Išleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“

|
Kategorija: Mokslo naujienos

Kriminaline-justicijaIšleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“, kurioje analizuojami ir interpretuojami visuotinės dotacijos projekto „Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-049) metu atliktų tyrimų teoriniai ir empiriniai rezultatai.

Projekto mokslinės grupės nariai  ir monografijos autoriai – sociologas, kriminologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas, teisininkas doc. dr. Remigijus Merkevičius, ekonomistas, sociologas doc. dr. Vincentas Giedraitis, psichologė, kriminologė doc. dr. Ilona Čėsnienė ir sociologė, kriminologė dr. Margarita Dobrynina – siekė atsakyti į klausimą, kaip vyksta kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje, kokios žinojimo formos apie pamatinius kriminalinės justicijos principus paplitusios tarp įvairių socialinių grupių, kokie yra šių žinojimų organizavimo mechanizmai ir kokia jų sąveika.

Kriminalinė justicija, arba baudžiamasis teisingumas, suprantama kaip socialinės kontrolės sistema, kuri per atitinkamą įstatymų leidybą, praktikas ir institucijas užtikrina nusikaltimų kontrolę bei prevenciją ir taiko poveikio priemones teisės pažeidėjams. Kriminalinės justicijos paskirtis demokratinėje valstybėje atitinka jos narius vienijantį bendrą socialinį interesą – gyventi saugioje ir solidarioje visuomenėje, kurioje kiekvienam piliečiui užtikrinamas tinkamas saugumo lygis, paisoma jo teisių, o teisingumas vykdomas visiems vienodai ir teisingai.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 75 proc. respondentų pabrėžia kriminalinės justicijos reikalingumą demokratinėje visuomenėje, tačiau 58 proc. nesutinka, kad ji objektyvi, nešališka ir visiems vienodai teisinga. Tik 9 proc. sutinka, kad bausmės, skiriamos už nusikalstamas veikas, yra teisingos. Be to, 67 proc. apklaustųjų pirktų kontrabandinę prekę (cigaretes, alkoholį, maisto produktus, benziną ir kt.), jei jos kaina būtų mažesnė už legalią.

Lietuvos spaudos ir televizijos reportažų analizė parodė, kad medijoms būdingi intensyvūs informacijos apie kriminalinę justiciją srautai. Pateikiama informacija dažniausiai aprašomojo pobūdžio, trūksta analitiškumo, o įvykių nušvietimas fragmentiškas, nukreiptas į įvykius „čia ir dabar“. Kriminalinės justicijos tematika dažniausiai įprasminama neigiamame kontekste, akivaizdi orientacija į smurtinius įvykius, o tai iškreipia realią kriminogeninę situaciją, formuoja nerimastingo pasaulio vaizdą.

„Tyrimas parodė, kad kriminalinės justicijos suvokimas negali apsiriboti vien teisiniu normatyviniu kontekstu ir apie kriminalinę justiciją galima kalbėti ne tik kaip apie praktinį baudžiamojo teisingumo vykdymo įrankį, bet ir kaip apie socialinį kultūrinį fenomeną, turintį filosofinius, sociologinius, psichologinius, ekonominius bei politinius aspektus. Kita vertus, kriminalinės justicijos problemos negali būti vien specialistų ar politikų reikalas. Jos sėkmės garantas yra efektyvi komunikacija ir bendravimas su visuomenės nariais“, – teigė projekto vadovas prof. dr. A. Dobryninas.

Monografija visuomenei buvo pristatyta rugsėjo 26 dieną Filosofijos fakultete vykusio informacinio seminaro „Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ metu.

Projektas finansuotas pagal 2007-2013 m. Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1.3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“.