Lietuvos čempionė I. Preidžiūtė: Socialinė politika primena stalo tenisą

stalo tenisas I.PreidziuteŠių metų kovą Lietuvoje įvyko 88-asis Lietuvos stalo teniso čempionatas. Jo nugalėtoja tapo Ingrida Preidžiūtė – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos IV kurso studentė. Aukso medalį pelnyti jai padėjo 15 metų atkaklaus darbo stalo teniso treniruotėse ir kasmetinis dalyvavimas Lietuvos stalo teniso čempionatuose vos nuo 13 metų amžiaus.

Su Ingrida kalbamės apie stalo tenisą, socialinės politikos studijas ir… socialinę politiką kaip stalo tenisą.

Papasakokite, kaip tapote Lietuvos stalo teniso čempione. Ar formulė „99 proc. darbo ir 1 proc. sėkmės“ tiktų iliustruoti pačios pergalę?

Lietuvos čempione tapau visai netikėtai. Šio laimėjimo siekiau nuo 13 metų, šis čempionatas man buvo 10-asis. Per ankstesnius čempionatus vis pritrūkdavo mažo žingsnelio, esu ne karta įnirtingose kovose pralaimėjusi ketvirtfinalyje ar pusfinalyje, tačiau niekaip nepavykdavo pasiekti finalo ir juo labiau jį laimėti. Šiais metais stengiausi nuteikti save, kad tiesiog žaisiu taip gerai, kaip tik galiu, atiduosiu visas jėgas ir mažiau galvosiu apie rezultatą ar pergalę. Kad ir kaip paradoksalu – netikėtai tapau čempione. Negalėjau tuo patikėti iki pat paskutinio taško. Vis dėlto pritarsiu tam, kad tik didelis darbas atsiperka, o sėkmė kartais prie to prisideda. Per tuos metus buvo ir ašarų, ir džiaugsmo, ir nusivylimo, tačiau atkaklus darbas nelieka neįvertintas.

Išgirdusi, kad stalo teniso čempione tapo VU socialinės politikos studentė, pagalvojau, kad socialinė politika iš dalies paradoksaliai primena stalo tenisą, Amerikoje kitaip vadinamą „ping pongu“. Esama netgi terminų tokių kaip „parlamentarinis ping-pongas“, „politinis ping-pongas“. Kaip pati vertinate šių dviejų skirtingų sričių sąsajas?

Tikrai galime įžvelgti paradoksalių panašumų tarp socialinės politikos ir „ping pongo“, bet ne tik dėl socialinės politikos nutarimų, atsimušančių į opozicijos nepritarimą ar prezidento/-ės veto ir grįžtančių iniciatoriams, visai kaip atmuštas teniso kamuoliukas grįžta žaidėjui. Nors žaidimas, žvelgiant iš šalies, gali atrodyti labai paprastas ir nereikalaujantis daug strateginio mąstymo ir būsimų mušimų (ėjimų) numatymo, tačiau stalo teniso žaidėjas, kaip ir socialinės politikos formuotojas, privalo numatyti kelis ėjimus į priekį. Socialinėje politikoje kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį visuomenėje, kuris gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Taip ir stalo tenise – kiekvienas mušimas grįžta ir gali būti labai parankus arba ne.

Lietuvos mastu stalo teniso srityje pasiekėte aukščiausią įmanomą pergalę – tapote čempione. Ar ketinate baigusi studijas aukštumų siekti socialinės politikos srityje? Ir kokius savo pasiekimus šioje srityje galėtumėte įvardyti kaip pergalę?

Socialinės politikos studijas pasirinkau tikrai neatsitiktinai. Visuomet domėjausi visuomenės gerove ir socialinėmis problemomis. Norėdavau prisidėti prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Šiuo metu atlieku praktiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Kol kas socialinės politikos srityje negaliu pasidžiaugti tokiais dideliais pasiekimais kaip stalo tenise, tačiau po studijų tikrai nežadu sustoti ir sieksiu toliau dirbti šioje srityje. Šiuo metu ypač domiuosi daugialypės diskriminacijos tema, atlieku tyrimą apie vieną iš šios diskriminacijos formų ir jos egzistavimą mūsų visuomenėje. Didžiausia socialinės politikos pergalė man būtų, jeigu visuomenėje išnyktų bet kokios formos diskriminacija.

Įvairiose šalyse taikoma skirtinga socialinė politika: Velse, pavyzdžiui, vaistai pagal gydytojo išrašytą receptą vaistinėse išduodami nemokamai, Skandinavijos šalyse studijos yra pilnai finansuojamos biudžeto lėšomis ir kt. Jeigu turėtumėte galimybę įgyvendinti pokyčius Lietuvos socialinėje politikoje, koks būtų pirmas pačios atliktas darbas?

Jeigu turėčiau galimybę įgyvendinti pokyčius Lietuvos socialinėje politikoje, pirmiausia užtikrinčiau visiems nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje. Manau, tai padėtų išspręsti ne vieną socialinę problemą – sumažintų atskirtį visuomenėje tarp geriau ir prasčiau gyvenančių asmenų, tų, kurie neturi galimybės išleisti savo vaikų į mokslus, ypač mažuose miesteliuose. Be to, galime pastebėti tendenciją, kad vis daugiau moksleivių baigę mokyklą renkasi studijas užsienyje. Manau, kad nemokamas mokslas paskatintų jaunuolius studijuoti savoje šalyje, taigi taip sumažintume jaunų žmonių emigraciją.

Kokiu pažymiu įvertintumėte Lietuvos socialinę politiką pagal dešimtbalę sistemą ir kodėl?

Socialinės politikos studijų programa yra gana nauja, todėl dar neturime parengę daug kvalifikuotų socialinės politikos specialistų. Lietuvos socialinės politikos sistema, palyginti su pažangiomis valstybėmis, anaiptol nėra pati geriausia ir ją vertinčiau šešetu. Tačiau turėtume išlikti optimistai ir tobulėti, keistis ir progresuoti kaip valstybė ir visuomenė, skatinti žmonių pilietiškumą. Turime begalę kitų šalių pavyzdžių, kurie gali mums padėti mokytis ir tobulėti.

Ar ketinate dalyvauti pasaulio stalo teniso čempionate?

Gavau kelialapį dalyvauti pasaulio stalo teniso čempionate, tačiau šiuo metu svarstau jo atsisakyti. Didžiausia priežastis – noras pabaigti socialinės politikos bakalauro studijas ir parašyti bakalauro darbą. Daugelis žmonių manęs klausinėja, kaip pavyksta viską suderinti, tačiau suderinti pavyksta ne visada ir kartais reikia aukoti vieną ar kitą dalyką.

Kalbino Olga Suprun

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos