FSF įvykiai

Rinkimai į VU Filosofijos fakulteto tarybą

Rinkimai į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tarybą vyks 2017 m. birželio 20 d. nuo 9:00 val. iki 16:00 val. Filosofijos fakultete, 106 aud.

Išankstinis balsavimas vyks: birželio 15 d. (ketvirtadienį) ir birželio 16 d. (penktadienį) nuo 9:00 iki 16:00 val.

Labai prašome visų dalyvauti balsavime, kad nereikėtų skelbti pakartotinių rinkimų.

Iš 22 iškeltų kandidatų į fakulteto tarybą reikia išrinkti 16 mokslininkų.

Tarybos rinkimus rengia Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija:

  • doc. Lidija Šabajevaitė (pirmininkė);
  • prof. Albinas Bagdonas;
  • Miglė Baltrūnaitė (studentų atstovė).

Iškeltų kandidatų sąrašas.

Informacija rinkėjams.

Rinkėjų sąrašas.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuru

Sutartis VU TMO E Kurausko 5foto 2017 05 23smVilniaus universitetas (VU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuru. Sutartis pasirašyta VU Filosofijos fakulteto iniciatyva.

Sutarties pasirašymo proga Universitete lankėsi TMO Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė kartu su programų koordinatoriumi Mantu Jeršovu. Susitikime su TMO Vilniaus biuro atstovais dalyvavo VU Partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė, Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Partnerystės prodekanas dr. Kęstutis Dubnikas.

Pasirašyta sutartis numato bendradarbiavimą rengiant mokymus tarptautinės migracijos, prekybos žmonėmis prevencijos, nelegalios migracijos bei kitomis susijusiomis temomis, keičiantis informacija ir žiniomis, įgyvendinant bendrus projektus, organizuojant bendrus renginius bei įgyvendinant studentų praktiką.

„Pasirašyta sutartis bus abipusiai naudinga, kadangi organizacijai, atsakingai už migracijos problemų sprendimą ir suvokimo apie socialinius ir ekonominius migracijos klausimus plėtrą, svarbu remtis mokslo teikiamais duomenimis bei pasiekimais, o mokslininkams – nagrinėti Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomą veiklą“, - teigia VU Partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė.

Skaityti daugiau...

VU Filosofijos fakulteto Tarybos rinkimai

balsavimas2017 m. birželio 20 d. vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Tarybos (toliau – Taryba) narių rinkimai. Tarybą sudaro 21 narys, įskaitant 4 studentų atstovus ir vieną narį pagal pareigas – Dekaną. Taryba sudaroma ketveriems metams.

Rinkimai į Tarybą vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu  bei 2017 m. gegužės 10 d. (Nr. 5) VU Filosofijos fakulteto Tarybos posėdžio nutarimu.

Skaityti daugiau...

Premjerui patarinės prof. B. Gruževskis

Boguslavas Gruzevskis Irmanto Geluno 15 min nuotraukaNuo pirmadienio ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui rinkos, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, šeimos gerovės politikos bei demografijos klausimais patarinės mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis.

Nuo 2010 metų B. Gruževskis yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros, nuo 2009-ųjų - Lietuvos karo akademijos Valdybos katedros profesorius. Per pastaruosius 12 metų jis vadovavo Darbo ir socialinių tyrimų institutui (nuo 2011 m. Lietuvos socialinių tyrimų centrui, nuo 2014 m. Darbo rinkos tyrimų institutui).

Parengta pagal ELTA naujieną, publikuotą LRT.lt

VU pasiruošęs perkrauti pedagogų rengimą – steigiamas ugdymo mokslų institutas

VU Filosofijos fakultetasVilniaus universitete (VU) pradeda veikti Ugdymo mokslų institutas. Vienas pagrindinių šio instituto uždavinių – kelti Lietuvos pedagogų rengimą į naują kokybinį lygmenį, sukuriant unikalias galimybes VU rengti mokytojus, tobulinti jų kvalifikaciją ir vykdyti pedagogikos mokslinius tyrimus.

Naujasis institutas suvienys VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro, Edukologijos katedros ir Švietimo politikos centro vykdomas veiklas: gretutines ir profesines pedagogų rengimo studijas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, edukologijos studijas, ugdymo mokslų krypties ir švietimo politikos mokslinius tyrimus bei jų sklaidą.

„Šiuo žingsniu siekiame stiprinti pedagogų rengimą ir, žinoma, šios specialybės prestižą. Esame suinteresuoti stipriai parengtais moksleiviais, kurie turėtų gerus pagrindus tolesnėms studijoms, tačiau labai svarbu bus ir tai, kokį dėmesį šiai sričiai skirs valstybė. Gyvename nuolatinių pokyčių aplinkoje, todėl tikimės, kad studijų ir tarptautinio lygio mokslinių tyrimų sąveika prisidės prie žiniomis bei inovacijomis grįstos visuomenės kūrimo ir atlieps sparčiai besivystančios Lietuvos poreikius. Ypač svarbu tai, kad ketiname pasitelkti tarptautinių ekspertų rekomendacijas ir patirtį rengiant savąsias pedagogų rengimo kryptis”, – sako VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.

Pasak VU Filosofijos fakulteto dekano prof. A. Poviliūno, šiuolaikiniai mokytojai turėtų būti talentingi ugdymo mokslų specialistai, išlaikantys saitus su akademine bendruomene, o viena pagrindinių pedagogų rengimo bėdų yra ta, kad mokyklose dirbantys mokytojai atitrūksta nuo mokslinį žinojimą kuriančios akademinės bendruomenės.

Skaityti daugiau...

Įvyko antrasis Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis

2017 m. gegužės 10 d. įvyko antrasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis.
Jūsų dėmesiui pateikiami posėdžio protokolo išrašai.

Informacija apie pirmąjį Priėmimo-atestacijos komisijos posėdį.

Įvyko Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis

2017 m. balandžio 27 d. įvyko pirmasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis. Jūsų dėmesiui pateikiamas posėdžio protokolas bei VU Pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti tvarka.

Antrasis posėdis vyks š. m. gegužės 10 d. 17.30 val. 201 aud.

Psichologijos dokt. E. Mažulytei „3 min. disertacijos“ konkurse – aukštas Koimbros universitetų grupės įvertinimas

Egle Mažulytė E. Kurausko nuotraukaKonkurso „Trijų minučių disertacija“, vykusio Vilniaus universitete (VU), pirmosios vietos laimėtojos Eglės Mažulytės pristatymas Koimbros universitetų grupės atrankoje tarp dvidešimt dalyvių įvertintas aukšta penktąja vieta.

E. Mažulytė –VU Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantė. Baigusi psichologijos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete, psichologijos magistratūros studijas tęsė Glazgo universiteteŠkotijoje. Grįžusi į Lietuvą, E. Mažulytė toliau gilino žinias klinikinės psichologijos magistrantūros studijose Vilniaus universitete. Doktorantūros studijas Eglė vadina natūralia savo mokslinio kelio tąsa – ją visada viliojo ir žavėjo moksliniai tyrimai. Viltingai žvelgdama į ateitį būsima jaunoji mokslininkė stiprybės semiasi iš savo šeimos istorijos ir gerai žino sėkmės paslaptį – sėkmė be darbo neateina.

Skaityti daugiau...

K. Sabolius: pradėjau mokyti, nes norėjau mokytis

K Sabolius E Kurausko fotoKristupas Sabolius – žmogus, kuriantis kitokią Lietuvą ir kitokią ateitį. Filosofas, kuris atranda laiko dėstyti universitete, prisidėti prie kino kūrimo, knygų rašymo, o kartais ir teatro režisūros konsultavimo. Biografija ir nuveikti darbai kalba patys už save, tačiau jais puikuotis jis neskuba. Veikiau nesidžiaugia ir teigia, jog tai tik motyvacija padaryti geriau. Apie vaikystėje pasirinktą filosofo kelią, apie kasdienius iššūkius, neįgyvendintus tikslus bei didelę meilę mokslui ir šeimai kalbamės su K. Saboliumi.

Papasakokite apie savo kelią filosofijos link. Kaip diplomuotas filologas galiausiai tapo filosofu?

Sąmoningai nesirinkau filosofijos, nes visą gyvenimą jos mokiausi. Labai anksti pradėjau skaityti filosofinius veikalus. Dalyvaudavau filosofų olimpiadose, nors man niekas jos nedėstė. Kai mokiausi klasikinės filologijos, daug dėmesio skyriau antikinei filosofijai – mokiausi graikų kalbos, verčiau, komentavau ir interpretavau Platono laiškus. Filosofija visada buvo greta. Šeimyninės aplinkybės lėmė, kad filosofija man buvo tarsi organiškai integruota į kasdienybę, tarsi savaime suprantamas išeities taškas. Iš to išplaukė svarbiausios nuostatos – kaip žiūri į visas kitas sferas, kokias sprendi dilemas ir kaip užduodi klausimus. Niekada nekilo klausimas, ką galėčiau gyvenime veikti. Tačiau dažnai spręsdavau dilemą, kaip įgyvendinti viską, ką noriu. Mano atveju tai kur kas didesnė problema. Niekada nesusidūriau su situacija, kai man niekas neįdomu, nežinau, ko noriu, aš ieškau savęs. Veikiau priešingai. Iki šiol išlieka daug dalykų, kuriuos norėčiau išbandyti arba sferų, kurias norėčiau pagilinti. Tačiau šiandien turiu daug įsipareigojimų, tad daug ko tenka atsisakyti. Tačiau filosofija visada buvo greta. Niekada nepavyko nuo jos per toli pabėgti.

Žinot, kai rinkausi ką studijuoti, filologija patraukė dėl kur kas labiau įkvepiančių fakulteto pastatų. VU Filosofijos fakultetas metu dar buvo Baltupiuose. Žinoma, šiek tiek juokauju, o gal ir ne, bet kažkodėl po senamiesčio skliautais smegenys geriau veikia negu siaubingai nykios sovietinės architektūros pastate.

Skaityti daugiau...

Prof. Romas Lazutka: Baltijos šalyse pajamų nelygybė viena didžiausių

lazutkaLietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio ir tokia pat dalis BVP atitenka gyventojams disponuojamų pajamų forma. Tai solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne – didžiulė pajamų nelygybė. Baltijos šalyse darbui tenka maža naujai sukurtos vertės dalis, Lietuvoje – apie 10 proc. punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius dešimtmečius ji augo lėčiau nei kapitalo dalis ir tai yra pagrindinė mažų algų priežastis.

Nors ir pagal oficialią statistiką Baltijos šalyse pajamų nelygybė yra tarp didžiausių, tai gana optimistinis vaizdas. Pakoregavus nelygybės rodiklius pagal Nacionalinių sąskaitų makroekonominius duomenis, nelygybė visose Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje yra reikšmingai didesnė. Pagrindinis nelygybės rodiklis – Gini – gali būti ne apie 35 proc., bet 40–45 proc., priklausomai nuo prielaidų, kaip pasikirsto pajamos iš savarankiško darbo ir verslo. Pastarosios oficialiuose pajamų nelygybės rodikliuose menkai atspindimos.

Pajamų nelygybės pokyčiai Baltijos šalyse procikliški, stinga fiskalinių automatinio pajamų stabilizavimo priemonių. Minimalių algų didinimo nepakanka, svarbus visas algų spektras. 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4–5 proc. viso algų fondo. Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje.

Skaityti daugiau...