Tomasz Mróz „Selected Issues in the History of Polish Philosophy: Erasmus Lectures at Vilnius University“

Vilniaus universiteto leidykla išleido Tomasz Mróz knygą „Selected Issues in the History of Polish Philosophy: Erasmus Lectures at Vilnius University“. Sudarytoja doc. Nijolė Radavičienė. Knygos viršelis

Knygoje pateikiamas išplėstinis paskaitų apie lenkų filosofijos istoriją variantas. Šis paskaitų ciklas buvo skaitytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2013 ir 2015 m., autoriui atvykus pagal Erasmus+ dėstytojų mainų programą. Pirmojoje paskaitoje nagrinėjamas klausimas apie „nacionalinės filosofijos“ galimybę, apie skirtį tarp sąvokų „lenkiška filosofija“ ir „filosofija Lenkijoje“. Antrojoje paskaitoje analizuojama Platono recepcija lenkų filosofijoje XIX-XX a. Trečiojoje paskaitoje pristatoma profesoriaus W. Lutosławskio (1863-1954) veikla ir idėjos, vystytos Vilniuje 1919-1931 metais Stepono Batoro universitete. Dauguma cituojamų dokumentų yra saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve ir buvo autoriaus ištyrinėti 2005 m.

Tarptautinių programų ir ryšių skyrius, finansavęs šios knygos leidimą, siekdamas aktyvinti dėstytojų mainus pagal Erasmus programą bei užtikrinti, kad atvežtosios idėjos pasiektų platesnį besidominčiųjų ratą, ketina ir ateityje paremti atvykusių dėstytojų paskaitų ar kitos metodinės medžiagos publikavimą.

Išleista kolektyvinė monografija „Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta“

Vilniaus universiteto leidykla išleido Laimutės Žilinskienės (sudarytoja), Sigitos Kraniauskienės, Irenos Šutinienės kolektyvinę monografiją „Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta“. Monografija parengta ir jos leidyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Vėlyvasis sovietmetis gyvenimo istorijose: pirmoji sovietmečio karta“ (sutartis Nr. LIT-9-3/LSS-250000-354) lėšomis. Monografijos viršelis

Vykdyto projekto tikslas buvo parengti mokslo studiją, toliau nagrinėjančią sovietmečio interpretacijas autobiografiniame diskurse kartų tyrimo perspektyvoje – tęsiant ankstesnius sovietmečio atminties tyrimus, atliktus vykdant projektą „Sovietmečio atmintis Lietuvos gyvenimo istorijose: viešųjų ir privačiųjų diskursų sąryšiai“ (D. Leinartė, L. Žilinskienė, S. Kraniauskienė, I. Šutinienė, I. Gečienė).

Parengtoje kolektyvinėje monografijoje aiškinamasi, kokie yra išskirtiniai vadinamosios pirmos sovietmečio kartos, gimusios 1946 - 1959 m., bruožai. Nagrinėjama, kokie instituciniai veiksniai lėmė šios kartos formavimąsi – kaip sovietinis „atšilimo“ laikotarpis struktūrino jos gyvenimo scenarijus, kokias prisitaikymo strategijas ji rinkosi, kokį vaidmenį jai prisitaikant atliko šeima. Taip pat aptariami dabartinio kartos santykio su sovietmečiu poreiškiai – kartos sovietmečio atminties bruožai, sovietmečio patirčių įtraukimo į dabartinį asmens tapatumo vaizdinį strategijos.

Read more: Išleista kolektyvinė monografija „Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta“

Citavimų duomenimis pagrįstas mokslinių tyrimų vertinimo įrankis – „InCites“

VU biblioteka logoVilniaus universitetas atnaujino sutartį su „Web of Science“ ir papildomai prenumeruoja „InCites“ analitinį įrankį.

Pasirašius Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projekto „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ sutartį, Vilniaus universitetas atnaujino prieigą prie „Web of Science“ bei papildomai pradėjo prenumeruoti naują šios duomenų bazės modulį „InCites“. Tai individualizuotas, žiniatinkliu pagrįstas mokslinių tyrimų vertinimo įrankis, pateikiantis „Web of Science“ indeksuojamų publikacijų citavimo duomenis bei jų statistiką, kurią galima analizuoti organizaciniu, regioniniu, individualiu bei žurnalo lygmeniu. Pažymėtina, kad integruotų Journal Citation Reports“ ir „Essential Science Indicators“ analitinių įrankių teikiami duomenys prieinami tiesiogiai iš „InCites“ platformos.

Remiantis citavimu grįstais duomenimis „InCites“ analitinis vertinimo įrankis padeda nustatyti mokslo produkcijos ilgalaikes vizijas ir kryptis. Taip pat suteikia išsamią analitinę informaciją apie naujausias mokslo bei mokslinių tyrimų tendencijas.

Read more: Citavimų duomenimis pagrįstas mokslinių tyrimų vertinimo įrankis – „InCites“

Vilniaus universitetas deklaravo mokslinių tyrimų duomenų valdymo svarbą

Senatui patvirtinus Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų duomenų valdymo gaires, VU stojo į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais.

Vilniaus universitetas, 2016 m. spalio 18 d. Senato nutarimu Nr. S-2016-9-3 patvirtindamas Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų duomenų valdymo gaires (toliau – Gairės), stojo į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais: Kembridžo, Oksfordo, UCL, ETH Zurich ir kitais. Visi šie universitetai yra patvirtinę principus, kaip turi būti tvarkomi mokslinių tyrimų duomenys, ir teikia atitinkamas paslaugas duomenų valdymo procese.

Gairėse įvardyti principai apima visą mokslinių tyrimų duomenų gyvavimo ciklą: nuo planavimo iki pakartotinio panaudojimo. Dokumente akcentuojami reikalavimai rengti duomenų valdymo planus laikantis remiančių institucijų ar kitų šaltinių reikalavimų, dokumentuoti mokslinių tyrimų duomenis, kad jie galėtų būti panaudoti pakartotinai, duomenis pateikti saugojimui Nacionalinio atvirosios prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo informacinėje sistemoje (MIDAS), jeigu remianti institucija ar kitas šaltinis nenustato kitaip, nesant kliūčių – juos viešinti. Gairėse atkreipiamas dėmesys į teisinius, finansinius bei techninius aspektus, susijusius su duomenų valdymu.

Read more: Vilniaus universitetas deklaravo mokslinių tyrimų duomenų valdymo svarbą

Išleistas naujas žurnalo „Problemos“ numeris (Nr. 90)

Išleistas 90 žurnalo „Problemos“ numeris.

Publikuojami A. Jokubaičio, A. Dovydėno, A. Laurukhin, T. N. Mickevičiaus, G. Rogonyan, I. Šatkausko, D. Jonkaus, N. Milerio, J. Čiurlionio, M. López-Astorga, bendraautorių A. Čepo ir A. Dobrynino straipsniai, 2 tekstų vertimai, 4 recenzijos bei N. Kardelio straipsnis prof. L. Donskiui atminti.

Detalus naujojo numerio turinys.

Prieinama duomenų bazėse: / Included in:

The Philosopher’s Index (2000), Arts & Humanities Citation Index and Current Contents – Arts & Humanities (Web of Science (2005), CEEOL(2005), Central & Eastern European Academic Source (2007), Humanities International Complete (2007), Humanities International Index (2007).

2016-2019 leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ (projekto kodas Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0004).

Leidinyje spausdinami originalūs moksliniai ir apžvalginiai straipsniai, gvildenantys įvairias filosofijos problemas. Skelbiamos ir recenzijos bei filosofinio gyvenimo kronika. Straipsnius (anonimiškai) įvertina du moksliniai recenzentai. Straipsniai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.

Prenumerata: VU Leidybos direkcija, . Tel. +370 5 268 7184

8-oji Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „SKIRTYS IR JUNGTYS LOKALUMO – GLOBALUMO SANDŪROJE“ [2016 11 18]

Konferencija

Globalizacija išplečia žmonių gyvenimų konstravimo galimybes, jas papildant migracija, prekių ir paslaugų bei kultūros judėjimu be sienų, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimu, naujų identitetų paieška ir kitais elementais. Nepriklausymas nuo teritorijos arba priklausymas kitai negu įprasta teritorijai geografiškai, socialiai arba bent simboliškai atitolina žmones. Tuo pačiu stebima pastanga išlaikyti lokaliai nusistovėjusią socialinę organizaciją, gyvenimo būdą, tarpusavio ryšius. Elementų samplaika verčia klausti, kaip galios santykiai pasiskirsto tarp globalių ir lokalių jėgų? Kaip globalios finansinės, politinės, ekologinės krizės veikia lokalios bendruomenės gyvenimą? Kaip globalios idėjos ir žinios veikia žmonių gyvenimus ir socialines padėtis? Kas skiria ir kas jungia žmones globaliame pasaulyje? Kokie ir kodėl elgsenos modeliai perimami iš Vakarų ir ne Vakarų? Kodėl kai kurie lokalūs bruožai išlieka atsparūs globalizacijos poveikiui? Kokios yra galimybės suvaldyti socialinę atskirtį ir aprėptį / integraciją? Kiek egzistuojančios sociologinės teorinės koncepcijos ir prieigos bei tyrimų metodologijos atitinka visuomenės, socialinių grupių ir individų empirines patirtis lokalumo – globalumo sąveikoje? Pagaliau, kokias įtakas lokalių ir globalių procesų bei elementų deriniai daro Lietuvos visuomenei?

2016 m. lapkričio 18 d. Lietuvos universitetų sociologijos dėstytojus ir studentus, sociologus teoretikus ir praktikus, o taip pat kitų socialinių mokslų atstovai įvardytais ir susijusiais klausimais padiskutuos 8-ojoje Nacionalinėje Lietuvos sociologų konferencijoje „Skirtys ir jungtys lokalumo – globalumo sandūroje“, kuri įvyks Mykolo Romerio universitete (Ateities g. 20, Vilnius).

Konferencijos programa

Informacija dėl konferencijos dalyvio mokesčio:
Konferencijos dalyvio mokestis mokamas atvykus į konferenciją.

Dalyvio mokestį moka kiekvienas(-a), norintis(-i) dalyvauti konferencijoje, nepriklausomai nuo pranešimo/ų bendraautorystės, arba dalyvavimo be pranešimo.

Mokesčio dydis, įskaitant LSD nario mokestį:

15 eurų - LSD nariams ir norintiems jais tapti;
10 eurų - doktorantams, studentams, senjorams - LSD nariams ir norintiems jais tapti;
 5 eurai - konferencijos dalyviams - ne LSD nariams ir neketinantiems jais tapti.

Į konferencijos dalyvio mokestį įskaičiuota: LSD nario mokestis, konferencijos medžiaga, konferencijos dalyvio sertifikatas, kavos pertraukos, baigiamasis konferencijos furšetas.

ORGANIZUOJA:
Mykolo Romerio universiteto Sociologinių tyrimų laboratorija
kartu su Lietuvos Sociologų Draugija

 

VU tyrėjų publikacijų mokslometriniai rodikliai

Web of Science TRRemiantis „Web of Science“ citavimo duomenimis atlikta VU tyrėjų 2015 m. publikacijų bibliometrinė analizė.

Remiantis Thomson Reuters duomenų bazės „Web of Science“ (toliau – WoS) registruotų leidinių atnaujintais citavimo duomenimis, VU bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyrius VU bendruomenei pristato 2015 m. WoS leidiniuose paskelbtų VU tyrėjų publikacijų kiekybinę analizę.

Išanalizavus gautus citavimo duomenis, pateikiamas VU tyrėjų publikacijų pasiskirstymas pagal publikacijų rūšį ir mokslo kryptį. Pateikiami leidinių, kuriuose buvo publikuoti VU tyrėjų darbai, mokslometrinių rodiklių (cituojamumo rodiklis, h indeksas, kvartiliai) bei atvirosios prieigos statuso duomenys. Taip pat, pasitelkus Thomson Reuters analitinį įrankį „InCite“, apžvelgiamas VU tyrėjų bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir organizacijomis publikuojant mokslinius tyrimus WoS.

Read more: VU tyrėjų publikacijų mokslometriniai rodikliai

Atvirosios prieigos savaitė 2016: padėkime mokslui tapti matomam

aps2016 vuVU biblioteka kviečia akademinės bendruomenės narius aktyviai dalyvauti pažymint „Atvirosios prieigos savaitę 2016“, kuri šiais metais vyksta spalio 24–30 d. Savaitės tema – „Atviri veikti“; tai pasaulinė iniciatyva, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjusį atvirosios prieigos judėjimą. Atvirosios prieigos sąvoka siejama su skaitmeninio formato moksline informacija, kuri sukuriama vykdant mokesčių mokėtojų lėšomis finansuotus mokslinius tyrimus. Siekiama, jog visa ši skaitmeninio formato mokslinė produkcija kiekvienam besidominčiam taptų nemokamai pasiekiama internetu ir būtų naudojama laisviau, derinant su šiuo metu numatytu autorių teisių apsaugos ir licencinių draudimų reguliavimu.

VU bibliotekos atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip 95 proc. prestižiniuose mokslo leidiniuose publikuotų VU tyrėjų straipsnių, aprašytų eLABa nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d., galėtų būti pasiekiami internete laisvai ir nemokamai. Šiuo metu atvirai internete yra pasiekiama iki 36 proc. minėtų publikacijų. Remiantis SHERPA/RoMEO duomenimis, mokslinės produkcijos registravimas į eLABa įkeliant viso teksto failus galėtų turėti įtakos beveik 60 proc. nurodytu laikotarpiu registruotų publikacijų pasiekiamumui. Didžioji dalis šių straipsnių į eLABa turėtų būti įkelti kaip postprintai. Pagal „SPARC Europe“ pateiktus duomenis įrodyta, kad atviroji prieiga turi įtakos citavimų skaičiaus augimui, tad mokslas tampa labiau matomas.

Read more: Atvirosios prieigos savaitė 2016: padėkime mokslui tapti matomam