Doc. dr. Birutė Autukevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimo procesas sąlygoja gerą vaiko gyvenimo kokybę: puikią vaiko savijautą, saugumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, jo aktyvumą ir įsitraukimą į turiningą, įdomią, prasmingą, kūrybišką veiklą, geranoriškus jo santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, naujų patirčių įgijimą.
Kadangi žaisdamas vaikas modeliuoja tai, ką žino, pedagogui labai svarbu matyti ir girdėti vaiką, pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. Pedagogas palaikydamas vaiko idėjas, kurdamas iššūkio situacijas žaidžiančiam vaikui, atkreipdamas jo dėmesį į tyrinėjimui aktualius objektus tikslingai ugdo vaiką. Šis procesas neįmanomas be vaiko interesų, galimybių gilaus stebėjimo ir numatymo ugdymo tikslų, siūlomos vaikams veiklos, naudotinų priemonių.
Ugdomojo proceso planavimas iš vaiko perspektyvos yra viena pagrindinių pedagogo, kaip vadybininko, ugdomojo proceso koordinatoriaus funkcijų, siekiant kokybiško vaikų ugdymo. Mokslininkai (E. Rodzevičiūtė, 2006 ir kt.) pedagogo planavimo kompetenciją ugdymo procese laiko edukacinės veiklos pamatu, nes tik tinkamai susiplanavęs veiklą, jis galės sėkmingai ją organizuoti. Ši veiklos sritis reikalauja iš pedagogo kompetencijos ir profesionalumo, nes atskleidžia, kokius su vaikų ugdymu susijusius sprendimus rengiasi priimti pedagogas. Ypatingai šį procesą pakoregavo mokslininkų parengtas „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasekimų aprašas“ (2014) ir „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“ (2015). Šiuo metu kiekviena ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas, turi susitarti dėl planavimo procedūrų konkrečioje švietimo įstaigoje: kokios formos bus planas, kokios jo struktūrinės dalys ir t. t. Tačiau visos įstaigos turėtų keisti esminę ugdomojo proceso planavimo kryptį, t. y. orientuotis į vaiko pasiekimus. Tad aktualu pedagogams susipažinti su naujausiais dokumentais ir gebėti pažinus grupės vaikus numatyti jiems tinkamus pasiekimus bei siūlomą ugdymo turinį. Pedagogams aktualu diskutuoti dėl daugelio problemų ir rasti profesionalius atsakymus į klausimus. Vienas iš tokių: kaip atrinkti kiekvienam vaikui veiksmingą ugdymosi turinį bei planuoti tuos pasiekimus, kurie atspindėtų kiekvieno vaiko perspektyvą.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pradinių klasių mokinių argumentavimo gebėjimų ugdymas pasaulio pažinimo kontekste
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Doc. dr. Aušra Žemgulienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Gebėjimas argumentuoti – vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir kritinio mąstymo gebėjimų. Tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokiniams argumentuoti sunku ir kad juos reikia specialiai to mokyti; pedagogams trūksta šios srities žinių ir gerosios praktikos pavyzdžių. Argumentavimas yra sudėtinga intelektinė veikla, reikalaujanti aukštesniųjų mąstymo gebėjimų (Scharaw G., Gutierrez A., 2012), kuriuos ugdyti rekomenduojama jau nuo mažens. Argumentavimas apima gebėjimus formuluoti teiginį, rinkti ir vertinti įrodymus, integruoti kelių šaltinių įrodymus, padedančius pagrįsti, paneigti, užginčyti teiginį (išvadą). Tačiau iki šiol nesutariama, kaip šie gebėjimai turėtų būti ugdomi pradinėse klasėse. Argumentavimas skirtas racionaliam savo įsitikinimų ir vertybių pagrindimui bei kitų žmonių požiūrio ir veiklos poveikiui (Rigotti E., Morasso S. G., 2009, Nauckūnaitė, 2007). Tačiau pastebima, kad mokymosi veiklose dialogas, ginčai, įrodinėjimas, argumentavimas vis dar nėra tapę įprastu reiškiniu mokyklų kultūroje (N. M. Mirza ir A. N. Perret-Clermont, 2009). Todėl argumentavimo kompetencija yra viena svarbiausių komunikacinės kompetencijos sudėtinių dalių, kuri turėtų būti ugdoma integruotai per visas pradinių klasių ugdymo turinio sritis.
Tiek nacionalinio (standartizuotų testų), tiek tarptautinio (PIRLS, TIMSS) lygmens pradinių klasių mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvos mokiniai turi žinių, neblogus taikymo gebėjimus, tačiau silpniausia vieta – aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Mokinių pasiekimai paprastai atsispindi jų gebėjimuose sėkmingai atlikti įvairias veiklas savarankiškai ir bendradarbiaujant. Užduotys, kurioms reikia gilaus samprotavimo, gali būti atliktos pasitelkiant veiksmingas, mąstymą skatinančias veiklas. Vaikai turi palaipsniui įgyti ir tobulinti racionalaus mąstymo įgūdžius, kol toks požiūris taps įprastu jų mąstymui. Taigi, nuosekliai taikant argumentavimo mokymo veiklas, galima tikėtis sėkmingai išugdytų kritinio mąstymo gebėjimų.
Mokslininkai (Hefter M. M., Berthold K., Renkl A., Riess W., Schmid S., Fries S.) nurodo, kad argumentavimo gebėjimai yra svarbūs gamtamoksliniame ir socialiniame ugdyme, nes jų teigimu, mokiniai turi žinoti, kaip vertinti argumentus arba kaip pagrįsti teorijas įrodymais. Lietuvos mokslininkai yra atlikę ne vieną tyrimą, sėkmingai integruodami argumentavimo gebėjimų ugdymą skirtingų ugdymo sričių turinyje. Šiais savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norima pasidalinti šioje kvalifikacijos kėlimo programoje.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Mokymasis gamtoje ir iš gamtos arba dar viena galimybė pasaulio pažinimo ir kitų mokomųjų dalykų integracijai
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad mokinio entuziazmas lemia tam tikrą neuronų kombinaciją, kai vaikas aktyvus, aktyvuojami ir jo centrai smegenyse. Mokytojams svarbu tai suprasti ir atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas mokiniams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl mokytojo vaidmuo – parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi.
Kitas svarbus pradinio gamtamokslinio ugdymo aspektas – gamtos tyrimai. Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą, o ne apie gamtą mokytųsi klasėje, iš vadovėlių. Vaikams veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ja domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Alexander R., Malone K., Sampson S., Thommen E. ir kt.). Veikdami gamtoje mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė – jos tikrinimas – išvados. Šio seminaro dalyviams bus padedama organizuoti gamtotyrines veiklas žaliosiose edukacinėse aplinkose, kad vaikai stebėdami, tyrinėdami gamtą pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių ryšius, mokytųsi, lyginti ir gretinti, grupuoti ir klasifikuoti, rastų priežasties – pasekmės atvejus, darytų apibendrinimus.
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti palankią mokymuisi aplinką, naudoti inovatyvius mokymo ir aktyvaus mokymosi būdus, taikyti mokytis padedantį vertinimą. Ši programa padės mokytojams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones, gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Gamtos vaikas. Kaip jį užauginti?
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė – Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Gamtinė aplinka palanki visoms ikimokyklinuko kompetencijoms (socialinei, pažintinei, sveikatos išsaugojimo, meninei, komunikavimo) ugdytis. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad vaiko entuziazmas, aktyvumas, smalsumas, pastabumas labai svarbūs pažinimo raidai. Pedagogams svarbu tai suprasti ir, atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas vaikams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl pedagogo vaidmuo - parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi, t.y. būti neišsenkančiu daugialypės vaikų veiklos gamtoje šaltiniu.
Iš prigimties vaikai yra tyrėjai, todėl jau ikimokykliniame amžiuje svarbu, ką jaunieji mokslininkai tyrinės, kokius rezultatus gaus, kaip juos pristatys. Pedagogas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Vaikams tokia veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ją domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Herrington, S.. & Studtmann K., Sampson S., Fjortoft, I. ir kt.).
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo pedagogo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti vaikui palankią aplinką, naudoti inovatyvius ugdymo būdus. Ši programa padės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Socialinio ir gamtamokslinio ugdymo sritys naujo ugdymo turinio kontekste
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Doc. dr. Aušra Žemgulienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Kompetencijų tobulinimo programos paskirtis – supažindinti pradinių klasių mokytojus ir besidominčius administracijos atstovus su socialinio ir gamtamokslinio ugdymo turinio pokyčiais bei ugdymo turinio atnaujinimu naujai rengiamoje Bendrojo ugdymo turinio programoje.
Užsiėmimų turinys nagrinėja teorija ir tyrimais grįstas didaktines socialinio ir gamtamokslinio ugdymo kryptis, siūlo nagrinėti įvairių užduočių pavyzdžius ir atlikti praktines veiklas.
Seminaro trukmė – 8 akad. val.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Matematinio samprotavimo mokymas taikant metodiką MATEMA
Programą parengė
Doc. dr. Vaiva Grabauskienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Oksana Mockaitytė-Rastenienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Švietimo tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokytojai nepakankamai taiko matematinio ugdymo inovacijas. Vienas iš šios kvalifikacijos tobulinimo programos tikslų, supažindinti Lietuvos mokytojus su specialiai pradinių klasių matematikos mokymui sukurtos originalios lietuviškos metodikos MATEMA taikymu matematinio samprotavimo mokymui. Šios kvalifikacijos kėlimo programos lektorės yra joje pristatomos matematikos mokymo metodikos MATEMA autorės.
Metodika pasižymi problemos sprendimo skirtingų būdų paieškos ir analizės skatinimu, bendradarbiavimo ir komunikavimo plėtojimu, sąsajų tarp tyrinėjimų rezultatų, sąsajų su realiu pasauliu pabrėžimu, mokiniams įprastų kasdienių priemonių taikymu ieškant matematinių prasmių, mokinio įtraukimu į mokymosi procesą. Tokio matematinio ugdymo didžiausias privalumas, kad veiklos mokiniams yra sukurtos specialiai atskleisti matematiniam turiniui ir yra paprastos. Pažymėtina, jog metodika MATEMA yra universali, nes ją taikant galima lavinti įvairių matematinių sričių (aritmetikos, geometrijos, statistikos, algebros) gebėjimus nuo I iki IV klasės.
Mokymuose dalyvaujantys mokytojai įgis praktiškai pritaikomų matematikos didaktikos žinių ir išmoks sąmoningai koreguoti mokinių turimas spragas bei gilinti matematikos supratimą. Seminarų metu, mokytojai išmėgins ir kurs matematiniam tyrinėjimui ir matematinio samprotavimo mokymuisi tinkamas veiklas. Mokytojai mokysis tą pačią matematikos temą mokiniams pristatyti naudodami materialias priemones; formuluodami schematinį vaizdavimą skatinančius klausimus; žodžiu komunikuodami su mokiniais apie praktinėje veikloje atrastą taisyklę bei įvairiapusiškai analizuodami simboliais užrašytus dėsningumus (principas „materialu-schematiška-abstraktu“).
Seminaro trukmė – 40 akad. val. (10 val. – teorijos, 20 val. – praktikos, 10 val. – savarankiško darbo).
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Skaitmeninio raštingumo ir technologinės kūrybos įgūdžių tobulinimas
Programą parengė
Justė Kairytė-Menkova, UAB Vedliai.
Programos anotacija
„Skaitmeninio raštingumo ir technologinės kūrybos įgūdžių tobulinimas“ – tai nuolatinio mokymosi programa mokytojams (ypač pradinių klasių), suteikianti mokytojams skaitmeninius įgūdžius ir atvedanti informatiką ir technologinės kūrybos įgūdžius į klasę. Programos tikslas - suteikti galimybę ugdyti praktinius technologinės kūrybos įgūdžius, gebėjimą apjungti skirtingas technologijas, gebėti kurti ir suprasti logines sekas ir jas panaudoti kuriant iškeltų problemų sprendimus, kartu tobulinant ir savo skaitmeninius įgūdžius ir vėliau visas įgytas žinias pritaikyti klasėje su mokiniais. Programą sudaro prieiga prie mokymo(si) medžiagos (e. vadovėlio) su rašytinėmis ir video instrukcijomis, nuotoliniai užsiėmimai, platforma, sudaranti galimybę kurtis savo mokymosi kelią, savo klasės mokymosi kelią, nuolatinė programos mentorių pagalba, erdvė, kur gali dalyviai burtis ir dalintis patirtimis. Mokymo(si) medžiaga parengta pagal bendrojo ugdymo programos gaires. Programa „Skaitmeninio raštingumo ir technologinės kūrybos įgūdžių tobulinimas“ suteikia galimybę sutaupyti laiko ruošiantis pamokoms – tai kartu ir pilnai paruoštas informatikos ir technologinės kūrybos turinys, kurį galima taikyti pamokose su vaikais tiek nuotoliu, tiek klasėje.
Programa vyks nuotoliniu būdu.
Dalyviams išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Gabių matematikai vaikų ugdymas
Programą parengė
Doc. dr. Edmundas Mazėtis, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Matematikos institutas.
Programos anotacija
Kūrybiškumo ugdymas šiuo metu yra vienas iš pedagoginio proceso prioritetų. Matematika suteikia galimybes ugdyti kūrybiškumą, ieškant nestandartinių sprendimų, siejant kartais iš pažiūros skirtingus dalykus, ieškant sąsajų tarp įvairių sričių žinių. Programa skirta mokytojams, dirbantiems su gabiais matematikai mokiniais. Išklausę seminarą, mokytojai susipažins su mokinių sudominimo matematika priemonėmis, išmoks, atsižvelgiant į mokinių amžių ir pasirengimo lygį, parinkti įtraukiančius uždavinius, susipažins su įdomiosios matematikos elementais, su specifiniais nestandartinių uždavinių sprendimo metodais. Seminaras turėtų padėti mokytojams savarankiškai planuoti darbą su gabiais mokiniais, ruošti juos matematikos konkursams ir olimpiadoms.
Seminaro apimtis – 8 akad. valandos. Seminaro kaina – 20 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.
Skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse strategijos
Programą parengė
Doc. dr. Vaiva Schoroškienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Skaitymo įgūdžių ugdymas laikomas vienu iš reikšmingiausių iššūkių Europos švietimo sistemoms. Norint sėkmingai išlavinti šį gebėjimą, būtina skaityti ne tik formalioje mokyklos aplinkoje (Mokymas skaityti Europoje, 2011). Sutariama, jog skaitymas laisvalaikiu ir savo malonumui yra svarbus veiksnys, turintis poveikį vaikų gebėjimui skaityti (Clark, Rumbold, 2006). Taigi, aktualu ugdyti vidinę mokinių skaitymo motyvaciją (Schaffner, Schiefele, 2016), kurią veikia skaitytoją supanti skaitymo aplinka ir kultūra.
Laisvalaikiu skaitantys vaikai ir paaugliai save laiko skaitytojų bendruomenės nariais, kurių socialinė sąveika susijusi su knygomis ir kuriems būdingas pomėgis skaityti (Fletcher, Grimley, Greenwood, Parkhill, 2012; Clark, Akeman, 2006). Kiti skaitytojai – tėvai, draugai ir mokytojai – gali paveikti vaikų skaitymo įpročius parodydami, kaip malonu skaityti (Strommen, Mates, 2004). Šiuolaikinės skaitytojo ugdymo idėjos pirmiausia orientuojasi į emocinį skaitytojo ir kūrinio santykį. Pastebima, jog gana dažnai mokykloje nepakankamai tenkinamas pradinių klasių mokinių noras komunikuoti apie perskaitytas knygas su tėvais, draugais, broliais ir seserimis bei mokytojais. Todėl šio amžiaus mokinių skaitymo motyvacija skatinama sudarant mokykloje sąlygas mokinių komunikacijai apie vaikų literatūrą. Tokia komunikacija suprantama gana plačiai, ji remiasi ne tik įvairia ugdomąja veikla, šiuolaikiniais vaikų literatūros kūriniais, bet ir šiuolaikinėmis vaikų literatūros kūrinio perteikimo formomis (pvz., kino filmais, spektakliais), skaitytojo ugdymo diferencijavimu pagal lytį (Richter, 2007; Clark & Foster, 2005).
Skaitymo skatinimo metodai ir idėjos – gana dažna įvairioms auditorijoms skirtų leidinių ir renginių tema. Idėjų daug, bet kurios iš jų ir kada taikytinos? Pagaliau, ar visi skaitytojai vienodi? Ar mes visi vienodai „atradome“ knygą ir skaitymą? Galbūt neturėtume kalbėti apie vieną, universalų, visiems tinkantį tapimo skaitytoju kelią? Šie klausimai ypač aktualūs pradinių klasių mokytojams, dirbantiems su labai skirtingos patirties, skirtingų gebėjimų mokiniais.
Seminare siūloma apžvelgti ir susisteminti skaitytojo ugdymo idėjas iš pradinių klasių mokytojo perspektyvos: išskirti skaitytojo ugdymo strategijas, aptarti jų teorinius pagrindus ir praktines taikymo galimybes, užduočių ir veiklų įvairovę. Remiantis šios srities tyrimų rezultatais ir mokytojų patirtimis bus diskutuojama apie skaitytojo ugdymo strategijų ir konkrečių veiklų privalumus ir ribotumus. Aptariant aktualias skaitytojo ugdymo problemas bus mokomasi atsižvelgti į konkretaus mokinio situaciją ir pagal tai pasirinkti skaitytojo ugdymo strategiją arba jų derinį. Bus diskutuojama apie dažniausius sunkumus, su kuriais šiandien susiduria skaitytojus ugdantys pradinių klasių mokytojai.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimo ir tobulinimo praktiniai aspektai
Programą parengė
Doc. dr. Birutė Autukevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimo procesas sąlygoja gerą vaiko gyvenimo kokybę: puikią vaiko savijautą, saugumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, jo aktyvumą ir įsitraukimą į turiningą, įdomią, prasmingą, kūrybišką veiklą, geranoriškus jo santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, naujų patirčių įgijimą.
Kadangi žaisdamas vaikas modeliuoja tai, ką žino, pedagogui labai svarbu matyti ir girdėti vaiką, pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. Pedagogas palaikydamas vaiko idėjas, kurdamas iššūkio situacijas žaidžiančiam vaikui, atkreipdamas jo dėmesį į tyrinėjimui aktualius objektus tikslingai ugdo vaiką. Šis procesas neįmanomas be vaiko interesų, galimybių gilaus stebėjimo ir numatymo ugdymo tikslų, siūlomos vaikams veiklos, naudotinų priemonių.
Ugdomojo proceso planavimas iš vaiko perspektyvos yra viena pagrindinių pedagogo, kaip vadybininko, ugdomojo proceso koordinatoriaus funkcijų, siekiant kokybiško vaikų ugdymo. Mokslininkai (E. Rodzevičiūtė, 2006 ir kt.) pedagogo planavimo kompetenciją ugdymo procese laiko edukacinės veiklos pamatu, nes tik tinkamai susiplanavęs veiklą, jis galės sėkmingai ją organizuoti. Ši veiklos sritis reikalauja iš pedagogo kompetencijos ir profesionalumo, nes atskleidžia, kokius su vaikų ugdymu susijusius sprendimus rengiasi priimti pedagogas. Ypatingai šį procesą pakoregavo mokslininkų parengtas „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasekimų aprašas“ (2014) ir „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“ (2015). Šiuo metu kiekviena ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas, turi susitarti dėl planavimo procedūrų konkrečioje švietimo įstaigoje: kokios formos bus planas, kokios jo struktūrinės dalys ir t. t. Tačiau visos įstaigos turėtų keisti esminę ugdomojo proceso planavimo kryptį, t. y. orientuotis į vaiko pasiekimus. Tad aktualu pedagogams susipažinti su naujausiais dokumentais ir gebėti pažinus grupės vaikus numatyti jiems tinkamus pasiekimus bei siūlomą ugdymo turinį. Pedagogams aktualu diskutuoti dėl daugelio problemų ir rasti profesionalius atsakymus į klausimus. Vienas iš tokių: kaip atrinkti kiekvienam vaikui veiksmingą ugdymosi turinį bei planuoti tuos pasiekimus, kurie atspindėtų kiekvieno vaiko perspektyvą.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pradinių klasių mokinių argumentavimo gebėjimų ugdymas pasaulio pažinimo kontekste
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Doc. dr. Aušra Žemgulienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Gebėjimas argumentuoti – vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir kritinio mąstymo gebėjimų. Tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokiniams argumentuoti sunku ir kad juos reikia specialiai to mokyti; pedagogams trūksta šios srities žinių ir gerosios praktikos pavyzdžių. Argumentavimas yra sudėtinga intelektinė veikla, reikalaujanti aukštesniųjų mąstymo gebėjimų (Scharaw G., Gutierrez A., 2012), kuriuos ugdyti rekomenduojama jau nuo mažens. Argumentavimas apima gebėjimus formuluoti teiginį, rinkti ir vertinti įrodymus, integruoti kelių šaltinių įrodymus, padedančius pagrįsti, paneigti, užginčyti teiginį (išvadą). Tačiau iki šiol nesutariama, kaip šie gebėjimai turėtų būti ugdomi pradinėse klasėse. Argumentavimas skirtas racionaliam savo įsitikinimų ir vertybių pagrindimui bei kitų žmonių požiūrio ir veiklos poveikiui (Rigotti E., Morasso S. G., 2009, Nauckūnaitė, 2007). Tačiau pastebima, kad mokymosi veiklose dialogas, ginčai, įrodinėjimas, argumentavimas vis dar nėra tapę įprastu reiškiniu mokyklų kultūroje (N. M. Mirza ir A. N. Perret-Clermont, 2009). Todėl argumentavimo kompetencija yra viena svarbiausių komunikacinės kompetencijos sudėtinių dalių, kuri turėtų būti ugdoma integruotai per visas pradinių klasių ugdymo turinio sritis.
Tiek nacionalinio (standartizuotų testų), tiek tarptautinio (PIRLS, TIMSS) lygmens pradinių klasių mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvos mokiniai turi žinių, neblogus taikymo gebėjimus, tačiau silpniausia vieta – aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Mokinių pasiekimai paprastai atsispindi jų gebėjimuose sėkmingai atlikti įvairias veiklas savarankiškai ir bendradarbiaujant. Užduotys, kurioms reikia gilaus samprotavimo, gali būti atliktos pasitelkiant veiksmingas, mąstymą skatinančias veiklas. Vaikai turi palaipsniui įgyti ir tobulinti racionalaus mąstymo įgūdžius, kol toks požiūris taps įprastu jų mąstymui. Taigi, nuosekliai taikant argumentavimo mokymo veiklas, galima tikėtis sėkmingai išugdytų kritinio mąstymo gebėjimų.
Mokslininkai (Hefter M. M., Berthold K., Renkl A., Riess W., Schmid S., Fries S.) nurodo, kad argumentavimo gebėjimai yra svarbūs gamtamoksliniame ir socialiniame ugdyme, nes jų teigimu, mokiniai turi žinoti, kaip vertinti argumentus arba kaip pagrįsti teorijas įrodymais. Lietuvos mokslininkai yra atlikę ne vieną tyrimą, sėkmingai integruodami argumentavimo gebėjimų ugdymą skirtingų ugdymo sričių turinyje. Šiais savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norima pasidalinti šioje kvalifikacijos kėlimo programoje.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Mokymasis gamtoje ir iš gamtos arba dar viena galimybė pasaulio pažinimo ir kitų mokomųjų dalykų integracijai
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad mokinio entuziazmas lemia tam tikrą neuronų kombinaciją, kai vaikas aktyvus, aktyvuojami ir jo centrai smegenyse. Mokytojams svarbu tai suprasti ir atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas mokiniams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl mokytojo vaidmuo – parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi.
Kitas svarbus pradinio gamtamokslinio ugdymo aspektas – gamtos tyrimai. Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą, o ne apie gamtą mokytųsi klasėje, iš vadovėlių. Vaikams veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ja domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Alexander R., Malone K., Sampson S., Thommen E. ir kt.). Veikdami gamtoje mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė – jos tikrinimas – išvados. Šio seminaro dalyviams bus padedama organizuoti gamtotyrines veiklas žaliosiose edukacinėse aplinkose, kad vaikai stebėdami, tyrinėdami gamtą pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių ryšius, mokytųsi, lyginti ir gretinti, grupuoti ir klasifikuoti, rastų priežasties – pasekmės atvejus, darytų apibendrinimus.
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti palankią mokymuisi aplinką, naudoti inovatyvius mokymo ir aktyvaus mokymosi būdus, taikyti mokytis padedantį vertinimą. Ši programa padės mokytojams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones, gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Gamtos vaikas. Kaip jį užauginti?
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė – Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Gamtinė aplinka palanki visoms ikimokyklinuko kompetencijoms (socialinei, pažintinei, sveikatos išsaugojimo, meninei, komunikavimo) ugdytis. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad vaiko entuziazmas, aktyvumas, smalsumas, pastabumas labai svarbūs pažinimo raidai. Pedagogams svarbu tai suprasti ir, atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas vaikams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl pedagogo vaidmuo - parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi, t.y. būti neišsenkančiu daugialypės vaikų veiklos gamtoje šaltiniu.
Iš prigimties vaikai yra tyrėjai, todėl jau ikimokykliniame amžiuje svarbu, ką jaunieji mokslininkai tyrinės, kokius rezultatus gaus, kaip juos pristatys. Pedagogas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Vaikams tokia veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ją domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Herrington, S.. & Studtmann K., Sampson S., Fjortoft, I. ir kt.).
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo pedagogo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti vaikui palankią aplinką, naudoti inovatyvius ugdymo būdus. Ši programa padės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.