Mokslo naujienos

Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2017 konkursas

FTI konkursas 2017Apgynėte savo bakalauro, magistro ar daktaro darbą socialinių mokslų srityje Lietuvoje 2017 metais? Spausdinote straipsnį? Taikėte kokybinius tyrimo metodus?

Bandykite jį teikti "Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2017" konkursui!

SĄLYGOS: Dalyvavimas konkurse nemokamas. Planuojamas informavimas apie laimėtoją 2018 m birželio mėn. Geriausio darbo autorius bus apdovanotas privačių rėmėjų prizais :-) Atskirai bus apdovanotas ir geriausio kokybinio tyrimo aprašymas 2017 m atspausdintame straipsnyje.

KONKURSO KOMISIJA: Darbų vertinimo komisiją sudaro mokslų daktarai ir tyrėjai, patys sėkmingai apgynę kokybinius darbus socialinių mokslų srityje. Be to, iškilus klausimui dėl vieno ar kito darbo pranašumo, bus konsultuojamasi su tarptautine komisija – kokybinių tyrimų klasikais ir fenomenologinės filosofijos žinovais.

DARBAI PRIIMAMI: nuo 2018 m. kovo 11 d. iki 2018 m. balandžio 8 d.

DARBŲ TEIKIMO TVARKA:
1) manyti, kad Jūs vertas tokio apdovanojimo;
2) atsiųsti savo darbo elektroninę kopiją, jo santrauką anglų kalba ir laiškelį, kuriame trumpai pagrįstumėte, kodėl Jūs manote, kad šis darbas galėtų būti vertas tokio apdovanojimo į (e-laiško temą nurodykite: “Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2017 konkursui”);
3) atsiųsti savo surištą darbą ir jo santrauką šiuo adresu: Kokybinio darbo 2017 konkursui, Iki pareikalavimo, Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103;
4) jei tai straipsnis - pažymėkite, kokiame žurnale spausdinotės. Ir, jei įmanoma, atsiųskite žurnalo numerio, kuriame yra Jūsų straipsnis, popierinę versiją.

Konkurso prieiga socialiniame tinkle Facebook

Fenomenologinių tyrimų instituto informacija

Kokie vertinimo rodikliai tinkamiausi jūsų mokslinei veiklai?

Metrics toolkit„Metrics Toolkit“ – nauja tyrėjams skirta priemonė, padedanti susigaudyti mokslinių tyrimų vertinimo rodikliuose.

Šiuolaikinių technologijų laikais vis daugiau mokslininkų, užuot tradiciškai rėmęsi komercinių citavimo duomenų bazių teikiamais žurnalo cituojamumo rodikliais, ieško vis įvairesnių būdų įvertinti mokslinės veiklos reikšmingumą. Šios pastangos dažniausiai įvardijamos kaip alternatyvių rodiklių naudojimas. Nors altmetrija tyrėjams leidžia geriau suprasti mokslinės veiklos pasiekiamumą, tačiau iki šiol yra pakankamai sudėtinga atsirinkti, kurie iš jų yra tinkamiausi skirtingų mokslinių tyrimų vertinimui.

Skaityti daugiau...

Dr. P. Želvienės mokslinė veikla įvertinta LMA premija

LMA laiptaiLietuvos mokslų akademijos prezidiumas patvirtino 2017 metų Lietuvos mokslų akademijos premijas, skirtas jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje skirtos dvi premijos, viena kurių atiteko VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto asistentei dr. Paulinai Želvienei už mokslo darbų ciklą „Adaptacijos sutrikimas Lietuvoje: paplitimas, rizikos veiksniai ir psichologinės pagalbos galimybės“ (vadovas – doc. dr. Evaldas Kazlauskas).

Antroji premija skirta VU TSPMI doc. dr. Vytautui Kuokščiui už straipsnių rinkinį „Baltijos šalių patirtis per 2008-2010 m. krizę: reakcijos ir (skirtingos) sėkmės aiškinimas“.

LMA konkurso rezultatai.

Nuoširdžiai sveikiname konkurso nugalėtojus!

Daugiau informacijos

VU Filosofijos fakulteto išteklių pristatymas: akių judesių sekimo įranga

SMI REDn Scientific ir SMI ETG 2W

Tęsiame apžvalginių straipsnių ciklą, kuriuo skaitytojus supažindiname su Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Spalį kalbėjome apie pažangą automatizuotoje žmogaus veido išraiškų analizėje. Lapkritį pristatėme galimybes pritaikyti fiziologinių signalų registravimo aparatūrą. Žiemos šventės, egzaminai, neretai ir mokslinių projektų pabaigtuvės, straipsnių atidavimo moksliniams žurnalams galutinės datos sutampa su trumpiausiomis metų dienomis ir ilgiausiomis naktimis. Tuomet kaip niekad jaučiame gyveną medijuotos skaitmeninės komunikacijos ir dirbtinio apšvietimo pasaulyje, su kuriuo ryšį palaikome daugiausia per akis. Ta proga siūlome trečiąjį šio ciklo straipsnį, supažindinsiantį jus būtent su akių judesių sekimo įranga.

Skaityti daugiau...

1st Newsletter of SUCCESS project

SUCCESS logoIt is our pleasure to introduce to you the 1st Newsletter of SUCCESS project.

SUCCESS (Strategies to Utilise and Cultivate positive Characteristics & Employability Skills in Schools) is funded by the European Commission under the ERASMUS+ program Strategic Partnerships for School Education.

Main project objectives are:

  • To improve high school students employability skills and their positive emotions, psychological resilience, support character strength development and self-development.
  • To support the needs of high school students during the transition phase from school to vocational training and employment.
  • To support professional development and increase capabilities of school counsellors leading to a more positive interaction with high school students during career counselling sessions.
  • To enhance well-being and resilience levels of school counsellors.

 Project partners:

  • Coordinator: Vilnius University, Lithuania)
  • GrantXpert Consulting Limited, Cyprus
  • Neophytos Ch. Charalambous (Institute of development), Cyprus
  • Net (ICEP Europe), Ireland
  • HAPPSY – Hellenic Association of Positive Psychology, Greece
  • CESIE, Italy

VU tyrėjų projektui – Lietuvos mokslo tarybos finansavimas

Jusiene RomaLietuvos mokslo taryba paskelbė, kad 2018–2020 m. bus finansuojami keturi bendri Lietuvos, Latvijos ir Kinijos (Taivano) mokslininkų projektai. Vienas iš jų – Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorės Romos Jusienės vadovaujamas projektas „Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo sąsajos su jų socialine emocine raida bei santykiais su tėvais Latvijoje, Lietuvoje ir Taivane“.

Tęstinio projekto tikslas – ištirti, kokių neigiamų padarinių buvimas virtualioje erdvėje turi vaiko sveikatai, elgesiui, emocinei savijautai. „Mus labiausiai domina psichologiniai veiksniai. Kita vertus, įdomūs ir apsauginiai elementai – koks yra tėvų vaidmuo, kaip jie bando apsaugoti savo vaiką? Mes matome, kad tėvai išleidžia atžalas į mokyklas, įduoda jiems išmaniuosius telefonus ir jau pirmoje klasėje vaikai turi laisvą prieigą prie interneto – tada ir prasideda problemos“, – pasakojo R. Jusienė.

Pasak mokslininkės, ikimokyklinio amžiaus vaikai dar yra labai kontroliuojami tėvų, su vyresniais vaikais ir paaugliais atlikta nemažai tyrimų, kuriuose išryškėja tam tikros problemos ir neigiami socialinių medijų ir interneto naudojimo padariniai, o ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai lieka primiršti.

Skaityti daugiau...

Sveikiname doktorantus, gavusius VU Mokslo prorektoriaus premiją

VU FsF logo LTSveikiname Filosofijos fakulteto doktorantus, kurių 2017 metų moksliniai pasiekimai buvo paskatinti Vilniaus universiteto Mokslo prorektoriaus premija:

  • filosofijos doktorantę Živilę Pabijutaitę (mokslinis vadovas doc. Jonas Dagys),
  • psichologijos doktorantą Joną Eimontą (mokslinis vadovas doc. Evaldas  Kazlauskas),
  • sociologijos doktorantę Irmą Budginaitę (mokslinė vadovė prof. Irena Juozeliūnienė).

Disertacijos gynimas [2018 01 26]

L.Gervinskaite PaulaitieneŠ. m. sausio 26 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė gins disertaciją „Mentalizacija ankstyvoje paauglystėje ir jos sąsajos su prieraišumu, smurto patyrimu ir emociniais bei elgesio sunkumais“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – doc. dr. Rasa Barkauskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S)

Anotacija:
Mentalizacija apibūdinama kaip daugiadimensis gebėjimas suprasti savo ir kitų elgesį siejant jį su psichikos būsenomis, t. y. emocijomis, mintimis, poreikiais, įsitikinimais (Luyten & Fonagy, 2015). Nors gera mentalizacija yra siejama su psichikos sveikata, o jos sutrikdymai – su skirtinga psichopatologija, tačiau mentalizacijos raidos veiksniai ir jos reikšmė emociniams ir elgesio sunkumams ankstyvoje paauglystėje dar menkai tyrinėti. Disertacijos tikslas buvo analizuoti mentalizacijos raišką ankstyvoje paauglystėje ir įvertinti jos sąsajas su prieraišumu vidurinėje vaikystėje, smurto patyrimu ir emociniais bei elgesio sunkumais. Tyrime, kuris vykdytas dviem etapais, dalyvavo 705 jaunesnieji paaugliai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vertinti mentalizacijos komponentai (reflektyvi funkcija, vidinių būsenų atpažinimas, elgesio priežasčių aiškinimas ir emocijų įsisąmoninimas) yra tarpusavyje susiję. Nustatyta, kad lytis ir smurto patyrimas yra reikšmingi veiksniai aprašant mentalizacijos raišką. Tyrimas parodė, kad vidurinėje vaikystėje vertintas prieraišumo saugumas yra susijęs su emocijų įsisąmoninimu ankstyvoje paauglystėje. Tyrimo rezultatai nuosekliai patvirtina prastos mentalizacijos ryšį su elgesio sunkumais, o gaunamos emocinių sunkumų ir mentalizacijos sąsajos yra įvairialypės. Duomenys taip pat patvirtina prastos reflektyvios funkcijos, kaip rizikos mechanizmo, vaidmenį galintį paaiškinti smurto patyrimo ir emocinių bei elgesio sunkumų ryšį ankstyvoje paauglystėje.

Skaityti daugiau...