Skirtingi inovatyvūs sprendimai, ypatingai naudojant skirtingas skaitmenines technologijas ir medijas ugdymo praktikoje, tapo be didžiausią pokytį švietimo praktikoje skatinančių veiksnių. Kaip teigia UNESCO (2023), „COVID-19 pandemija perkėlė ugdymą nuo mokyklų į švietimo technologijas tokiu tempu ir mastu, kokio žmonijos istorijoje dar nėra buvę. Šimtams milijonų mokinių formalusis mokymasis tapo visiškai įmanomas tik dėl technologijų – ar tai būtų skaitmeniniai prietaisai, prijungti prie interneto, televizoriai ar radijo imtuvai".
Inovatyvūs sprendimai taip pat tampa vienu svarbiausiu ateities mokyklą apibūdinančių bruožų. Antai, žmogaus ir technologijų santykio svarba aiškiai matomaa keturiuose EBPO paskelbtuose mokyklų ateities scenarijuose (Back to the Future of Education, 2020). Konkrečiai vienas iš keturių bendrojo ugdymo ateities scenarijus"Mokymasis kaip išeina, savitu keliu" (angl. “Learn-as-you-go”), skatina susimąstyti, ką galėtų reikšti visuomenei visiškai orientuotis į tokių inovatyvių sprendimų kaip dirbtinio intelekto, virtualiosios ir papildytosios realybės bei daiktų interneto, galią. Remiantis šiuo scenarijumi, ateities mokyklose technologijos nebus tik inovatyvių sprendimų kūrimo priemonė, bet ir galės pakeisti ugdytojus ir bus tiesiogiai atsakingos už vaiko ugdymą: technologijos galės organizuoti, mokyti, auklėti ir, svarbiausia, kurti vaiko ir jo aplinkos santykį.
Technologijų tyrinėtojai Mary Kalantzis ir Bill Cope (2015) teigė, technologijų ir medijų naudojimas įprastoje ugdymo praktikoje dar nereiškia inovatyvaus sprendimo. Vis dėlto, esminis naujųjų medijų ir naujųjų technologijų aspektas yra tas, kad jos skatina besimokančiųjų dalyvavimą ir įsitraukimą, o tai, kaip pavadino šie autoriai, sudaro potencialias galimybes naujojo mokymosi praktikoms mokyklose. Skirtingos technologijos, kaip stalo ar kompiuteriniai žaidimai, kinas, virtuali realybė, dirbtinis intelektas gali skatinti tokį mokymą(si), kuris gali pasižymėti visur ir visada vykstančiu mokymusi, multimodalumu, aktyviu žinių kūrimu įsitraukiant kiekvienam besimokančiajam, nuolatiniu grįžtamuoju ryšiu, metapažinimu, diferencijuoto mokymosi galimybėmis.
Taigi, kokias inovacijas švietimo praktikoje iš tiesų atneša skirtingos technologijos ir medijos? Kaip mokytojams taikyti konkrečius inovatyvus sprendimus klasėse ir kokio rezultato siekti? Koks mokytojų vaidmuo siekiant inovatyvių sprendimų? Kokius galimus iššūkius ir grėsmes šios inovacijos gali atnešti? Šie į ugdymo praktikus ir jų veiklas orientuoti klausimai taps organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos fokusu. Pirmoji konferencijos diena pasiūlys galimybę išgirti Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgas bei praktikas (lietuvių ir anglų kalbomis su sinchroniniu vertimu) taikant inovatyvius sprendimus, skatins diskutuoti apie inovatyvių sprendimų galimybes ir iššūkius. Tuo tarpu antroji konferencijos diena bus skirta konkrečių inovatyvių sprendimų dirbtuvėms ir diskusijoms skirtingose Lietuvos mokyklose, kurias ves mokslininkai ir praktikai.
Daugiau informacijos rasite konferencijos puslapyje.