FSF įvykiai

K. Sabolius: pradėjau mokyti, nes norėjau mokytis

K Sabolius E Kurausko fotoKristupas Sabolius – žmogus, kuriantis kitokią Lietuvą ir kitokią ateitį. Filosofas, kuris atranda laiko dėstyti universitete, prisidėti prie kino kūrimo, knygų rašymo, o kartais ir teatro režisūros konsultavimo. Biografija ir nuveikti darbai kalba patys už save, tačiau jais puikuotis jis neskuba. Veikiau nesidžiaugia ir teigia, jog tai tik motyvacija padaryti geriau. Apie vaikystėje pasirinktą filosofo kelią, apie kasdienius iššūkius, neįgyvendintus tikslus bei didelę meilę mokslui ir šeimai kalbamės su K. Saboliumi.

Papasakokite apie savo kelią filosofijos link. Kaip diplomuotas filologas galiausiai tapo filosofu?

Sąmoningai nesirinkau filosofijos, nes visą gyvenimą jos mokiausi. Labai anksti pradėjau skaityti filosofinius veikalus. Dalyvaudavau filosofų olimpiadose, nors man niekas jos nedėstė. Kai mokiausi klasikinės filologijos, daug dėmesio skyriau antikinei filosofijai – mokiausi graikų kalbos, verčiau, komentavau ir interpretavau Platono laiškus. Filosofija visada buvo greta. Šeimyninės aplinkybės lėmė, kad filosofija man buvo tarsi organiškai integruota į kasdienybę, tarsi savaime suprantamas išeities taškas. Iš to išplaukė svarbiausios nuostatos – kaip žiūri į visas kitas sferas, kokias sprendi dilemas ir kaip užduodi klausimus. Niekada nekilo klausimas, ką galėčiau gyvenime veikti. Tačiau dažnai spręsdavau dilemą, kaip įgyvendinti viską, ką noriu. Mano atveju tai kur kas didesnė problema. Niekada nesusidūriau su situacija, kai man niekas neįdomu, nežinau, ko noriu, aš ieškau savęs. Veikiau priešingai. Iki šiol išlieka daug dalykų, kuriuos norėčiau išbandyti arba sferų, kurias norėčiau pagilinti. Tačiau šiandien turiu daug įsipareigojimų, tad daug ko tenka atsisakyti. Tačiau filosofija visada buvo greta. Niekada nepavyko nuo jos per toli pabėgti.

Žinot, kai rinkausi ką studijuoti, filologija patraukė dėl kur kas labiau įkvepiančių fakulteto pastatų. VU Filosofijos fakultetas metu dar buvo Baltupiuose. Žinoma, šiek tiek juokauju, o gal ir ne, bet kažkodėl po senamiesčio skliautais smegenys geriau veikia negu siaubingai nykios sovietinės architektūros pastate.

Skaityti daugiau...

Prof. Romas Lazutka: Baltijos šalyse pajamų nelygybė viena didžiausių

lazutkaLietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio ir tokia pat dalis BVP atitenka gyventojams disponuojamų pajamų forma. Tai solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne – didžiulė pajamų nelygybė. Baltijos šalyse darbui tenka maža naujai sukurtos vertės dalis, Lietuvoje – apie 10 proc. punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius dešimtmečius ji augo lėčiau nei kapitalo dalis ir tai yra pagrindinė mažų algų priežastis.

Nors ir pagal oficialią statistiką Baltijos šalyse pajamų nelygybė yra tarp didžiausių, tai gana optimistinis vaizdas. Pakoregavus nelygybės rodiklius pagal Nacionalinių sąskaitų makroekonominius duomenis, nelygybė visose Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje yra reikšmingai didesnė. Pagrindinis nelygybės rodiklis – Gini – gali būti ne apie 35 proc., bet 40–45 proc., priklausomai nuo prielaidų, kaip pasikirsto pajamos iš savarankiško darbo ir verslo. Pastarosios oficialiuose pajamų nelygybės rodikliuose menkai atspindimos.

Pajamų nelygybės pokyčiai Baltijos šalyse procikliški, stinga fiskalinių automatinio pajamų stabilizavimo priemonių. Minimalių algų didinimo nepakanka, svarbus visas algų spektras. 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4–5 proc. viso algų fondo. Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje.

Skaityti daugiau...

The The Nordic-Baltic Doctoral Network in Social Work Summer School 2017 [2017 08 14-18]

The Nordic-Baltic Doctoral Network in Social WorkNordFosk logo is organizing its annual summer school, which will take place from 14th to 18th of August 2017 in Vilnius university Faculty of Philosophy (Lithuania).

This Summer School aims to bring together PhD candidates in social work from Nordic and Baltic countries for five days of intensive lectures and discussions of different perspectives on user involvement and ethics in social work research. We recognise the value of knowledge that can be gained from ”lived experience” of social problems and specifically service user or client experience of contact with social work and the helping professions, for the development of relevant and effective support systems and services. Researchers are challenged by this awareness to adapt and develop ethical research practices, which would be sensitive to and inclusive of a user perspective and the users themselves. Various levels of influence in the research process will be discussed, from methods that seek to explore a user perspective, to those that include users in the collection and dissemination of data and results, and to the challenge and ethical issues of involving users in the identification and development of the actual questions to be researched. Experiences with user panels, with action research methods and with supporting users in the development of research skills and a career in research will all be problematized and discussed during the Summer School. Special attention will be paid to tensions that may arise when attempting to balance experiential and scientific knowledge and ethical questions that may present themselves when working directly with users and a focus on user influence.

The summer school is hosted by Vilnius University and Vytautas Magnus University (Lithuania) in collaboration with Umeå University (Sweden).

Contacts:
Julija Orlova
Social Work Department
Address: Universiteto str. 9/1, Vilnius
E-mail:
Phone no. +370 5 266 7610

Filosofijos doktorantų pranešimai [2017 06 20]

Birželio 20 d. 11 val. 201 aud. vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

  • Algirdas Fediajevas „Agoniškas“ valios ir savimonės santykis kaip skilusio M. de Unamuno „žmogaus iš kūno ir kraujo“ sintetinio sujungimo negalimybės pamatas“ (recenzentas doc. M. Gutauskas) – pranešimo tezės;
  • Ignas Šatkauskas „Intencionalumo ir dėmesio santykis Husserlio „Suvokime ir dėmesyje“ (recenzentas prof. T. Sodeika) – pranešimo tezės;
  • Paulius Rimkevičius „Interpretacija grįsti nuoširdūs pripažinimai: atsakymas Bar-On“ (recenzentas dr. M. Gilaitis) – pranešimo tezės.

Skaityti daugiau...

Konferencija „Materija ir vaizduotė“ apjungs mokslininkų ir menininkų ateities vizijas [2017 06 15]

materija ir vaizduotė 2017 06 15Birželio 15 d. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre rengiamoje konferencijoje „Materija ir vaizduotė“ filosofo Kristupo Saboliaus kvietimu mokslininkai, menininkai, kuratoriai ir filosofai diskutuos apie hibridinės kūrybos galimybę šiuolaikinio pasaulio iššūkių šviesoje. Renginyje bus aptariamos galimos sąveikos tarp meno ir mokslo, technikos ir gamtos, taip pat svarstomos įvairios vaizduotės strategijos, suteikiančios galimybę naujai išvysti materijos būvius ir virsmus.

„Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas apie ateitį, kurioje pagrindiniu klausimu tampa plastinės savikūros tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Galiausiai – kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visada implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios pagava ir suvokimas iškyla kaip tikroji problema,“ – teigia konferencijos rengėjas Kristupas Sabolius.

Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta kūrybinio eksperimentavimo procese atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai. Antropoceno, posthumanizmo, zooetikos, naujųjų materializmų šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.

Visą dieną vyksiančiame renginyje savo pozicijas išsakys sintetinės biologijos specialistai, mokslininkai Marius Jatautas, Dainius Tautvaišas, Gediminas Drabavičius, menininkai Goda Budvytytė, Viktorija Rybakova, Nomeda ir Gediminas Urbonai, kuratoriai Vytautas Michelkevičius, Vytenis Burokas ir Eglė Mikalajūnė, filosofė Audronė Žukauskaitė.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencijos prieiga Facebook paskyroje

Konferencijoje pristatomas Vilniaus universitete projekte „Hibridinė kūryba: šiuolaikinis menas ir mokslas“ atliktas tyrimas, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (sutartis Nr. S/TYR-3(6.51)-2016).

logo Saboliaus konf 2017 06 15

 

 

Kontaktinis asmuo:
Kristupas Sabolius

tel.: +37068633244
el. p.:

Filosofijos doktorantų pranešimai [2017 06 13]

Birželio 13 d. 11 val. 201 aud. vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos istorijos ir logikos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

  • Domantas MarkevičiusAntikinio mąstymo ir krikščionybės santykio modernybėje problema: Augusto Del Noce's kritika krikščionybės sekuliarizacijos idėjai“ (recenzentas doc. N. Kardelis) – pranešimo tezės;
  • Dovydas Caturianas „Metaxy samprata Eric Voegelin'o sąmonės filosofijoje“ (recenzentas prof. A. Jokubaitis) – pranešimo tezės;
  • Milda Baltrimienė „Teisės galiojimo sąlygos: pozityvios sampratos kritika“ (recenzentas – prof. A. Plėšnys) – pranešimo tezės.

Skaityti daugiau...

Profsąjungų vaidmuo reformų akivaizdoje. Pokalbis su doc. Rūta Žiliukaite

Žiliukaitė Rūta E. Kurausko foto smVasarį įsteigta Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesinė sąjunga, vienijanti akademinio ir neakademinio personalo narius. Apie profsąjungos įkūrimo prielaidas ir jos keliamus veikimo tikslus kalbamės su profsąjungos pirmininke Sociologijos katedros docente Rūta Žiliukaite.

Pirmą kartą istorijoje VU Filosofijos fakultete įsteigta profesinė sąjunga. Kokios aplinkybės paskatino šios profsąjungos atsiradimą ir kokius išskirtumėte pagrindinius jos veikimo tikslus?

Profesinę sąjungą įsteigti paskatino perpildyta kantrybės taurė: Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ne vienerius metus besikaupusios problemos, tokios kaip itin menki dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, dideli krūviai, mažas mokslo finansavimas ir pan., pastaraisiais metais tapo sunkai bepakeliamos. Deja, ir mūsų universitete, pelnytai besididžiuojančiame pirmavimu, šios tendencijos įgyja nuo pedagoginio ir mokslinio darbo atstumiančius pavidalus. Situaciją dar labiau komplikavo Lietuvos mokslo sistemoje ir universitete pradėtos reformos, kurios kartais atrodo bloginančios ir taip prastą dirbančiųjų šioje sistemoje padėtį. Išjudinti įsisenėjusių problemų bei reformų projektų ir pajutę, kad nepasitenkinimas yra kolektyvinis, nebeabejojome, kad turime ryžtis steigti profesinę sąjungą.

Pagrindinis profesinės sąjungos tikslas – tapti aktyviais dialogo dėl mūsų universitete ir Lietuvos mokslo sistemoje vykdomų reformų dalyviais, galinčiais greitai susitelkti ir veikti išvien situacijose, kai darbuotojų socialinės ir ekonominės teisės yra pažeidžiamos ar ignoruojamas reformų socialinis kontekstas.

Įsteigėme organizaciją ne tam, kad priešintumėmės mokslo ir studijų kokybės gerinimui Lietuvoje ir mūsų universitete – ji mums visiems taip pat rūpi. Tačiau tai, ką mes kartais girdime viešojoje erdvėje, visiškai nepelnytai mus žeidžia. Pagrindinė mokslininkams siunčiama žinutė, atrodo, yra ta, kad jūsų kuriamas mokslas yra bevertis, o pagrindinis aukštojo mokslo reformų tikslas turėtų būti visais įmanomais būdais priversti dirbti keliskart uoliau ir stropiau. Tokia žinutė yra siunčiama pervargusių ir išsekusių žmonių bendruomenei. Esame įsitikinę, kad pagrindinė mūsų mokslo atsilikimo ir studijų kokybės problemų priežastis yra menki mokslininkų atlyginimai, verčiantys juos dirbti keliuose darbuose iš karto, taip pat skurdus ir nenuoseklus mokslinių tyrimų finansavimas.

Kadangi VU Filosofijos fakultete yra susitelkę daug specialistų, turinčių stiprius kiekybinių ir kokybinių socialinių duomenų analizės įgūdžius, nestokojame kompetencijų ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į argumentais paremtą diskusiją siekdami, kad siūlomi ir priimami sprendimai būtų grindžiami ne pavieniais, itin vienpusiškai ir neobjektyviai situaciją aprašančiais rodikliais, o patikimais, pagrįstais ir visapusiškais duomenimis apie dėstytojų ir mokslininkų veiklos socialinį ir ekonominį pobūdį bei kontekstą.

Skaityti daugiau...

Mokslinis seminaras-diskusija „Vyresnio amžiaus asmenų gerovės ir psichikos sveikatos veiksniai“ [2017-06-05]

VU Filosofijos fakultetasMaloniai kviečiame Jus dalyvauti moksliniame seminare-diskusijoje „Vyresnio amžiaus asmenų gerovės ir psichikos sveikatos veiksniai“.

Seminaras vyks 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1, Vilnius) 313 aud.

Seminaro metu bus pristatomi 2 Lietuvoje vykdomų vyresnio amžiaus asmenų gerovės tyrimų projektai bei jų vykdymo metu pasiekti rezultatai, aptariant socioekonominių, tarpasmeninių santykių bei kitų veiksnių reikšmę gerovei bei psichikos sveikatai. Taip pat bus įvertintas vyresnio amžiaus asmenų gerovės tyrinėjimų poreikis, tyrimų rezultatų praktinė reikšmė, kylantys metodologiniai iššūkiai ir tolimesnių tyrimų perspektyvos. Taip pat seminaro dalyviai bus supažindinti su Europos sveikatos senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimu ir jo rezultatų panaudojimo galimybėmis.

Seminaro programa

LMT New logoA. Kairio vadovaujamas LMT Mokslininkų grupių projektas „Vyresnio amžiaus asmenų gerovė: biopsichosocialiniai veiksniai“, finansavimo sutarties Nr. MIP-010/2015
V. Pakalniškienės vadovaujamas LMT Nacionalinės programos „Gerovės visuomenė“ projektas „Priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių psichologinės gerovės bei psichikos sveikatos veiksniai“, projekto finansavimo sutarties Nr. GER-011/2015

Vilniaus universitete - filosofai iš Izraelio ir JAV [2017 05 29-30]

prof. Silvia Benso and prof. Dron Yinon2017 m. gegužės 29–30 dienomis į Vilniaus universitetą atvyksta vizituojantys dėstytojai–filosofai iš užsienio – dr. Dror Yinon (Bar-Ilano universitetas, Izraelis) ir prof. Silvia Benso (Ročesterio technologijos institutas, JAV).

Vizito metu dr. Dror Yinon skaitys paskaitas VU Filosofijos fakulteto magistrantams ir doktorantams doc. Kristupo Saboliaus kursuose, o prof. Silvia Benso – Religijos studijų ir tyrimo centro bei Filosofijos fakulteto magistrantams ir doktorantams, lankantiems prof. Ritos Šerpytytės kursą „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“.

Paskaitos yra atviros ir jose kviečiami dalyvauti visi, besidomintys paskaitų tematika. Paskaitos vyks anglų kalba.

  • 29 May, 2017, 17.00

    Vilnius University, Faculty of Philosophy, Hall 201

    Dr. Dror Yinon “Rhizome and the Search for a Method”

    Skaityti daugiau...

Socialinio verslumo mokymai su Mindaugu Daniu

Mindaugas DanysVisą gegužės mėn. ir birželio 2 d. VU Filosofijos fakultete vyks Socialinio verslumo mokymai, kuriuos ves socialinis inovatorius ir socialinio verslumo ekspertas Mindaugas Danys. Mokymuose dalyvaus studentai, absolventai ir visi kiti, besidomintys socialiniu verslumu. Dalyviams mokymai yra nemokami.

Mokymo programa susideda iš 5 paskaitų šiomis temomis: Socialinis verslumas Lietuvoje ir pasaulyje, Socialinio verslo kūrimas, teisinis reglamentavimas, socialinės inovacijos, dalinimosi ekonomika ir jos modeliai, skaitmeninės socialinės inovacijos miestuose, piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą ir pan.

Mokymai vyks gegužės mėn. ir birželio 2 d. kartą per savaitę, penktadieniais, po 2 val., nuo 15 val. VU Filosofijos fakulteto 313 aud. Programos dalyviai, sėkmingai išplėtoję savo socialinio verslo idėją, turės galimybę dalyvauti konkurse dėl apsilankymo Yunus Socialinio verslumo centre Tiranoje (Albanija), birželio 20-25 dienomis.

Erasmus ECORLMokymų dalyviams bus išduoti pažymėjimai.

Mokymų dalyviai turi dalyvauti visose paskaitose.

Norintys dalyvauti mokymuose, kviečiami registruotis iki balandžio 24 d., užpildydami šią REGISTRACIJOS FORMĄ.

Mokymai vykdomi pagal ECORL projektą, finansuojamą Europos komisijos.

Renginio prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje.

Skaityti daugiau...