suteikti studijuojantiems teorines žinias ir praktinius įgūdžius, apimančius šias svarbiausias klinikinės psichologijos sritis:
• vaikų bei suaugusiųjų elgesio ir emocinių sutrikimų klinikinę psichologinę diagnostiką ir įvertinimą;
Studijų trukmė: 2 metai Studijų apimtis: 120 kreditų Studijų forma: nuolatinė
Studijų metodai: paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, rašto darbai, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas ir kt.
Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.
Įgytos žinios studijų pabaigoje apibendrinamos moksliniu darbu (magistro darbas) ir keturių mėnesių trukmės profesine praktika. Ją studentai atlieka suaugusiųjų ir vaikų gydymo ir konsultavimo įstaigose, kuriose dirba aukščiausios kvalifikacijos klinikiniai psichologai ir psichoterapeutai, vadovaujantys studentų praktikai. Taip pat kiekvienam studentui skiriamas praktikos vadovas katedros dėstytojas, kuris palaiko ryšį su įstaigos praktikos vadovu ir rūpinasi organizaciniais praktikos reikalais, o taip pat atlieka studentų profesinę priežiūrą.
Praktikos pabaigoje studentai rašo praktikos ataskaitą – savo keturių mėnesių darbo analizę, kurią gina katedroje, dalyvaujant ir įstaigos praktikos vadovams.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos studentai turi šias papildomas galimybes:
Dalinės studijos ir praktika užsienyje
Studentai turi galimybę laimėti Europos Sąjungos skiriamą stipendiją ir išvykti dalinėms studijoms ir/ar praktikai užsienyje.
Kiekvienoje studijų pakopoje mobilumo veiklose – dalinėse studijose arba praktikoje užsienyje studentai gali praleisti iki 12 mėn. Absolventai taip pat turi galimybę atlikti praktiką įmonėse tais atvejais, kai praeina atranką paskutiniaisiais studijų metais, o išvyksta praktikai per pirmuosius metus po studijų baigimo.
Fakultetas turi daugiau negu 60 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais Europos universitetais – populiariausi jų: Umea, Ciūricho, Liuveno, Saragosos, Barselonos, Tartu, Rostoko, Čarlso ir kt.
Taip pat populiarėja dvišalių sutarčių pagrindu vykstantys mainai, kurie suteikia galimybę studijuoti Amerikoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Singapūre, Tailande, Taivane ir kt.
Norite sužinoti daugiau? Informacijos ieškokite fakulteto tinklalapio skyrelyje TARPTAUTINIAI RYŠIAI.
Prieiga prie Vilniaus universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūros
Studentai gali naudotis Universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūra:
Dalyvauti Psichologijos studentų asociacijos Vilniaus universitete veikloje
Lietuvos psichologijos studentų asociacija Vilniaus universitete (LIPSA VU) – motyvuotų Vilniaus universiteto psichologijos studentų organizacija, kuri yra Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) filialas. Ji ne tik yra grandis, jungianti su kitais psichologijos studentais, bet kartu ir šansas plačiau susipažinti su psichologijos mokslu.
Inicijuodami gyvesnį Lietuvos psichologijos studentų bendravimą bei studentų bendradarbiavimą su psichologijos specialistais praktikais ir universitetų dėstytojais, LiPSA VU nariai stengiasi praplėsti būsimų psichologų žinias, įgyjamas paskaitų metu. Glaudžiai bendraudami tarpusavyje nariai dalijasi profesine patirtimi, įvairiapusiškai ruošiasi dirbti pagal specialybę. LiPSA bendradarbiauja su kitomis panašių interesų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, atstovauja Lietuvos psichologijos specialybės studentams tarptautinėse organizacijose bei stengiasi plėsti visuomenės žinias apie psichologiją ir psichologus.
Dalyvauti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete veikloje
• Atstovautų Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto studentus Universiteto valdymo organuose; • Išklausytų studentų problemas ir padėtų rasti sprendimo būdus; • Tobulintų studijų procesą; • Konsultuotų ir atsakytų į visus rūpimus socialinius ir akademinius klausimus; • Organizuotų renginius, apjungiančius visus VU Filosofijos fakulteto bendruomenės narius; • I nformuotų tam, kad visos naujienos studentus pasiektų laiku.
Užsiimti menine saviugda
Norėdamas užsiimti menine saviugda, junkis prie Vilniaus universiteto meninių kolektyvų:
Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) yra nepelno organizacija, burianti aktyvų poilsį ir keliones mėgstančius VU studentus. Kiekvieną savaitgalį klubas organizuoja žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, slidėmis (priklausomai nuo sezono). Keliaujama po gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas. Žiemą dažniausiai nakvojama kaimo sodybose, vasarą – palapinėse. Žygeiviai ne tik ištvermingi keliautojai, bet ir geri dainininkai, smarkūs šokėjai, draugiški ir smagūs žmonės, tad dažniausiai po žygio prie laužo vakaronė ir linksmybės tęsiasi iki paryčių. Klubo nariai kartu švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, Užgavėnes, Rasas ir kitas šventes.
Dalyvauti VU Kendo klubo veiklose
Vilniaus Universiteto kendo klubas įkurtas 2008 m. keleto VU studentų, siekiančių populiarinti kendo – japonų kardo meno – discipliną, kuria susižavėjo bei iki tol aktyviai praktikavo kelerius metus. Tarptautiniuose seminaruose bei varžybose sutinkant kitų universitetų klubų atstovus kilo idėja skatinti ir Lietuvos studentų įsitraukimą į neretam iš jų nepažįstamą, iš pirmo žvilgsnio gal net kiek keistą, japoniško kovos meno pasaulį.
Kendo – japonų kardo menas – už tekančios saulės šalies ribų žinomas kaip japoniškas fechtavimas.
Poilsiauti prie jūros
Vilniaus universiteto studentai turi galimybę poilsiauti prie Baltijos jūros:
supranta asmenybės struktūros, raidos, patologijos tapsmo ir psichologinio poveikio dėsningumus svarbiausių psichologinių teorijų požiūriu;
išmano svarbiausias psichoterapijos teorines paradigmas;
geba taikyti savitus psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo metodus, siekdamas padėti spręsti asmeninio bei šeimos gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, psichologines krizes;
kvalifikuotai atlieka psichodiagnostinius tyrimus, priima diagnostinius sprendimus, remdamasis tarptautinėmis diagnostinėmis klasifikacijomis;
geba teoriškai pagrįsti ir praktiškai atlikti mokslinį savo darbo efektyvumo įvertinimą.
KLINIKINĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:
tęsti studijas psichologijos krypties doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
dirbti psichologais vaikų ir suaugusiųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – pirminio, antrinio ir tretinio lygio somatinėse ir psichiatrinėse ligoninėse, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos centruose, krizių pagalbos centruose, užsiimti privačia konsultavimo praktika, taip pat dirbti įvairiose psichologinę pagalbą teikiančiose institucijose.
Priėmimo informacija
Į Klinikinės psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.
Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite šią aktualią informaciją:
Prašymų studijuoti pateikimas;
Dokumentų registracija;
Priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės ir priėmimo terminai;
Informacija apie konkursinio balo sandarą;
Informacija apie stojamąją studijų įmoką ir registracijos mokestį;
Papildomas priėmimas;
Studijų sutarties sudarymas ir kt.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika.
Daugiau informacijos
Studijų sritis: Socialiniai mokslai
Studijų trukmė: 2 metai