Mokslo naujienos

Sveikiname doktorantus, gavusius VU Mokslo prorektoriaus premiją

VU FsF logo LTSveikiname Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantus, kurių 2017 metų moksliniai pasiekimai buvo paskatinti Vilniaus universiteto Mokslo prorektoriaus premija:

  • Filosofijos doktorantę Živilę Pabijutaitę (mokslinis vadovas doc. Jonas Dagys),
  • Psichologijos doktorantą Joną Eimontą (mokslinis vadovas doc. Evaldas  Kazlauskas),
  • Sociologijos doktorantę Irmą Budginaitę (mokslinė vadovė prof. Irena Juozeliūnienė).

Disertacijos gynimas [2018 01 26]

L.Gervinskaite PaulaitieneŠ. m. sausio 26 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė gins disertaciją „Mentalizacija ankstyvoje paauglystėje ir jos sąsajos su prieraišumu, smurto patyrimu ir emociniais bei elgesio sunkumais“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – doc. dr. Rasa Barkauskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S)

Anotacija:
Mentalizacija apibūdinama kaip daugiadimensis gebėjimas suprasti savo ir kitų elgesį siejant jį su psichikos būsenomis, t. y. emocijomis, mintimis, poreikiais, įsitikinimais (Luyten & Fonagy, 2015). Nors gera mentalizacija yra siejama su psichikos sveikata, o jos sutrikdymai – su skirtinga psichopatologija, tačiau mentalizacijos raidos veiksniai ir jos reikšmė emociniams ir elgesio sunkumams ankstyvoje paauglystėje dar menkai tyrinėti. Disertacijos tikslas buvo analizuoti mentalizacijos raišką ankstyvoje paauglystėje ir įvertinti jos sąsajas su prieraišumu vidurinėje vaikystėje, smurto patyrimu ir emociniais bei elgesio sunkumais.

Skaityti daugiau...

VU Filosofijos fakulteto išteklių pristatymas: dėvima fiziologinių signalų registravimo aparatūra

Tęsiame apžvalginių straipsnių ciklą, kuriuo skaitytojus supažindiname su Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Spalį pristatėme galimybes atlikti automatizuotą žmogaus veido išraiškų analizę ir emocijų vertinimą. Ilgėjantiems lapkričio vakarams ir niūresnėms dienoms praskaidrinti siūlome straipsnį apie moksliniams tyrimams (ir ne tik) skirtą dėvimą fiziologinių signalų registravimo aparatūrą. Nors rinkoje gausu įvairiausių fizinio aktyvumo sekiklių, turinčių tiek išmaniojo laikrodžio, tiek ir išmaniojo  telefono programėlės pavidalą, šįkart aptariame mokslinių tyrimų standartus atitinkančią įrangą, kuri, užuot generavusi jūsų fizinės veiklos parametrus, juos dideliu tikslumu fiziškai matuoja. Viliamės ne tik praplėsti Jūsų mokslinį akiratį ir technologinį išprusimą, bet ir paskatinti daugiau judėti.

Movisens 1

Pav. 1 Movisens EkgMove techninė įranga. Ją sudaro: kompaktiškame lagaminėlyje sudėti 6 nešiojami registravimo įrenginiai; 6 elastingi diržai su elektrodais (ilgiai: 3 vnt. po 85 cm ir 3 vnt. po 105 cm); baterijų pakrovimui ir duomenų ištraukimui skirti USB laidai; USB raktas su programine įranga.

Movisens EkgMove galimybės: tinka stebėti autonominės nervų sistemos veiklą, t. y. EKG, širdies ritmą ir jo kintamumą, taip pat – matuoti psichofiziologinį stresą, tirti medžiagų apykaitą, fiziologinį ir emocinį grįžtamąjį ryšį tarp žmogaus ir kompiuterinių sistemų.

Skaityti daugiau...

Išleistas naujas žurnalo „Problemos“ numeris (Nr. 92)

Problemos 92Išleistas 92 žurnalo „Problemos“ numeris.

Jame publikuojami D. Shevchuk, A. Jokubaičio, L. Jokubaičio, M. Raba, M. Baltrimienės, V. Borš, V. Yevarouski, T. Sauliaus, S. Park, A. Mickevičiaus, A. Beinoriaus, N. Mileriaus, G. Kurlavičiūtės, T. Čapanausko straipsniai, vienas teksto vertimas, trys disertacijų gynimo kronikos, vienas interviu.

Detalus naujojo numerio turinys.

Prieinama duomenų bazėse: / Included in:

The Philosopher’s Index (2000), Arts & Humanities Citation Index and Current Contents – Arts & Humanities (Web of Science (2005), CEEOL(2005), Central & Eastern European Academic Source (2007), Humanities International Complete (2007), Humanities International Index (2007), SCOPUS (2002).

2016-2019 leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ (projekto kodas Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0004).

Skaityti daugiau...

VU Filosofijos fakulteto išteklių pristatymas: automatizuota žmogaus veido išraiškų analizė ir emocijų vertinimas

Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vis daugiau dėmesio skiriama šiuolaikinėms technologijoms ir jų panaudojimo, atliekant mokslinius tyrimus, galimybėms didinti. Nepaisant plataus mokslinių tyrimų išteklių pasirinkimo mūsų fakultete, jie sulaukia gana nedidelio dėstytojų ir studentų susidomėjimo.

Dėl to kilo sumanymas parengti penkių apžvalginių straipsnių ciklą, kuriame supažindinsime Jus su kai kuriais Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Pristatome jums pirmąjį straipsnį.

Pav. 1. Šešios pagrindinės emocijos ir veido išraiškos pagal Paul Eckman et al.6 Emocijos Small

 Automatizuota žmogaus veido išraiškų analizė ir emocijų vertinimas su Facereader 6.1.

Skaityti daugiau...

Išleistas naujas žurnalo „Sociologija. Mintis ir veiksmas“ numeris

cover issue 950 lt LTIšleistas naujas žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas numeris (2017/1). Jis išimtinai skirtas kritinei sociologijai ir teorijai.

Publikuojamuose straipsniuose svarstomi svarbūs empistemologiniai klausimai: kuria linkme turėtų vystytis kritinė teorija, kuo ji aktuali šiandienos visuomenės pažinimui ir kaip puoselėti socialiai reikšmingą teorinį mąstymą dabarties sąlygomis, kai iš esmės kvestionuojamas bet koks žinojimas ar tikrumo pamatai. Įvairių autorių straipsniuose ne tik naujai apmąstomos gerai žinomų kritinės teorijos atstovų – K. Marxo, Th. Adorno, J. Habermaso ar S. Žižeko – idėjos, bet siekiama jas derinti su šiek tiem mažiau mūsų skaitytojams žinoma teorine mintimi – Cary Wolfe posthumanizmu, Niklaso Luhmanno sistemų teorija, Axelio Honnetho pripažinimo teorija ir konstruktyvistine Gastono Bachelardo mokslo filosofija.

Tekstai turėtų sudominti ne tik sociologus, bet ir plačių interesų mokslininkus, besidominčius filosofija, kultūros ir vizualumo studijomis, politine teorija.
Numeris parengtas aktyviai bendradarbiaujant su Kritinės teorijos tyrinėtų grupe (Critical Theory Research Group) ir Leeds Beckett universiteto sociologais.

Kviečiame skaityti naujausius numerio tekstus žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas tinklalapyje

Skaityti daugiau...

Išleistas 55 žurnalo „Psichologija“ numeris

Išleistas 55 žurnalo „Psichologija“ numeris, kuriame publikuojami Vytauto Jurkuvėno, Olgos Zamalijevos, Vilmantės Pakalniškienės, Antano Kairio ir Albino Bagdono, Oleg Gorbaniuk, Anos Ivanovos, Dovilės Blėkaitytės, Gintalijos Budraitytės ir Emilijos Salomėjos Pakalnytės, Antano Kairio, Audronės Liniauskaitės, Lianos Brazdeikienės, Laimio Bakševičiaus, Ramutės Čepienės, Žiedos Mažeikaitės-Gylienės, Mindaugo Rugevičiaus, Aldonos Žakaitienės ir Povilo Žakaičio, Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės, Marijos Vaštakės ir Rimanto Kočiūno, Romos Jusienės ir Monikos Kuzminskaitės straipsniai.

Detalus naujojo numerio turinys.

Skaityti daugiau...

Routledge leidykla išleido prof. Z. Norkaus knygą „Nepasiskelbusioji imperija“

norkus 2017Sociologijos katedros profesoriaus Zenono Norkaus monografija „Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“ (2009) nuo šiol prieinama ir anglakalbiams skaitytojams – „An Unproclaimed Empire: The Grand Duchy of Lithuania from the Viewpoint of Comparative Historical Sociology of Empires“ išleido tarptautinė Routledge (Taylor & Francis group ltd) leidykla, pasaulyje garsėjanti aukščiausio lygio akademiniais leidiniais humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

2009 metais lietuviškai išleista knyga sulaukė ne vienos teigiamos recenzijos Rimvydas Petrauksas (VU), Lidia Korczak (Krokuvos Jogailos universitetas), Jūratė Kiaupienė (VDU), Algimantas Valantiejus (VU), kuriose buvo pabrėžiama, jog knyga verta ne vien lietuviškai skaitančiųjų dėmesio. Taip pat tuo metu Lvovo universiteto (Ukraina) Baltistikos centre lietuvių kalbą dėstęs Petro Bilynsky savo iniciatyva šią knygą ėmė versti į ukrainiečių kalbą. Tačiau autorius teigia, jog paskutinis postūmis imtis vertimo į anglų kalbą buvo „Imperijų enciklopedijos“ (The Encyclopedia of Empire) leidėjų kvietimas parašyti šiam leidiniui straipsnį apie LDK kaip imperiją, nors LDK istorijos žinovų pasaulyje netrūko.

„Humanitarinių ir socialinių mokslų publikacijos išleidimas angliškai ją padaro prieinamą nepalyginamai platesniam skaitytojų ratui. Tačiau konkrečiai šios knygos atveju jos publikacija anglų kalba svarbi dėl paskutinių metų geopolitinių lūžių Europoje. Be senosios Lietuvos valstybės nebūtų buvę nei Baltarusijos, nei Ukrainos. Sprendžiant rytinių Europos ribų klausimą, LDK istorija tapo aktuali ne vien istorikams, bet ir politikams bei diplomatams. Tuo pačiu metu paaštrėjo ir senas ginčas dėl LDK paveldo“, – pasakojo prof. Z. Norkus.

Skaityti daugiau...

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos