Studijų naujienos

Priimami prašymai dėl vienkartinių tikslinių stipendijų

prasymai del stipendijuVilniaus universiteto studentai gali teikti prašymus dėl vienkartinių tikslinių stipendijų. Vienkartinė tikslinė stipendija skiriama pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopų bei vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems gerų rezultatų sporto, kultūros ir mokslinėje / visuomeninėje veikloje. Stipendiją galima gauti kartą per semestrą.

Studentas, norintis gauti vienkartinę tikslinę stipendiją, iki kovo 25 d. turi pateikti prašymą.

Kartu su prašymu reikia pateikti šiuos dokumentus:

  • Atitinkamo kamieninio akademinio padalinio (fakulteto, centro, instituto) rekomendacija ir dokumentai, įrodantys pasiekimus mokslinėje veikloje (publikuotų straipsnių kopijos, projektiniai darbai ir kt.), jei prašymas teikiamas už mokslinę veiklą.
  • Atitinkamo kamieninio akademinio padalinio ar įstaigos, kurioje studentas vykdo visuomeninę veiklą, vadovo rekomendacija ir išsamus vykdomos veikos aprašymas (nurodant užimamas pareigas, turimas atsakomybes, veiklos tikslus, rezultatus, periodiškumą, tęstinumą ir t.t.), įrodantys pasiekimus visuomeninėje veikloje, jei prašymas teikiamas už visuomeninę veiklą.
  • Sveikatos ir sporto centro rekomendacija ir dokumentai, įrodantys sporto pasiekimus, jei prašymas teikiamas už pasiekimus sportinėje veikloje;
  • Kultūros centro rekomendacija ir dokumentai, įrodantys kultūrinę veiklą, jei prašymas teikiamas už pasiekimus kultūros veikloje;

Daugiau informacijos rasite Vilniaus universiteto stipendijų nuostatuose.

Skaityti daugiau: Priimami prašymai dėl vienkartinių tikslinių stipendijų

Prasideda prašymų-anketų valstybės ir valstybės remiamoms paskoloms gauti teikimas

Paraiskos paskolai gautiNuo 2016 kovo 7 d. 10 val. iki balandžio 1 d. 24 val. studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą iš Valstybinio studijų fondo, galės pateikti elektroninius prašymus-anketas.

Studentams bus teikiamos šios valstybės remiamos paskolos:

  • paskolos studijų kainai sumokėti. Šios paskolos suma per metus negali viršyti studento mokamos metinės studijų kainos ar jos dalies;
  • paskolos gyvenimo išlaidoms (iki 1 900 Eur per metus);
  • paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2 280 Eur per metus).Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Skaityti daugiau: Prasideda prašymų-anketų valstybės ir valstybės remiamoms paskoloms gauti teikimas

Prasidėjo registracija ERASMUS+ studijoms 2016 - 2017 rudens semestrui

Erasmus VU FsfPrasidėjo registracijos Erasmus+ atrankoms į Europos, Vakarų Balkanų (NAUJA!), Pietų Viduržemio (NAUJA!) regionų ir Rusijos (NAUJA!) universitetus 2016–2017 mokslo metų rudens semestro studijoms!
Kviečiame registruotis iki vasario 29 d. (imtinai).

Registraciją atrankai į NAUJUOSIUS regionus rasite čia, kai tik anketa bus paruošta. Atsiprašome už nepatogumus.

Atnaujintą pavasario semestro universitetų sąrašą rasite čia.  

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti jus dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

Atrankos kriterijus į NAUJUOSIUS regionus rasite čia.

Iškilo klausimų?  Kreipkitės!

Edita Norvilaitė (bendra informacija, dokumentacija, registracijos anketos pildymas) 85 268 7250, edita.norvilaite@cr.vu.lt
Fakulteto mainų koordinatorius (akademiniai klausimai: šalies, universiteto pasirinkimas)

Skelbiama mainų per dvišales sutartis atranka

Veliavu zenkliukaiKviečiame Vilniaus universiteto studentus dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2015/2016 m.m. rudens semestrą arba visus akademinius metus praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Singapūre, Gruzijoje, Rusijoje ir kt.

Daugiau informacijos prisegtame dokumente.

VU SA FsF Ataskaitinė-rinkiminė Konferencija [2016 04 06]

ATASKAITINĖS PLAKATASVilniaus universiteto Studentų atstovybė Filosofijos fakultete (VU SA FsF) kasmet pavasarį organizuoja Ataskaitinę–rinkiminę Konferenciją. Tai – aukščiausias ir svarbiausias valdymo organas, arba kitaip – visuotinis studentų susirinkimas.

Ji yra vieša ir kiekvienas Filosofijos fakulteto studentas turi teisę joje dalyvauti. Tačiau kuo Konferencija tokia svarbi studentui, kuris nepriklauso VU SA?

Fakulteto studentai gali užduoti klausimus studentų atstovybės nariams bei turi balso teisę: tvirtina studentų atstovybės veiklos ataskaitą ir renka pirmininką, kitus studentų atstovus! Negana to, kiekvienas studentas turi teisę iškelti savo kandidatūras ir pati studentų atstovais!

Konferencijos metu renkami:
• VU SA FsF Pirmininkas;
• VU SA FsF Valdyba;
• 3 atstovai į Filosofijos fakulteto Tarybą (po 1 iš kiekvienos pakopos);
• 1 atstovas į FsF akademinę komisiją;
• 2 atstovai į FsF akademinės etikos komisiją;
• 1 atstovas į FsF atestacinę komisiją;
• 3 atstovai į FsF ginčų nagrinėjimo komisiją;
• 2 atstovai į VU SA Parlamentą;
• 10 delegatų į VU SA ataskaitinę – rinkiminę konferenciją;
• Po 1 atstovą iš kiekvienos programos į Studijų programų komitetus (SPK).

Norą kandidatuoti į VU SA FsF pirmininko vietą kandidatai turi pareikšti el. paštu info@fsf.vusa.lt iki š.m. kovo 29 d. 22 val. atsiųsdami motyvacinį laišką bei gyvenimo aprašymą (CV), kurie bus skelbiami viešai mūsų svetainėje ir Facebook renginyje. O norėdami studentus atstovauti kituose valdymo organuose kandidatūras galite išsikelti Konferencijos metu.

VU SA FsF Ataskaitinė – rinkiminė Konferencija vyks š. m. balandžio 6 d. 17 val. Filosofijos fakulteto 201 aud.

L. Peluritis: kokia yra humanitarinių studijų prasmė?

laurynas peluritisApie humanitarinių studijų prasmę 15min kalbasi su kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ jaunesniuoju redaktoriumi, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofijos studijų magistrantu Laurynu Peluričiu.

„Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti“, – teigia L.Peluritis. Ką studijuojančiam humanitarinius mokslus turi suteikti humanitarinis išsilavinimas?

– Į humanitarinius mokslus šiandien žiūrima „rezervuotai“: kaip į studijas, negarantuojančias ateities profesine prasme. Ar šis požiūris yra teisingas? Jei ne, kodėl?

– Vienas svarbiausių dalykų, kuris šiandien dažnai ir nepelnytai yra nuvertinamas, tai galimybė universitete, renkantis vadinamąsias humanitarines studijas, susidurti ir būti su tekstais – tiek juos skaityti, tiek apmąstyti, o galiausiai savo samprotavimus išdėstyti tiek žodžiu, tiek raštu.

Susipažindamas su didžiųjų autorių tekstais gali matyti, kaip mintis formuluoja geriausi mąstytojai. Žinoma, tai yra ir stilistiniai amato dalykai, bet itin svarbu, kad skaitydamas mąstytojo tekstą mokaisi atkartoti jo minties eigą ir ją suvokti.

Didelė problema yra ta, kad Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti.

Skaityti daugiau: L. Peluritis: kokia yra humanitarinių studijų prasmė?

VU Filosofijos fakulteto edukologijos absolventės - mokytojos Vaidos - laiškas norintiems tapti mokytojais

Mokytoja Vaida VU FsF absolventeLabas!
Esu šviežiai išleista „Renkuosi mokyti!“ programos alumnė – mokytoja Vaida. Domiesi, svajoji ar tiesiog tik sužinojai apie „Renkuosi mokyti!“?  Kviečiu susipažinti ir sužinoti mano istoriją – gal ji Tave paskatins, įkvėps ar sudomins priimti šį iššūkį ir tapti pokyčiu mokykloje:

Kaip aš tapau mokytoja?
Esu iš Šiaulių. Po mokslų Juliaus Janonio gimnazijoje pasirinkau anglų filologijos studijas Šiaulių universitete. Baigus jas, nusprendžiau, kad laikas naujiems iššūkiems, ir atvažiavau į Vilnių studijuoti toliau. Pasirinkau tokią specialybę, kuri iš visų magistro siūlomų programų man buvo aktualiausia (nors, tiesą pasakius, žinojau tik tiek, kad edukologija – tai kažkas apie švietimą). Apie mokytojavimą galvojau nuo vaikystės, tad  pamaniau, kad šios studijos bus puiki mano mokytojos karjeros pradžia. Deja, viskas klostėsi nevisiškai taip, kaip buvau suplanavusi. Besimokant VU filosofijos fakultete supratau, kad edukologija yra kur kas plačiau nei buvimas mokytoju ir nors šios studijos leido pažvelgti į ugdymosi procesą  iš daugelio skirtingų kampų, tai nėra iš dalies tai, ko aš atėjau – neužtenka tapti edukologijos magistrante, norint tapti mokytoja... (red. pastaba – norint įgyti pedagogo kvalifikaciją Vilniaus universitete reikėtų rinktis šias studijas).

Skaityti daugiau: VU Filosofijos fakulteto edukologijos absolventės - mokytojos Vaidos - laiškas norintiems tapti...

Sociologijos akademija moksleiviams – pavasario semestras prasideda!

Sociologijos akademija 2016pav. fotoGausiai moksleivių lankoma ir puikiai vertinama VU Filosofijos fakulteto Sociologijos akademija vėl kviečia naują būrį moksleivių registruotis į šeštadieninę Sociologijos akademiją moksleiviams „Žiūrėti pro rakto skylutę II“. Šįkart Sociologijos akademija vyks kas antrą šeštadienį nuo 2016 m. vasario 20 d. iki balandžio 2 d.

Užsiėmimų temos:

Vasario 20 d. – Kur (ne)stoti?
Kovo 5 d. – Gyvenimas už visuomenės ribų
Kovo 19 d. – Subkultūros: pasipriešinimas ar mada?
Balandžio 2 d. – Kalba visuomenėje, visuomenė kalboje

Skelbimas – parsisiųsti

Norintys dalyvauti, paskubėkite registruotis adresu: http://goo.gl/forms/aVfCRlnbeX iki vasario 13 d.
Jeigu kyla klausimų, rašykite adresu ieskomi@sociologai.lt