LAURYNAS .disertacijos2023 m. spalio 27 d. 13 val. 201 aud. Filosofijos instituto doktorantas LAURYNAS JACEVIČIUS gins disertaciją „Tiesioginė ir netiesioginė komunikacija krikščioniškoje apologetikoje. Šiuolaikinė perspektyva“ filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudojant nuoroda: https://shorturl.at/mprAW

 

Mokslinis vadovas – prof. dr. Tomas Sodeika (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

prof. dr. Naglis Kardelis – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);

prof. dr. Andrius Narbekovas (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, teologija – H 002);

prof. dr. Mark Sultana (Maltos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);

doc. dr. Lina Šulcienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija 001 H);

prof. dr. Lina Vidauskytė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Anotacija:

Disertacijoje nagrinėjama tiesioginė ir netiesioginė komunikacija krikščioniškoje apologetikoje, turint omenyje šiuolaikinį kontekstą. Siekiant pateikti apologiją apologetikai šiuolaikiniame sekuliarizuotame Vakarų pasaulyje, sprendžiamos krikščioniško prozelitizmo ir konkrečių jame taikomų komunikacijos formų, tokių kaip humoras, etiškumo problemos. Taip pat, reaguojama į žymaus danų filosofo ir teologo Søreno Kierkegaard‘o teiginį, kad religinių turinių tiesiogiai iškomunikuoti apskritai nėra įmanoma bei jo kritiką konvencinei apologetikai. Argumentuojama, kad Kierkegaard‘as, skirtingai nei teigtų kai kurie jo interpretatoriai, nėra antiracionalistas, bet bando nubrėžti tinkamas protavimo ir loginio įtikinėjimo ribas. Negana to, nors ir nusiteikęs priešiškai konvencinės apologetikos atžvilgiu, jis pats gali būti laikomas apologetu, tik taikančiu specifinį – netiesioginės komunikacijos – metodą. Galiausiai, remiantis įvairių krikščionių mąstytojų-apologetų pavyzdžiais, atskleidžiama, kad Kierkegaard‘o kritika tiesioginei komunikacijai ir tokio metodo apologetikai nėra iki galo pagrįsta. Ši problema sprendžiama daugiausia atsižvelgiant į Williamo Lane‘o Craigo ir Alvino Plantingos idėjas bei, konkrečiai, reformuotąją epistemologiją. Filosofų teigimu, nors krikščionybei argumentai ir įrodymai nėra privalomai būtini (taip manytų ir Kierkegaard‘as), tačiau jų vis dėlto yra ir jie gali būti naudingi, jei jų vieta suprantama teisingai.

 

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos