FSF įvykiai

Švietimo ekspertai: reikalingi mokytojų rengimo ir ugdymo turinio pokyčiai

2017 10 17 konferencija VU Naujienos smŠ. m. spalio 17 d. Vilniaus universitete (VU) vyko EBPO apžvalgos „Švietimas Lietuvoje“ pristatymo renginius pratęsianti konferencija, skirta aptarti mokytojų rengimo ir ugdymo turinio aktualijas. Konferencijoje dalyvavo apie šimtas įvairių švietimo įstaigų atstovų.

Susirinkusius dalyvius pasveikino VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, pabrėžęs mokytojų rengimo Lietuvai svarbą bei VU misiją siūlyti studentams aukštos kokybės šiuolaikiniais moksliniais tyrimais ir gerąja užsienio praktika grįstas pedagogines studijas.

Konferencijoje pranešimus skaitė pripažinti švietimo ekspertai iš užsienio šalių. Hannah von Ahlefeld, TALIS pradinio ugdymo mokytojų rengimo tyrimo analitikė bei vadovė (OECD) aptarė veiksmingas pradinio ugdymo mokytojų rengimo prielaidas bei pristatė aštuonių tyrime dalyvaujančių šalių – Australijos, Japonijos, Korėjos, Nyderlandų, Norvegijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės (Velsas) – taikomas praktikas bei strategijas rengiant pradinio ugdymo mokytojus.

Konferencijoje pranešimą skaitęs Paul Braddock, internetinės platformos „Teaching English UK” vadovas, pristatė ne tik Britų tarybos požiūrį į mokytojų rengimą bet ir į profesinio augimo modelį.

Anot VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros vedėjos prof. Lilijos Duobienės, konferencija buvo itin savalaikė ir prasminga: „Joje susirinko ir švietimo politikos formuotojai, ir jos įgyvendintojai pasiklausyti užsienio švietimo ekspertų minčių, aptarti Lietuvos švietimo srityje susikaupusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus, o svarbiausia – numatyti pedagogikos raidos ateityje scenarijus“, – teigė profesorė.

Skaityti daugiau...

Kviečiame į savęs pažinimo ir saviugdos programą „Gyvenimo kelio dirbtuvės“ [2017 10 03 - 2018 02 06]

21369117 477279129315145 7794064261221333130 nTai ilgalaikė (4 mėnesių) savęs pažinimo ir saviugdos programa, kurią rengia ir veda VU Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro psichologai dr. Donatas Noreika ir Ieva Vasionytė.

Intensyvi saviugdos, veiksmo ir teatro metodais, gamtos patyrimu ir tarpasmeninėmis sąveikomis grįsta psichologinė programa skirta norintiems daugiau sužinoti apie save, atskleisti savo kūrybingumą, įveikti emocinius ir bendravimo sunkumus.

Programos turinys:
• 14 vakarinių susitikimų su praktinėmis užduotimis ir grupės procesų aptarimu;
• du intensyvūs savaitgaliai, pilni gamtos, iššūkių ir nuoširdaus bendravimo;
• namų darbų užduotys, padedančios pažinti save, išsijudinti, megzti santykius;
• elektroninė erdvė, skirta dalintis patirtimi, idėjomis ir palaikymui tarp užsiėmimų;
• individuali konsultacija asmeninės patirties grupėje aptarimui;
• daug naudingų straipsnių, nuorodų ir užduočių.

Skaityti daugiau...

Dokt. T. Snuviškio viešų paskaitų ciklas „Kinijos filosofija“ [2017-2018]

KonfucijusKviečiame į VU Filosofijos fakulteto filosofijos doktoranto, rytų filosofijos tyrinėtojo Tado Snuviškio Konfucijaus institute skaitomą visuomenei skirtų viešų paskaitų ciklą „Kinijos filosofija“!

Paskaitų ciklo metu bus pristatomos ir gvildenamos visos pagrindinės Kinijos filosofijos temos nuo Konfucijaus mokymo, Laozi, Mozi iki Kinijos budizmo mokyklų bei tokių neokonfucianizmo mąstytojų kaip Zhu Xi ir Wang Yangming. Paskaitos skirtos visiems, kurie nori susipažinti ar domisi Kinijos filosofija.

Paskaitų ciklą organizuoja VU Konfucijaus institutas.
Paskaitos yra nemokamos, vyks lietuvių kalba, registracija nereikalinga. Paskaitų metų bus pateikiama visa pagrindinė medžiaga.

Pirmoji paskaita – rugsėjo 18 d., pirmadienį 18 val., Konfucijaus instituto Didžiojoje auditorijoje (M.K. Čiurlionio g. 21/27, II korpusas, VU Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje). Visos kitos paskaitos vyks kiekvieną pirmadienį 18 val. toje pačioje vietoje.

Iškilus klausimams dėl paskaitų, rašykite Tadui Snuviškiui el. paštu

Paskaitų ciklo prieiga Facebook'e

Skaityti daugiau...

Rinkimai į Senato nario vietą: rezultatai ir II rinkimų turas

Agora Baltica VU2017 metų lapkričio 10 d. vykusiame Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtinti šie rinkimų į laisvą Senato nario – socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo – vietą rezultatai:

  • Nerija Putinaitė  (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) – 126 balsai (29,93 proc.)
  • Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas) – 96 balsai (22,80 proc.)
  • Vytautas Dikčius (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)  67 balsai (15,91 proc.)
  • Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas) 59 balsai (14,01 proc.)
  • Vytautas Ališauskas (Filologijos fakultetas)  51 balsas (12,11 proc.)

Negaliojančiais pripažinti: 22 biuleteniai (5,22 proc.)

Nei vienam iš kandidatų nesurinkus 50 proc. rinkėjų balsų, bus rengiamas antrasis balsavimo turas, kuriame dalyvaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai: Nerija Putinaitė ir Arūnas Mickevičius.

Informuojame, jog antrasis balsavimo turas renkant Senato narius į abi laisvas sričių atstovų vietas įvyks lapkričio 1416 d. 9:00-15:00 val. Filosofijos fakultete 107 aud.

Juose galės dalyvauti mokslo ir meno sričių atstovai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą.

Primename, jog balsuoti bus galima tik už atitinkamos mokslų srities kandidatus, kurie nedirba kamieniniame akademiniame padalinyje, kuriame vykdomas balsavimas.

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto tinklalapio "Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

Consilium Educationis seminaras „Ritualas ugdyme. Berlyno ritualų ir gestų studija“ [2017-11-16]

christoph wulf2017 m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienį), 15.30 val. kviečiame į Consilium Educationis seminarą „Ritualas ugdyme. Berlyno ritualų ir gestų studija" (angl. Ritual in Education. The Berlin Ritual and Gesture study). Seminare pranešimą skaitys Berlyno laisvojo universiteto profesorius dr. Christoph Wulf.

Seminaras vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (Universiteto g.  9, Vilnius) 201 aud. Skelbimas

„Consilium educationis“ seminaro vedėja – Edukologijos katedros prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Renginio prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje

Skaityti daugiau...

Filosofijos bakalauro ir magistro studijų programas vertins ekspertai [2017 11 09]

VU Filosofijos fakultetas smŠ. m. lapkričio 9 d. VU Filosofijos fakultete lankysis ekspertai, kurie vertins Filosofijos bakalauro ir magistro studijų programas.

Susitikimas su ekspertais vyks 201 aud.

Ekspertų darbotvarkė

Kontaktinis asmuo:
Julija Tuleikytė

VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedra
Tel.: (8-5) 266 7617
El. p.:

Rinkimai į laisvas Senato narių vietas [2017 11 07-09]

vu didysis kiemas sml2017 m. spalio 24 d. VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į laisvas Senato narių vietas sąrašą. Į Senato nario - socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo vietą kandidatuoja:

- Vytautas Ališauskas (Filologijos fakultetas)

- Vytautas Dikčius (Ekonomikos fakultetas)

- Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)

- Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

- Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas)

Senato nario rinkimai vyks lapkričio 7-9 dienomis 9:00-15:00 val. Filosofijos fakultete, 107 aud.

Tie, kurie negalėsite dalyvauti rinkimuose nurodytomis dienomis, galite palikti savo balsą išankstiniame balsavime lapkričio 6 d.

Rinkimuose galės dalyvauti mokslo ir meno sričių atstovai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Primename, jog balsuoti bus galima tik už tuos atitinkamos mokslo srities kandidatus, kurie nedirba tame kamieniniame akademiniame padalinyje, kuriame vykdomas balsavimas.

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto tinklalapio "Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

Rinkimai į laisvas Senato vietas

balsavimasCentrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda rinkimai į dvi laisvas Vilniaus universiteto Senato narių vietas.

  1. Socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo Senate rinkimai (į Vilniaus universiteto tarybos nariu išrinkto prof. Vytauto Nekrošiaus vietą). Šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Ekonomikos fakulteto, reorganizuojamų Filologijos ir Filosofijos fakultetų, Istorijos fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto, Verslo mokyklos bei Kauno fakulteto (socialinių ir humanitarinių mokslų sričių) rinkėjai.
  2. Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslo sričių atstovo Senate rinkimai (į atsistatydinusios prof. Ingridos Prigodinos Lukošienės vietą). Šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Chemijos ir geomokslų fakulteto, reorganizuojamų Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų, Gyvybės mokslų centro, Botanikos sodo, Medicinos fakulteto bei Kauno fakulteto (technologijos mokslų srities) rinkėjai.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo spalio 4 dienos iki spalio 17 dienos, 15 valandos. Kandidatais gali būti keliami bei vėliau rinkimuose dalyvauti galės tik padalinių darbuotojai, įtraukti į rinkėjų sąrašą.

Skaityti daugiau...

Disertacijos gynimas [2017 11 03]

Said Dadasev. Evgenios Levin nuotraukaŠ. m. lapkričio 3 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Said Dadašev gins disertaciją „Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S)

Anotacija
Tiek teorinių suicidinio proceso modelių, tiek dabartinių empirinių tyrinėjimų ribotumas neleidžia iš esmės suprasti mėginusiųjų nusižudyti patirties: trūksta duomenų, kaip įvairūs kintamieji sąveikauja, paskatindami asmenį galvoti apie savižudybę, beveik neturime žinių apie tai, kaip suicidinė krizė tęsiasi po mėginimo nusižudyti. Todėl šio tyrimo tikslas yra suprasti mėginusiųjų nusižudyti patirtį prieš ir po savižudiško veiksmo. Tyrime dalyvavo 21 suaugęs asmuo – 7 vyrai ir 14 moterų, jų amžius svyravo nuo 18 iki 62 metų (vidurkis 32 m.). Tyrimo duomenys buvo renkami daugiausia pusiau struktūruotu interviu, taip pat naudota kiekybinių duomenų anketa. Duomenų analizei naudota teminė analizė pagal Boyatzis (1998). Pirma, keliame prielaidą apie tam tikrų tyrimo dalyvių pažeidžiamumo savižudybės procesui aspektų - trauminės patirties, asmeninių savybių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo - sąveiką. Antra, pastebėjome tiesiogiai prie suicidinių minčių atsiradimo prisidėjusių ilgalaikių ar trumpalaikių stresorių bei emocinių išgyvenimų akumuliacijos reikšmę. Trečia, keliame prielaidas apie veiksnius, paskatinusius perėjimą nuo suicidinių minčių prie savižudiško veiksmo – ribotą socialinę paramą kartu su tinkamo reagavimo į suicidinę komunikaciją trūkumu, savižudybės priemonių prieinamumą, alkoholio vartojimą ir kt. Ketvirta, išsamiau tyrinėjome mėginusiųjų nusižudyti savižudybės procesą po savižudiško veiksmo, kur išryškėjo psichosocialinių veiksnių svarba tolesniam suicidinės krizės vystymuisi.

Skaityti daugiau...

Prof. Charlesas Woolfsonas pristatys „Brexito“ implikacijų Europos integracijos ateičiai analizę [2017 10 30]

charles woolfson 642x336Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas kviečia į Linšiopingo universiteto (Švedija) profesoriaus Charleso Woolfsono paskaitą „Brexito įtaka Europos integracijos ateičiai“ (angl. The Implications of Brexit for the Future of European Integration). Skelbimas

Diskusijas dėl Brexito paskaitoje bus mėginama repozicionuoti „griežtos ekonomijos politikos“ (austerity) požiūriu vietoje labiau įprasto pasakojimo apie globalizacijos pralaimėtojų ksenofobiją. Griežtoji ekonomija po 2008 m. finansinės ir ekonominės krizės radikaliu socialinių ir viešojo sektoriaus išlaidų mažinimu bei darbo užmokesčio smukdymu smogė plačiųjų masių pragyvenimo lygiui. Paradoksalu, bet Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sustiprino ES lyderių pasiryžimą imtis platesnės ir gilesnės ekonominės ir politinės integracijos. Tai daroma nepaisant to, kad esami pagrindiniai iššūkiai lieka be atsako, tarp jų ir euroskeptinis populizmas, abejotinas ekonomikos atsigavimas, neišspręsta Eurozonos valiutos krizė, pabėgėlių krizė, išcentrinės įtampos tarp naujųjų ir senųjų ES narių bei gilus „demokratijos deficitas“.

Skaityti daugiau...