8-oji Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „SKIRTYS IR JUNGTYS LOKALUMO – GLOBALUMO SANDŪROJE“ [2016 11 18]

Konferencija

Globalizacija išplečia žmonių gyvenimų konstravimo galimybes, jas papildant migracija, prekių ir paslaugų bei kultūros judėjimu be sienų, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimu, naujų identitetų paieška ir kitais elementais. Nepriklausymas nuo teritorijos arba priklausymas kitai negu įprasta teritorijai geografiškai, socialiai arba bent simboliškai atitolina žmones. Tuo pačiu stebima pastanga išlaikyti lokaliai nusistovėjusią socialinę organizaciją, gyvenimo būdą, tarpusavio ryšius. Elementų samplaika verčia klausti, kaip galios santykiai pasiskirsto tarp globalių ir lokalių jėgų? Kaip globalios finansinės, politinės, ekologinės krizės veikia lokalios bendruomenės gyvenimą? Kaip globalios idėjos ir žinios veikia žmonių gyvenimus ir socialines padėtis? Kas skiria ir kas jungia žmones globaliame pasaulyje? Kokie ir kodėl elgsenos modeliai perimami iš Vakarų ir ne Vakarų? Kodėl kai kurie lokalūs bruožai išlieka atsparūs globalizacijos poveikiui? Kokios yra galimybės suvaldyti socialinę atskirtį ir aprėptį / integraciją? Kiek egzistuojančios sociologinės teorinės koncepcijos ir prieigos bei tyrimų metodologijos atitinka visuomenės, socialinių grupių ir individų empirines patirtis lokalumo – globalumo sąveikoje? Pagaliau, kokias įtakas lokalių ir globalių procesų bei elementų deriniai daro Lietuvos visuomenei?

2016 m. lapkričio 18 d. Lietuvos universitetų sociologijos dėstytojus ir studentus, sociologus teoretikus ir praktikus, o taip pat kitų socialinių mokslų atstovai įvardytais ir susijusiais klausimais padiskutuos 8-ojoje Nacionalinėje Lietuvos sociologų konferencijoje „Skirtys ir jungtys lokalumo – globalumo sandūroje“, kuri įvyks Mykolo Romerio universitete (Ateities g. 20, Vilnius).

Konferencijos programa

Informacija dėl konferencijos dalyvio mokesčio:
Konferencijos dalyvio mokestis mokamas atvykus į konferenciją.

Dalyvio mokestį moka kiekvienas(-a), norintis(-i) dalyvauti konferencijoje, nepriklausomai nuo pranešimo/ų bendraautorystės, arba dalyvavimo be pranešimo.

Mokesčio dydis, įskaitant LSD nario mokestį:

15 eurų - LSD nariams ir norintiems jais tapti;
10 eurų - doktorantams, studentams, senjorams - LSD nariams ir norintiems jais tapti;
 5 eurai - konferencijos dalyviams - ne LSD nariams ir neketinantiems jais tapti.

Į konferencijos dalyvio mokestį įskaičiuota: LSD nario mokestis, konferencijos medžiaga, konferencijos dalyvio sertifikatas, kavos pertraukos, baigiamasis konferencijos furšetas.

ORGANIZUOJA:
Mykolo Romerio universiteto Sociologinių tyrimų laboratorija
kartu su Lietuvos Sociologų Draugija

 

VU tyrėjų publikacijų mokslometriniai rodikliai

Web of Science TRRemiantis „Web of Science“ citavimo duomenimis atlikta VU tyrėjų 2015 m. publikacijų bibliometrinė analizė.

Remiantis Thomson Reuters duomenų bazės „Web of Science“ (toliau – WoS) registruotų leidinių atnaujintais citavimo duomenimis, VU bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyrius VU bendruomenei pristato 2015 m. WoS leidiniuose paskelbtų VU tyrėjų publikacijų kiekybinę analizę.

Išanalizavus gautus citavimo duomenis, pateikiamas VU tyrėjų publikacijų pasiskirstymas pagal publikacijų rūšį ir mokslo kryptį. Pateikiami leidinių, kuriuose buvo publikuoti VU tyrėjų darbai, mokslometrinių rodiklių (cituojamumo rodiklis, h indeksas, kvartiliai) bei atvirosios prieigos statuso duomenys. Taip pat, pasitelkus Thomson Reuters analitinį įrankį „InCite“, apžvelgiamas VU tyrėjų bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir organizacijomis publikuojant mokslinius tyrimus WoS.

Read more: VU tyrėjų publikacijų mokslometriniai rodikliai

Atvirosios prieigos savaitė 2016: padėkime mokslui tapti matomam

aps2016 vuVU biblioteka kviečia akademinės bendruomenės narius aktyviai dalyvauti pažymint „Atvirosios prieigos savaitę 2016“, kuri šiais metais vyksta spalio 24–30 d. Savaitės tema – „Atviri veikti“; tai pasaulinė iniciatyva, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjusį atvirosios prieigos judėjimą. Atvirosios prieigos sąvoka siejama su skaitmeninio formato moksline informacija, kuri sukuriama vykdant mokesčių mokėtojų lėšomis finansuotus mokslinius tyrimus. Siekiama, jog visa ši skaitmeninio formato mokslinė produkcija kiekvienam besidominčiam taptų nemokamai pasiekiama internetu ir būtų naudojama laisviau, derinant su šiuo metu numatytu autorių teisių apsaugos ir licencinių draudimų reguliavimu.

VU bibliotekos atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip 95 proc. prestižiniuose mokslo leidiniuose publikuotų VU tyrėjų straipsnių, aprašytų eLABa nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d., galėtų būti pasiekiami internete laisvai ir nemokamai. Šiuo metu atvirai internete yra pasiekiama iki 36 proc. minėtų publikacijų. Remiantis SHERPA/RoMEO duomenimis, mokslinės produkcijos registravimas į eLABa įkeliant viso teksto failus galėtų turėti įtakos beveik 60 proc. nurodytu laikotarpiu registruotų publikacijų pasiekiamumui. Didžioji dalis šių straipsnių į eLABa turėtų būti įkelti kaip postprintai. Pagal „SPARC Europe“ pateiktus duomenis įrodyta, kad atviroji prieiga turi įtakos citavimų skaičiaus augimui, tad mokslas tampa labiau matomas.

Read more: Atvirosios prieigos savaitė 2016: padėkime mokslui tapti matomam

Išleistas naujas mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ numeris (38)

cover issue 938 lt LTIšleistas mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ naujas numeris T. 38, 2017 (ISSN 1392-5016). Žurnalo vyriausioji redaktorė – VU Edukologijos katedros docentė Irena Stonkuvienė.

Naujausiame numeryje skelbiami straipsniai mokytojų tapsmo, (tarp)kultūrinio ugdymo, ugdymo ir medijų temomis. 

Kviečiame susipažinti su naujausio žurnalo turiniu ir straipsniais.

Acta Paedagogica Vilnensia – akademinis žurnalas, gvildenantis teorinius ir metodologinius švietimo bei ugdymo klausimus. Žurnale taip pat pristatomi naujausi edukologiniai tyrimai. Ypač didelis dėmesys skiriamas švietimo politikos ir kultūros analizei.

Siekiant akademinio dialogo ir tarpdalykinių ryšių, žurnale publikuojami ne tik edukologų, bet ir sociologų, psichologų, antropologų ir kitų mokslininkų straipsniai švietimo ir ugdymo tematika.

Acta Paedagogica Vilnensia publikuoti straipsniai yra referuojami šiose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse:

  • Central and Eastern European Online Library – C.E.E.O.L;
  • EBSCO (Current Abstracts, Education Research Complete, Education Research Index, Toc Premier);
  • MLA International Bibliography.

Save

Save

Save

Save

Išleista monografija „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“

Vilniaus universiteto leidykla išleido doc. dr. Rūtos Žiliukaitės, prof. Arūno Poviliūno ir dr. Aidos Savickos monografiją „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“.

Monografija parengta ir jos leidyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“ (MIP-007/2015) lėšomis.

Visuomenei monografija buvo pristatyta š. m. rugsėjo  20 d. vykusiame seminare, kurio metu autoriai atskleidė, kaip, remiantis 1990, 1999 ir 2008 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, kito mūsų visuomenės vertybinės nuostatos tokiose socialinio gyvenimo srityse, kaip šeima, darbas, laisvalaikis, religija, moralė ar politika, kuo skiriasi ar yra panašios Lietuvos gyventojų vertybės į kitų Europos Sąjungos šalių ar kaimyninių Rytų Europos šalių gyventojų vertybes, kaip reikėtų suprasti komparatyvistinių sociologinių vertybių tyrimų rezultatus ir kaip galima būtų atsakyti  į tokiems tyrimams skirtą kritiką.

Kontaktinis asmuo:
Rūta Žiliukaitė
tel.: 852667626
el. paštas:

Išleistas žurnalo „Psichologija“ 53 numeris

Psich zurnalas 53Išleistas žurnalo „Psichologija“ 53 numeris.

Publikuojami V. Jurkuvėno, A. Bagdono ir A. Germanavičiaus, T. Ragelienės ir V. Justickio, M. S. Poškaus, R. Geležinytės ir D. Bagdžiūnienės, K. Vildžiūnaitės ir L. Šinkariovos, E. Baukienės ir R. Jusienės, I. Bieliauskienės ir G. Gudaitės straipsniai.

Detalus naujojo numerio turinys bei straipsniai

„Psichologijos“ žurnalas referuojamas: Amerikos psichologų asociacijos duomenų bazėje PsycInfo; EBSCO duomenų bazėje Academic Search Complete.

Tai yra seniausias ir vienintelis Lietuvoje leidžiamas periodinis žurnalas, skirtas visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėms temoms. Nuo 1962 iki 1979 metų Vilniaus universitetas leido žurnalą „Pedagogika ir psichologija“, o nuo 1980 metų buvo pradėtas leisti savarankiškas „Psichologijos“ žurnalas, kuriame skelbiami empiriniai, analitiniai apžvalginiai ir teoriniai moksliniai straipsniai, parašyti lietuvių arba anglų kalbomis. Pateiktus rankraščius anonimiškai vertina du moksliniai recenzentai. Šiuo metu žurnalas reguliariai leidžiamas du kartus per metus.

„Psichologijos“ žurnalas yra įtrauktas į Lietuvos mokslo leidinių, kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą, patvirtintą Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Žurnalo platinimu ir prenumerata rūpinasi VU Leidybos direkcija (el. paštas: , tel.: +370 5 268 70 84).

Išleista prof. E. Nekrašo monografija „The Positive Mind. Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity“

Nekrasas virselisCentrinio Europos universiteto leidykla išleido prof. Evaldo Nekrašo monografiją „The Positive Mind. Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity“, Central European University Press, 2016, psl. 365.

Prof. E. Nekrašo monografija skirta pozityvistinei filosofijai. Joje autorius patikslina pozityvizmo sampratą, pristato pozityvizmą kaip mąstymo kryptį, kuriai rūpėjo ne vien tik pažinimo teorijos ir mokslo filosofijos, bet taip pat ir etikos, socialinės ir politinės filosofijos problemos ir kurios atstovai dažnai manė, kad antrųjų neįmanoma išspręsti neišsprendus pirmųjų. Prof. Nekrašas knygoje apžvelgią pozityvizmo, kaip tą pačią tradiciją plėtojusio ir palyginti vientiso judėjimo, raidą pradedant jo užgimimu XVIII a. Apšvietos epochoje iki XX a. jo atmainos – loginio pozityvizmo. Monografijoje atskleidžiami pozityvizmo raidos išoriniai veiksniai bei jo vidinė logika, apžvelgiami įvairių jo formų skirtumai bei ryšiai, aiškinamasi, koks yra pozityvizmo santykis su kitomis filosofijos srovėmis, tokiomis kaip marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, istorinė mokslo filosofijos mokykla, analitinė filosofija, postmodernizmas, analizuojama pozityvaus proto įtaka tokiems kultūros reiškiniams kaip gamtos ir socialiniai mokslai, teisė, politika, menas, religija bei kasdienis gyvenimas. 

Kontaktinis asmuo:
Renata Bikauskaitė
Tel.: +37052667617
El. paštas:

Kijeve išleista Sociologijos katedros prof. Z. Norkaus knyga

norkus coverNorkus Nepasiskelbusi imperijaLeidykla „Kritika“ Kijeve išleido Sociologijos katedros prof. habil. dr. Zenono Norkaus monografijos „Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“ (Vilnius: Aidai, 2009) vertimą į ukrainiečių kalbą:

Зенонас Норкус. Непроголошена імперія: Велике князівство Литовське з погляду порівняльно-історичної соціології імперій [Монографія] / Пер. з лит. Петро Білинський, наукова редакторка Олена Русина, мапи та генеалогічна таблиця Дмитра Вортмана. – Київ: Критика, 2016. – 440 с., бібл., мапи, іл.   

Knygos leidybą  parėmė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Harvardo universiteto (JAV) Ukrainos tyrimų institutas (Ukrainian Research Institute).

Daugiau informacijos

Cookies make it easier for us to provide you with our services. With the usage of our services you permit us to use cookies. More information