Miestų centruose perpildytos šiukšliadėžės, šiukšlės vandenyne, besaikis gamtos išteklių naudojimas. Kaip mes galime prisidėti spręsdami šias problemas?
Europos Sąjungos finansuojamas projektas skatina mokyklų ir bendruomenių (šeimų, mokslininkų, piliečių, verslininkų ir kt.) bendradarbiavimą įgyvendinant mokyklos – bendruomenės aplinkosaugos projektus. Lietuvoje projekto partneriai yra Vilniaus universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Tarptautinė MOST svetainė
Apie projektą
Mokyklos – bendruomenės projekto tikslas ir įgyvendinimas
Projekto tikslas yra apjungti mokyklas ir bendruomenes sprendžiant aplinkosaugos problemas atliekų tvarkymo (2021 m.) ir energijos taupymo (2022 m.), atrandant regioniniu mastu tinkamus sprendimus. Įgytos žinios bus perduodamos trečiosioms šalims. Rezultatus galima skleisti trumpais vaizdo įrašais, nuotraukomis, plakatais, skrajutėmis, laikraščių straipsniais ir kitais būdais.
Kas yra mokyklos - bendruomenės projektas?
Aštuntosios klasės mokiniai kartu su vietos ekologiškos parduotuvės pardavėju, regioninių atliekų tvarkymo darbuotoju, aplinkosaugos konsultantu ir laisvai samdomu žurnalistu tiria, kaip sumažinti atliekas savo miesto privačiuose namų ūkiuose. Po bendro susitikimo ir veiklų pasiskirstymo mažos grupės imasi darbo: viena grupė, pavyzdžiui, analizuoja gyventojų poreikius ir apklausia praeivius apie jų apsipirkimo įpročius. Kita grupelė renka namų atliekas tam tikrą laiką ir paskui tą kiekį palygina su atliekų kiekiu per laikotarpį, kai apsiperkama sąmoningai. Pardavėjas gali pasiūlyti vertingų įžvalgų apie atliekų mažinimą apsiperkant. Tokio projekto rezultatas yra prasmingas visam miestui. Galiausiai mokiniai sukuria iliustracijas, kaip sumažinti atliekų kiekį savo mieste. Iliustracijų paroda surengiama mokykloje, parduotuvėje ar kitoje įstaigoje ir paskelbiama vietos spaudoje. Dalyvaudami projekte dalyviai sužino apie savo ir kitų apsipirkimo ir atliekų išmetimo įpročius, praplečia savo mokslo žinias, stiprina komandinio darbo, strateginius įgūdžius, novatorišką mąstymą ir kt. Tokio projekto tikslas yra skatinti susidomėjimą gamtos mokslais, moksliniu darbu, ateityje rinktis mokslininko karjerą. Šis tikslas labai svarbus ES atsižvelgiant į besivystančią techninę pažangą ir pasaulinius ekologinius Iššūkius.
Kokį vaidmenį MOST projekte atlieka tarptautinis tinklas?
Tarptautiniam tinklui suformuoti MOST projekte dalyvauja 23 partneriai iš dešimt Europos šalių. Konsorciumas padeda mokykloms įgyvendinti atvirosios mokyklos atliekų tvarkymo ir energijos taupymo projektus regionuose, ieškoti tinkamų partnerių, teikia metodines rekomendacijas. MOST veiklos įgyvendinamos trimis lygmenimis: regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu.
Visose 10-yje šalių atvirosios mokyklos regioniniai projektai susiejami nacionaliniu lygmeniu organizuojant MOST muges, kuriose dalijamasi gerąją atvirosios mokyklos patirtimi, susitinkama su bendruomenės nariais.
Europos lygmeniu bus suformuotas atvirųjų mokyklų tinklas, kuris skleis idėją platesnei visuomenei ir suteiks mokykloms ir dalyviams galimybę juo naudotis ateityje. MOST konferencija apjungs atvirųjų mokyklų projektus visoje Europoje ir mokslo tyrimų tinklą, suteiks galimybę skleisti idėją kitoms šalims ir bendruomenėms. Projekto pagrindinė mintis yra mokslo ir tyrimų, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų, politikos, verslo ir visuomenės integracija vietos lygmeniu bendradarbiaujant atvirųjų mokyklų projektuose.
Įvairių dalyvių bendradarbiavimas yra būtinas siekiant projektų įgyvendinimo rezultatų atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių poreikius. Kartu tai yra nukreipta į inovacijas, kurios motyvuoja visus dalyvius įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui.
Mokyklos – bendruomenės projektai
Mokyklos–bendruomenės projekto įgyvendinimas
Iškeliama bendruomenei aktuali problema. Mažiausiai 5 bendruomenės nariai susirenka ir pasiūlo aktualią atliekų mažinimo bendruomenės teritorijoje problemą.
Mokytojas vadovauja projekto įgyvendinimui: vieną projektą atlieka mažiausiai 10 mokinių grupė. Mokiniai suskirstomi grupelėmis ir lygiagrečiai atlieka veiklas reikalingas pasiekti rezultatui. Mokiniai išklauso kviestinio svečio – eksperto nuomonės, skaito spaudoje, literatūroje informaciją susijusią su keliama problema. Grupelė mokinių stebi ir tiria vykstančius pokyčius, apklausia bendruomenės narius. Mokiniai suformuluoja išvadas, pateikia problemos sprendimo galimybes (pristatymas, paroda, lankstinukai, vaizdo įrašas ir kt.)
Įgyvendinant projektą renkamos kiekvieno etapo nuotraukos, mokinių diskusijų, minčių audrų paveikslėliai, pristatymai ir kiti duomenys, kurie vėliau padėtų pasidalinti gerąją patirtimi su kitomis bendruomenėmis.
Projektų idėjos, pavyzdžiai
Plastikas
Kaip sumažinti plastiko naudojimą higienos reikmėms?
Kaip sumažinti plastiko naudojimą mokyklinių knygų ir pratybų aplankams?
Kaip sumažinti plastiko naudojimą namų ūkyje?
Popierius
Popieriaus rūšiavimas namų ūkyje – kaip perdirbamas popierius?
Organinės atliekos
Kaip keičiasi išmetamo maisto kiekis, keičiantis pirkimo įpročiams?
Kaip sumažinti organines atliekas (kompostavimas)?
Vandens užterštumas
Kaip skiriasi vandens užterštumo lygis skirtinguose regiono vandens telkiniuose?
Kaip skiriasi vandens užterštumo lygis upėje prieš miestą, mieste ir už miesto?
Kaip skiriasi vandens užterštumas sezono metu?
Antrinis daiktų panaudojimas
Ką daryti su panaudotais sąsiuviniais ir pratybomis?
Kaip galima panaudoti padėvėtus rūbus?
Menas iš atliekų
Projektų kūrimo ir vykdymo gairės
MOST vadovas, skirtas mokyklų ir bendruomenių projektams planuoti ir vykdyti (PDF)
Mokyklos-bendruomenės projekto vykdymo gairės (PDF)
Mokyklos-bendruomenės projekto vykdymo gairės (DOC)
ICSE parengė vaizdo įrašus apie tyrimais grįstą mokymąsi, originalios problemos iškėlimą ir socialinius-mokslinius iššūkius, kurie padeda kurti mokyklos bendruomenės projektus (angliški titrai):
Socialiniai–moksliniai iššūkiai
Įvykę projektai
Vaistų grąžinimas
 |
Vaistų grąžinimas Vaistai mus gydo nuo įvairių ligų, padeda kovoti su mikroorganizmais. Neatsakingai išmetami vaistai daro ilgalaikę žalą aplinkai, žmonių sveikatai ar gyvybei. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros prof. Viktoras Masevičius tvirtina, kad dėl netinkamo rūšiavimo, sąvartyne atsidūrę antibiotikai išties pavojingi aplinkai. Pasak profesoriaus, irdamos antibiotinės medžiagos turi įtakos nepagydomų ligų atsiradimui, nes skatina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą. Be to, plastikinės vaistų pakuotės teršia gamtą. Mes tai galime pakeisti! Grąžinkime nebereikalingus ar negaliojančius vaistus į vaistinę. Vilniaus Jėzuitų gimnazija |
Atliekų rūšiavimas
 |
Atliekų rūšiavimas Kas nutiks neišrūšiuotoms šiukšlėms? Visada siūloma rinktis tam skirtus konteinerius tam tikrai žaliavai. Jei bet ką išmesite į buitinių „Mišrių komunalinių atliekų“ konteinerį visas jo turinys keliaus į sąvartyną. Ten atliekos gulės labai ilgai. Kaip tai kenkia mums? Štai keletas pavyzdžių: Tai sukelia smarvę ir skatina taršą. Taip atsiranda ir pavojus mūsų ir benamių gyvūnų sveikatai, nes šie supainioja šiukšles su maistu. Taip pat sąvartynuose veisiasi žiurkės ir paskui išnešioja ligas po aplinką. Paukščiai irgi nešioja šiukšlių atliekas, jas mėto ir net suėda. Taip pat iš pūvančių šiukšlių išsiskiria cheminės medžiagos Metanas ir Co2, kurios kenkia žmonių sveikatai ir augalams. Vilniaus Jėzuitų gimnazija |
Plastiko perteklius
 |
Plastiko perteklius KODĖL REIKIA MAŽINTI PLASTIKO KIEKĮ? Plastiko kiekį turime mažinti, nes plastikas plaukioja jūrose, mėtosi gatvėse ir pievose. Žmonės parduotuvėse naudoja per daug plastikinių pakuočių, pavyzdžiui: Plastikiniame sausainių pakelyje yra supakuota po 5 sausainius, vietoj to galime tiesiog paimti sveriamus sausainius ir sudėti į vieną maišelį. Daug gyvūnų miršta nuo plastiko, pasaulis miršta ir svarbiausia, kad mirštame ir mes! Tai negali tęstis, mes turime tai sustabdyti. Vilniaus Jėzuitų gimnazija |
Maisto švaistymas
 |
Maisto švaistymas Lietuvoje Kas ketvirtas lietuvis maistą išmeta bent kartą per savaitę, o kas antras – bent kelis kartus per mėnesį, rodo tyrimas. Pusė maisto netenkama iki jam pasiekiant namų ūkius, kita pusė yra išmetama būtent žmonių. Remiantis įvairiais tyrimais, kiekviena šeima per metus išmeta tiek maisto, kiek jo tilptų į standartinę vonią. Situacija Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa ar JAV, nėra itin bloga. Lietuvos gyventojų apklausa internetu parodė, kad 58 proc. teigia išmetantys labai mažai. Vis dėlto, dar turime kur pasitempti – net 15 proc. žmonių mano, kad išmeta daugiau negu turėtų, o penktadalis išmetamų produktų kiekį apibūdina kaip „protingą“. Kalbant apie konkrečius produktus, šiukšlių dėžėje dažniausiai atsiduria duona ir batonas, pienas, varškė ir grietinė, neretai išmetami obuoliai ir pomidorai, lapinės salotos ir bulvės, bananai bei kiti vaisiai. Vilniaus Jėzuitų gimnazija |
Antrasis daiktų gyvenimas
 |
Antrasis daiktų gyvenimas Išmestos buitinės atliekos teršia mūsų žemę, tad nereikia skubėti jų išmesti, tačiau galima kūrybiškai prikelti antram gyvenimui. Projektas skatina mokinius suvokti, jog atliekų rūšiavimas labai svarbus. Mokiniai atgaivina namuose užsilikusius daiktus, antrą kartą juos panaudoja. Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla |
Pakartotinis daiktų panaudojimas
 |
Pakartotinis daiktų panaudojimas Vaikų ir tėvų rankose plastikas, popierius ir metalas virto daiktų saugojimo dėžėmis, taupyklėmis, žaislais ar žaidimais, interjero detalėmis. Išradėjai gavo kūrybinės motyvacijos, įgyvendino daug naujų idėjų, patyrė gerų emocijų, nes atliekų pakartotinis panaudojimas taupo gamtos išteklius ir saugo bei puoselėja aplinką. Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla |
Mano rankinė gražiausia
 |
Mano rankinė gražiausia Mokinių kūrybinių darbų technologijų konkursas „Mano rankinė gražiausia“ šiais metais vyksta ketvirtą kartą. Pirmą kartą konkursas įvyko 2016 metais. Po to vyko 2017 metais, nuo 2019 metų konkursas vyksta kas Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla |
Modus
 |
Modus Mokinių rankose antrinės žaliavos virsta meno kūriniais. Mokiniai kuria rūbų kolekcijas ir individualius darbus naudodami ne tik naujus audinius ir žaliavas, bet ir seną, nebenaudojamą tekstilę. Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla |
Bendravimo priemonės
 |
Bendravimo priemonės Nebenaudojamos kompiuterio detalių atliekos atskleidžia naujas pažinimo galimybes. Kūrybiškai naudojamos jos vista komunikacijos priemonėmis. Kol kas tik meno kūriniai, bet įkvepiantys tolimesniems pažinimo žygiams... Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla |
Oro taršos mažinimas
 |
Oro taršos mažinimas Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens – dieną ar porą, o be oro – tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla |
Vanduo - sveikatos šaltinis
 |
Vanduo - sveikatos šaltinis Svarbu pažinti savo gimtąjį miestą, žinoti kuo jis žymus, iš kur kilęs. Projekto metu mokiniai kartu su bendruomenės nariais lankė gydomuosius šaltinius, rinko duomenis, juos surašė. Atliko eksperimentą. Paėmė gydomųjų šaltinių vandens mėginius. Įvairaus druskingumo ir mineralizacijos vandenį virė, garino ir stebėjo kiek druskos ar kitų mineralų yra ištirpę 1 litre gydomųjų šaltinių vandens. Rinko informaciją, sužinojo kokioms ligoms, susirgimams gydyti yra tinkamas kokio šaltinio vanduo. Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla |
Gamta - žemės gyvybė
 |
Gamta - žemės gyvybė Rūšiavimą dažnai laikome menkaverčiu dalyku, kuris nepajėgus padaryti įtakos globalioms klimato kaitos problemoms. Tačiau visos pasaulinės bėdos prasideda nuo mažų dalykų, kuriems įtakos turi kiekvieno mūsų elgesys. Vienas žmogus, atsakingai rūšiuodamas atliekas, gali išsaugoti šimtą medžių ir jeigu tokio žmogaus pavyzdžiu paseks jo vaikai, nenukirstas liks visas miškas. Ar mes teisingai ir noriai rūšiuojame atliekas? Kaip teisingai jas rūšiuoti? Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla |
Mokyklos teritorija - mūsų erdvė
 |
Mokyklos teritorija - mūsų erdvė Netoli mokyklos yra parkas su keliais tvenkiniais, kur vaikai su draugais ar šeimos nariais leidžia laisvalaikį, kur pamokų metu einame stebėti besikeičiančius gamtos požymius. Pastebėjome, kad žmonės ne visada pasirūpina aplinka aplink save: saldainių popieriukai, maišeliai, stiklo šukės – išmetamos bet kur, nors parke įrengtos šiukšliadėžės. Su 2 klasės mokiniais buvo sutarta sutvarkyti aplinką, kurioje jei praleidžia laiką. Mokiniai buvo ypač aktyvūs. Noriai rinko šiukšles, lenktyniavo tarpusavyje, kas daugiau surinks. Pasidžiaugė, kad aplinka tapo švaresnė ir saugesnė. Mokiniai pasakojo savo tėveliams, kitų klasių mokiniams. Sutarėme, kad kitą pavasarį organizuosime akciją „Smagu augti švarioje aplinkoje“, į kurią pakviesime prisijungti kitas klases. Ekologijos tema kūrė konkursinius piešinius. Klaipėdos Gedminų progimnazija |
Kur dėti panaudotus markerius?
 |
Kur dėti panaudotus markerius? Klasė: 8 Vilniaus jėzuitų gimnazija |
Greitoji mada
|
Nuotrauka: CC BY-NC 2.0 license |
Greitoji mada Daugiau nei 80 % visų pagamintų greitosios mados drabužių atsiduria sąvartynuose. Tai pigiausias būdas bendrovėms atsikratyti drabužių, nes joms rūpi tik pinigai. Klasė: 8 Mokinių skaičius: 13 Mokytojų skaičius: 3 Bendruomenės nariai: 1 Trukmė: 4 savaitės Vilniaus jėzuitų gimnazija |
MOST I etapas - aplinkosauga
MOST I etapas - aplinkosauga
Sėkmingai užbaigtas pirmasis MOST etapas, kurio metu Lietuvos mokyklos atliko 20 mokyklos bendruomenės projektų ekologijos tema. Šiame etape dalyvavo Vilniaus jėzuitų gimnazija, Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla, Klaipėdos „Gedminų“ progimnazija, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla. Projektus vykdė 1-10 klasių mokiniai, kurie nagrinėjo aktualius savo bendruomenės ekologijos klausimus: aplinkos tvarkymo, tvarumo, atliekų rūšiavimo ir kt.
Baigiantis metams 2021 m. gruodžio 29 d. VU Filosofijos fakultete pakviestoms mokykloms buvo pristatyti įdomiausi MOST mokyklų bendruomenių projektai ir jų rezultatai, pasidalinta MOST projekto II etapo tikslais ir lūkesčiais. Antrame etape dėmesys skiriamas mokyklos bendruomenės projektams energijos taupymo klausimais. Visi projektai vėl bus skelbiami nacionaliniame MOST tinklalapyje.
Mokytojai dalyvavo pristatymuose ir diskusijose grupelėse, kur dalijosi galimomis projektų idėjomis, jų įgyvendinimo metodais. Buvo pasiūlyta keleta mokyklos bendruomenės projektų idėjų:
• mokyklos kiemo, parko, gyvenamosios gatvės, patalpų zonų ir kt. apšvietimas (judesio davikliai, saulės baterijos, lempučių keitimas);
• lietaus vandens surinkimas savo kieme, mokykloje augalų patalpose ir lauke laistymui;
• dirvožemio erozijos mažinimas;
• namie nenaudojamų prietaisų išjungimas iš elektros tinklo.
 |
 |
Susitikime FsF Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. Sandra Kairė pasidalijo mintimis tema „Mokytis ir mokyti antropoceno epochoje“, itin aktualia šiandienos klimato krizės kontekste.
Nuotraukos E. Jasutės
MOST II etapas - energijos taupymas
MOST II etapas - energijos taupymas
|
„Prasmingas atvirasis mokymas:
Mokyklos partnerių pranešimai: Žalioji energetika Lietuvoje ir Europoje: kodėl tai
Biznio mašinų kompanijos atstovo pranešimas
|
Mūsų energijos taupymo receptai. Vilniaus lopšelis-darželis „Lakštingala“
|
MOST konferencija - jungia regioninius partnerius visoje Europoje
STEM ir atviroji mokykla tvarumo ugdymui (STEM & Open Schooling for Sustainability Education)
MOST konferencija sujungs mokyklų, mokyklos bendruomenių projektus (MBP) ir jų partnerius Europos lygmeniu, taip padidindama projektų rezultatus ir pasiekimus tarptautiniu mastu. Bus pristatyta geroji praktika, MBP apdovanojimų laimėtojai ir patirtis. Konferencijoje savo įžvalgomis ir patirtimis dalinsis įvairių Europos šalių politikai, kiti aukšto lygio suinteresuotieji asmenys, mokyklos, verslo ir bendruomenių atstovai. Konferencijos tikslas – sujungti visus atvirojo mokymosi lygmenis – mokinius ir mokytojus, aukštojo mokslo atstovus (universitetus, piliečius, įmones ir politikus). Tai unikali proga ugdyti kompetenciją, užmegzti ryšius ir dalytis MBP mokslinių tyrimų rezultatais, siekiant veiksmingai skatinti atvirąjį mokymąsi visoje Europoje.
Europos MOST konferencija: 2023 m. gegužės 11-12 d.
Vieta ir vieta: Naturalis, Leidenas, Nyderlandai
Konferencijos tinklalapis