Laikas yra viena geriausių dovanų, kurias gali padovanoti aplinkiniams. Tuo įsitikino Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto socialinio darbo pirmo kurso studentai. Kaip ir kasmet pirmakursiai džiugino tuos, kuriems reikia pagalbos, ir įgyvendino šaunius socialinius projektus.
Rusnė Gužauskaitė ir Jana Bogdzievič savanoriavo vaikų ir paauglių dienos centre „Vilties angelas“. Be įprastų kasdienių užduočių, kaip namų darbų ruošimas, popiečio veikla, tvarkymosi ir valymo darbai, studentės surengė vaikams žaidimą „Aplink pasaulį“, kurio metu vaikai turėjo uostyti, ragauti, liesti įvairiausius objektus užmerktomis akimis ir taip pažinti nematytus kraštus. Kiekvienas žadimo dalyvis gavo saldų prizą. Rusnė ir Jana priminė J. Velasco žodžius: „Ak, aš tikrai turiu prisiminti, jog privalau dalintis, jog turiu pasiaukoti padėdamas vaikams, kurių ateitis miglota, kurie kenčia ir dreba tamsoje, kurių balsas nėra išgirstas...“
Monika Idaitė savanorystei pasirinko „Caritas“ laikinuosius namus. Dirbdama naktinėje pamainoje ji dalijo Maisto banko paaukotą maistą, padėjo rengti įdomią veiklą ir ieškoti darbo skelbimų, pagal kuriuos laikinųjų namų lankytojai galėtų įsidarbinti. Studentė taip pat surengė namų gyventojams loteriją, kurios tikslas buvo parodyti, kad jeigu bandai padaryti kažką gero, tau irgi bus atsilyginta geru. Gyventojai, atlikę kokį nors iš darbų sąrašo pasirinktą darbą, galėjo laimėti prizą, skirtą Monikos rastų rėmėjų, pavyzdžiui, bilietus į spektaklį ar ekskursiją po Vilnių, kavos puodelį ir desertą „Fėjų kepyklėlėje“. Monika teigė norėjusi laikinųjų namų gyventojams priminti, kad laisvą laiką galima praleisti turiningai ir įdomiai, ir motyvuoti juos savo gyvenime siekti daugiau.
Margarita Berdovskaja ir Justina Griciūtė prisijungė prie VU projekto „Kelrodė žvaigždė“. Pirmiausia studentės lankė mokymus, kur sužinojo, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip bendrauti su vaikais. Vėliau studentės susipažino su savo globotinėmis, su jomis smagiai leido laiką Bernardinų sode, o per kitą susitikimą aprodė senuosius VU rūmus. Tiek mažoji Margaritos draugė, tiek Justinos globotinė tvirtai nusprendė, kad ateityje būtinai studijuos VU.
Jolanta Butkevičiūtė ir Evelina Kuzmicka šešis mėnesius savanoriavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro moterų skyriuje. Studentės pripažino, kad savanorystės pradžioje buvo neramu ir nedrąsu, bet po kelių vizitų visos baimės išgaravo. Jolanta ir Evelina centre lankosi kartą ar du per savaitę ir kartu su pacientėmis leidžia laiką: žaidžia stalo žaidimus, piešia, kalbasi, užtikrina, kad centro lankytojos kokybiškai leistų laisvalaikį. Merginos savo iniciatyva išmokė centro pacientes iš popieriaus juostelių sukurti įstabaus grožio gėles. Nors kartais būdavo emociškai sunku, pacienčių padėkos žodžiai ir suvokimas, kad ši pagalba yra reikalinga bei vertinama, sukeldavo daug gerų emocijų.
Sigita Banevičiūtė-Čirgelienė ir Ugnė Dunčytė savanoriavo „Betanijos centre“, kuriame glaudžiasi benamiai. Sigita ir Ugnė padėjo jiems ruošti ir patiekti pietus, vėliau žaidė specialiai šia proga parinktus stalo žaidimus, gėrė arbatą ir vaišinosi Sigitos keptais keksiukais. Ugnė jautėsi dėkinga tiems, kurie pasidalijo savo gyvenimo patirtimi. „Supratau, kad yra daug daugiau priežasčių, kodėl žmonės tampa benamiais, nei maniau anksčiau, supratau, kokia esu dėkinga už savo gyvenimą, už savo tėvus“, – įspūdžiais dalijosi Ugnė. Sigitą ir Ugnę be galo sujaudino benamių dovana – dėžutė sausainių – „už tai, kad buvo geros ir malonios“. „Mes visi galime nuveikti ką nors gera kiekvieną dieną, galime padėti kitiems, pakeisti daugybę dalykų“, – įsitikinusi Sigita.
Dovilė Ragauskaitė įsitraukė į savanorystę Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre. Ji gavo globoti du broliukus, aštuonerių ir šešerių metų, ir jų neįgalią dešimties metų sesutę. Dovilė su vaikais susitikdavo kiekvieną savaitgalį. Jei oras būdavo lietingas, jie skaitydavo knygas, ruošdavo namų darbus, žaisdavo stalo žaidimus. Saulėtomis dienomis eidavo pasivaikščioti aplink ežerą ir šerdavo antis. O viena diena buvo ypatinga – Dovilė surengė vaikams išvyką į „Triušiukų slėnį“. Vaikai nesitvėrė džiaugsmu, pirmą kartą gyvenime laikė rankose mielą pūkuotą triušiuką. Ten pat vaikai dar susipažino su stručiais ir elniais. „Savanoriaudama suvokiau, kokia esu laiminga turėdama mylinčią šeimą. Pradėjau labiau vertinti kitų žmonių man rodomą dėmesį“, – sakė Dovilė.
Gabrielė Šepetytė ir Alina Kostiučenko savanoriavo Vilniaus specialiojoje Šilo mokykloje, kurioje mokosi vaikai su negalia ir turintys specialiųjų poreikių. Merginos tris dienas vedė pamokas skirtingose klasėse. „Gavus tokią užduotį, iš pradžių buvo baisoka, bet labai džiaugiuosi, kad iššūkį priėmėm, nes išgyventi jausmai ir patirtis nenusakomi ir neįkainojami. Būtinai ten sugrįšime“, – pažadėjo Gabrielė.
Vilmantas Benesevičius ir Gabrielia Jakutovič šešis mėnesius savanoriavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vyrų skyriuje. Studentų pagrindinis darbas buvo kokybiškai su pacientais leisti laiką: žaisti stalo žaidimus, krepšinį, bendrauti, nupirkti jiems reikiamų prekių, nes pacientai negali patys palikti centro teritorijos. Vilmantas ir Gabrielia sugalvojo įvairių užsiėmimų, kad praskaidrintų centro lankytojų nuotaiką, ir specialiai jiems iškepė keksiukų.
Gabrielė Križanauskaitė ir Amanda Kriaučiūnaitė savanoriavo vaikų ir paauglių dienos centre „Išminties erdvės“. Prie merginų prisijungė VU pagal ERASMUS programą studijuojantis Stefano Mingolo iš Italijos. Studentai padėjo vaikams ruošti namų darbus, kartu žaidė, vyko į ekskursijas, rengė jiems viktorinas. „Tai nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, − prisipažino Gabija, – mes pamiršome, koks sudėtingas laikotarpis yra paauglystė. Teko spręsti ir gana sudėtingas konfliktines situacijas. Buvo nuostabu, kad kartu su mumis buvo Stefano, kurį vaikai iš karto „įsimylėjo“.“
Joana Česnaitė ir Džiuljeta Ščiglo pastarąjį pusmetį savanoriavo Šv. Kryžiaus namuose. „Nežinau, ar tai sutapimas, bet savanoriaudama pastebėjau labai prasmingų pokyčių savo gyvenime. Ne visada buvo lengva, tačiau jaučiu, kad suaugau kaip asmenybė. Supratau, kaip svarbu iš gyvenimo ne tik imti, bet ir duoti“, – sakė Joana. Studentės padėjo vaikams ruošti namų darbus, kartu gamino valgį, žaidė žaidimus, kartu keliavo į cirką. „Suvokiau, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, reikia išmokti, kaip prie kiekvieno vaiko prieiti, pakalbinti, nes net pats didžiausias padauža nori būti išgirstas, apkabintas ir suprastas“, – patirtimi dalijosi Džiuljeta.
Simona Stočkutė pasirinko savo laiką skirti seneliams Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose. „Mes dažnai nuvertiname vyresnius žmones, manydami, kad jie senamadiški, jų mintys ne tokios greitos kaip mūsų, o pasaulėžiūra pasenusi. Tačiau aš manau kitaip, mes turime juos išklausyti, turime su jais kalbėtis, turime ko iš jų išmokti“, – įsitikinusi Simona. Kiekvieną savaitgalį studentė sugrįždavo į gimtąjį miestą ir skubėdavo pas senjorus. Kokių tik nuostabių pasakojimų ir istorijų Simona neišgirdo. „Jaučiau jiems didžiulę meilę ir dėkingumą, kai kiekvieną kartą atsisveikinant jie paimdavo mano delną ir priglausdavo prie savo širdies ar veido. Jie man kaskart dėkojo tik už tai, kad juos išklausiau ir kartu praleidau kelias valandas.“
Alina Kostiučenko savanoriavo organizacijoje „Vaikai – visuomenės dalis“. Dienos centre Alina mokė vaikus kurti įvairius rankdarbius: vitražus, sages, kurias vėliau vaikai parduoda Kaziuko ar Kalėdų mugėje. Be to, kartu su vaikais Alina vyko į ekskursijas ar iškylas. Kovo mėnesį organizacija susilaukė svečių iš Prancūzijos – studentų, būsimų socialinių darbuotojų. Alina ne tik supažindino prancūzų studentus su organizacijos veikla, bet ir aprodė Vilnių, universitetą, Trakus. „Nors aš nemokėjau prancūziškai, o jie angliškai, bet vis tiek radome bendrą kalbą ir puikiai praleidome laiką kartu“, – džiaugėsi Alina.
Karina Klimaševska ir Kristina Jurčiukonytė savanoriavo Visų Šventųjų dienos centre, paauglių grupėje, kurioje tris kartus per savaitę lankosi vaikai nuo 12 iki 14 metų. Studentės padėjo paaugliams ruošti namų darbus, kartu žaidė, bendravo, mokėsi spręsti konfliktines ar problemines situacijas. Karina ir Kristina parengė vaikams linksmą netradicinę viktoriną, kuri vaikus itin pralinksmino. Viktorinos laimėtojais tapo visi dalyviai, jie dovanų iš studenčių gavo saldainių.
Rasa Bačiulienė,
VU Užsienio kalbų instituto lektorė