Simonos Kontrimienės disertacijos „Humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis“ gynimas [2016 06 28]

disertacijaŠ. m. birželio 28 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Simona Kontrimienė gins disertaciją „Humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 15 val.

Mokslinė vadovė:
A. a. prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07 S)

Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
prof. habil. dr. Vilija Targamadzė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S);
prof. dr. Diana Koszycki (Otavos universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06S);
prof. dr. Liudmila Rupšienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija –07S);
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S);
doc. dr. Tatjana Bulajeva (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S).

Anotacija:
Dvasingumas yra esminė žmogaus vara su daugybe ypatingą mąstymą lemiančių išraiškos formų, leidžiančių pasiekti aukštą sąmoningumo ir informacijos integravimo lygmenį, todėl jis turi būti ugdomas bet kuriame besimokančiųjų raidos etape. Mūsų sukurtas teorinis-empirinis Humanistinio dvasingumo modelis apima svarbiausius dvasingumo komponentus, modelyje įvardijamus kaip savęs aktualizavimas, transcendavimas ir gyvenimo prasmės (iš)gryninimas. Humanistinio dvasingumo modelio pagrindu buvo sukurtas ir atskiru tyrimu (N = 331) validuotas 40-ies teiginių Humanistinio dvasingumo aprašas, kurį sudaro trys modelio komponentus atitinkančios skalės. Instrumentas pasižymi tinkamomis psichometrinėmis savybėmis – turinio ir konstruktų validumu bei teiginių vidinio suderintumo ir pakartotinio testavimo patikimumu.

Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp humanistinio dvasingumo, autoritetingo, valdingo ir leidžiančio auklėjimo šeimoje stilių, tėvų psichologinės bei elgesio kontrolės ir saugaus bei nesaugaus prieraišumo prie tėvų ir prie Kito suaugystėje stilių. Tyrimo (N = 514) nustatyta, kad iš visų trijų auklėjimo stilių tik autoritetingas yra reikšmingas teigiamas dvasingumo prediktorius, jei į hierarchinės regresijos lygtį kaip nepriklausomi kintamieji įtraukiami tik auklėjimo šeimoje stiliai. Tačiau autoritetingas auklėjimas tampa nebesvarbus dvasingumo prediktorius, jeigu į lygtį įtraukiami visi nepriklausomi tyrimo kintamieji – tuomet dvasingumą reikšmingai prognozuoja tik dalyvių moteriška lytis, amžius ir saugus prieraišumas suaugystėje, o pastarąjį prognozuoja saugus prieraišumas prie motinos.

Skaityti disertaciją

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė, +370 5 2667616,

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos