FSF įvykiai

Prof. B. Franz (JAV) paskaitos pabėgėlių integracijos klausimais [2017 05 9-11]

Barbara Franz2017 m. gegužės 9–11 dienomis VU Filosofijos fakultete viešės politikos mokslų profesorė Barbara Franz (Rider university, JAV), kuri skaitys paskaitas, skirtas pabėgėlių integracijos klausimams. Paskaitose kviečiami dalyvauti studentai ir visi kiti, besidomintys paskaitų tematikomis. Paskaitos vyks anglų kalba.

Gegužės 9 d. (antradienis) – paskaita ir seminaras Sociologijos bakalauro programos studentams:

  • 13.00 – 14.30 paskaita „Europos pabėgėlių krizė ir pabėgėlių integracija: problemiško jaunimo integracijos metodai“ (306 aud.);
  • 15.00 – 16.30 seminaras: „Darbas su neprivilegijuoto jaunimo grupėmis: jaunų migrantų ir pabėgėlių patirtis: alternatyvūs dalyvavimo metodai“ (306 aud.).

Skaityti daugiau...

2017 m. NOHA pavasario mokykla Vilniuje jau prasidėjo

NOHA 2017Gegužės 8 d. prasidėjo Vilniaus universiteto kartu su Eötvös Loránd University (ELTE) universitetu (Vengrija)  tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (angl. Network on Humanitarian Action) humanitarinės veiklos pavasario mokykla, skirta valstybės tarnautojams, nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, akademikams bei visiems besidomintiems šia sritimi. Seminarus iš viso pasaulio susirinkusiems studentams ves NOHA universitetų dėstytojai, NOHA absolventė ir geriausi humanitarinės veiklos specialistai iš visos Europos, taip pat Lietuvos akademinės bendruomenės atstovai ir praktikai.

Tai jau šeštoji pavasario mokykla, kuri po penkerių metų grįžo į Vilnių. NOHA pavasario mokyklos studentai gilinsis į su humanitarine veikla susijusias sritis, mokyklos metu Lietuvos nevyriausybinės organizacijos suorganizuos praktinius mokymus.

NOHA pavasario mokykla vyks VU Filosofijos fakulteto patalpose.

L. Lifshits-Rozin (Izraelis) viešos paskaitos [2017 05 08-09]

Lina Lifshits RozinMaloniai kviečiame į Linos Lifshits-Rozin (Izraelis) viešas paskaitas VU Filosofijos fakultete:

Gegužės 8 d. (pirmadienis)

17.30 val. – „Atvejo studija: intervencijų  praktika  su imigrantų šeimomis“ (302 aud.), paskaita vyks rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Gegužės 9 d. (antradienis)

9.00 val. – „Family in cross-cultural transition“ (307 aud.), paskaita vyks anglų kalba;

11.00 val. – „Parenting adjustment style in immigration“ (307 aud.), paskaita vyks anglų kalba.

Lektorė yra  Ben Gurion universiteto Socialinio darbo katedros doktorantė, šeimos, poros ir individualių santykių terapeutė.

Lauksime jūsų!

Skaityti daugiau...

Dr. Indrės Gajdosikienės vieša paskaita „Socialinis darbas post-totalitarinėje visuomenėje“ [2017 05 09]

Gegužės 9 d. (antradienį) 15 val. Socialinio darbo katedros lektorė dr. Indrė Gajdosikienė skaitys viešą paskaitą „Socialinis darbas post-totalitarinėje visuomenėje“.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Prof. A. Bagdonas apie protinį skurdą, tautos deintelektualizacijos padarinius ir švietimą

Albinas BagdonasJūsų dėmesiui pristatome VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesoriaus Albino Bagdono naujausius tekstus, gvildenančius žmogaus ir jo proto prigimties, tautos deintelektualizacijos ir proto skurdo padarinių (tokių kaip turtinė nelygybė), valstybės valdymo ir universitetų vaidmens visuomenėje bei jų pertvarkos klausimus:

"Kraštutinio liberalizmo visuomenėje (iš tikro tokioje ir gyvename) galioja savanos principas: gudresnis pasiima daugiau, mažiau gudrus – mažiau. (...) Tačiau jau akmens amžiuje į žmogaus elgesio (vadinasi, ir proto) mechanizmą buvo įkomponuota ir egoizmui priešinga tendencija – altruizmas – pagelbėti gentainiui ar kitam žmogui. Disbalansas tarp egoistinių ir altruistinių tendencijų akivaizdus: Lietuvoje nelygybė (pvz., Gini koeficientas ar kvantinis nelygybės rodiklis) viena didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje", – teigia prof. A. Bagdonas.

Pokalbis su doc. Kristupu Saboliumi LRT laidoje „Stambiu planu“

Stambiu planu SaboliusAukštis ir vertikalumas gyvenime; kūnas – mąstymo dalis; šalikas ir geriausias gyvenimo draugas; kaip mąstyti, kad neišprotėtum?; sugniuždyti galintis informacijos srautas; kas iš to?; laikai katinams; minčių higiena; filosofija kaip pasirinkimų meno mokytoja; žmonės termometrai; (ypatingas ypatingos) arbatos gėrimas; juslumas – politinis daiktas; vaizduotė... – tai tik pokalbio nuotrupos, žodžių junginiai skambėję LRT laidoje „Stambiu planu“, kurioje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoją doc. dr. Kristupą Sabolių kalbino laidos vedėjas Andrius Rožickas. Kviečiame peržiūrėti laidos įrašą ir linkime intelektualiai praturtinančio klausymo.

Vilniaus universitetas pasiruošęs rengti geriausius pedagogus

arunas poviliunas e kurausko nuotr 69603758Vilniaus universitetas (VU) toliau stiprina ir konsoliduoja savo galimybes rengti geriausius pedagogus šalies mokykloms. Šiam tikslui pasiekti VU vykdo dvi studijų programas: gretutinių studijų programą Dalyko pedagogika, skirtą VU bakalauro pakopos studentams ir metus trunkančią profesinių studijų programą Mokyklos pedagogika (iki 2017 m. ji buvo klasifikuojama kaip LNS – Laipsnio nesuteikiančios studijos), skirtą turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir norintiems įgyti mokytojo kvalifikaciją. Abi programas sudaro po 60 kreditų, kurie skirti bendriems su pedagogo kompetencija susijusiems dalykams ir dalyko didaktikai. Netrukus pedagogų rengimo tinklą sustiprins STEAM laboratorijos. Išskirtiniu pedagogų rengimo VU bruožu tapo glaudi mokslininkų, mokytojų ir mokinių tinklaveika, kuri užtikrina nuolatinį dalykinio žinojimo atsinaujinimą ir atveria paties mokslo didaktinį potencialą.

Apie pedagogų rengimo aktualijas laikraščio Universitas Vilnensis vyriausioji redaktorė Liana Binkauskienė kalbina VU Pedagogikos centro Tarybos narį, Filosofijos fakulteto dekaną prof. Arūną Poviliūną.

Kokia šiandien pedagogų rengimo Lietuvoje situacija?

Lietuvoje mokinių rengimo sistema šlubuoja. Įvairūs tarptautiniai lyginamieji tyrimai (TIMMS, PISA) rodo, kad šalies mokiniai pagal įvairių dalykų išmanymą vis tūpčioja apie viduriuką, o mūsų likimo broliai ir konkurentai estai netruko įsiveržti į pirmaujančių gretas. Norėdami keisti situaciją, pirmiausia turime galvoti apie mokytojų rengimo atnaujinimą. Mokytojams dalykininkams rengti ir įmanoma, ir racionalu taikyti lankstesnes profesinių pedagoginių studijų formas, kurios pagrįstos stipresne motyvacija, ir yra taiklesnės bei ekonomiškai efektyvesnės.

Mes neturėtume galvoti, kad, kaip kartais pasakoma, mokytojų yra per daug ir kol kas jų rengti nereikia. Gerų specialistų visuomet trūksta. Paprasčiausiai turime rengti tokius mokytojus, kurių tikrai nebus per daug.

Skaityti daugiau...

Prasidėjo kandidatų kėlimas į laisvas Vilniaus universiteto Tarybos narių vietas

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog vadovaujantis Senato 2017 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. S-2017-2-3, prasidėjo rinkimai į dvi Vilniaus universiteto tarybos narių vietas:

1) pakartotiniai rinkimai į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą (šiuose rinkimuose galės balsuoti rinkėjo teisę turintys Universiteto dėstytojai bei mokslo (meno) darbuotojai);

2) rinkimai į Tarybos vidinio nario, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, vietą (šiuose rinkimuose galės balsuoti į rinkėjų sąrašus įtraukti socialinių mokslų sričiai atstovaujantys Ekonomikos fakulteto, Filosofijos fakulteto, Kultūros centro, Religijos studijų ir tyrimų centro, Kauno fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos dėstytojai bei mokslo (meno) darbuotojai).

Šių rinkimų metu bus išrinkti nauji Vilniaus universiteto tarybos nariai, pakeisiantys atsistatydinusį prof. Romą Lazutką bei Seimo nare tapusią ir dėl to Tarybos narės pareigų tęsti negalėjusią Ingridą Šimonytę.

Skaityti daugiau...

Žurnale „Veidas“ prof. Z. Norkaus futurologinės mintys apie biokapitalistinę Lietuvą

norkus 2017Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus, habilituoto socialinių mokslų daktaro, tikrojo Lietuvos mokslų akademijos nario Zenono Norkaus monografija „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai“ – tai interdisciplininis tyrimas, sociologijos, istorijos, ekonomikos, demografijos, statistikos ir politologijos pjūviais ne tik lyginantis du – tarpukario ir pokomunistinį – Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečius, bet ir su lengvu humoru nubrėžiantis galimus ateities scenarijus. „Veido“ skaitytojams pateikiame knygos citatas, o visą monografiją galima skaityti atvirame internete.

Apie Baltijos Kuveitą

Gana patraukli vieta investuoti transnacionalinėms korporacijoms bus ir Lietuva. Dėl palyginti šalto klimato (nors jis, reikia tikėtis, atšils) biomasės produktyvumu Lietuva negali konkuruoti su tropinėmis šalimis. Gyventojų skaičius ir tankis Lietuvoje vis dar per didelis. Tuo netruko įsitikinti danų agrokoncernai, kurių siekiams statyti gigantiškas kiaulides priešinasi vietiniai gyventojai. Jie trukdo ir vėjo jėgainių statybai bei tarptautinėms kompanijoms, besidominčioms skalūnų dujų gavybos perspektyvomis. Tačiau dėl palankios geografinės padėties (nedidelis nuotolis nuo labiausiai išsivysčiusių Europos šalių) ir palankių transnacionaliniam kapitalui demografinių tendencijų, kurios netruks ištuštinti Lietuvos provinciją, o beveik visus jos gyventojus sutelks 4–5 didesniuose miestuose, Lietuva galės tapti vienu iš Europos bioenergetikos išteklių centrų. Netapusi Baltijos Slovėnija, Lietuva taps žaliuoju Baltijos Kuveitu. (…)

Skaityti daugiau...

Prof. R. Lazutka tapo ministro patarėju

Lazutka RomasSveikiname VU Filosofijos fakulteto dėstytoją, Socialinės politikos ekspertą, ekonomistą prof. Romą Lazutką, tapusį Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju.

Fakultete prof. R. Lazutka dėsto nuo 1989 metų, yra vienas pagrindinių Socialinės politikos studijų programos rengėjų.