Psichologiniai tyrimai

VYKDOMI / ĮVYKDYTI

Ankstyvoji savireguliacijos raida


2009 - 2014 metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centre (PKMC) vykdytas ankstyvosios savireguliacijos raidos tyrimas. Šiuo tyrimu siekta tyrinėti ne tik biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius, lemiančius vaikų savireguliacijos gebėjimus, bet ir aiškintis įprastinės mažų vaikų psichologinės raidos aplinkybes. Tyrimas buvo tęstinis, o tai reiškia, kad tie patys vaikai buvo stebimi nuo pat gimimo iki tyrimo pabaigos (tiriamiems vaikams tuo metu sukako penkeri metai). Tyrimas buvo pradėtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, kur ir gimė visi tyrimo dalyviai. Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos išnešiotus ir įgimtų sveikatos problemų neturinčius kūdikius pagimdžiusios moterys. Sutikusių dalyvauti tyrime daugiau nei dviejų šimtų vaikų mamos iš pradžių kas pusmetį, vėliau - kas metus, teikė išsamią informaciją apie vaiko raidą, elgesį ir socialinę aplinką. Kai vaikams buvo pusantrų metų, 35 mažylių ir jų mamų poros buvo filmuojamos žaidimo ir užduoties atlikimo metu. Kai vaikams sukako ketveri metai, visi tyrimo dalyviai buvo kviečiami atvykti savireguliacijos ir samprotavimo gebėjimų įvertinimui. Į susitikimus su tyrėjais psichologiniam įvertinimui atvyko 145 šeimos su keturmečiais tyrimo dalyviais.

Esame surinkę daug įvairios informacijos apie kūdikių, mažylių ir ikimokylinio amžiaus vaikų artimiausią socialinę aplinką, kasdienės priežiūros, ugdymo aplinkybes, apie vaikų emocinius bei elgesio sunkumus, adaptyvų elgesį, apie mamų emocinę būseną, tarpusavio santykius šeimoje. Taip pat buvo gilinimasi į tai, kokie veiksniai paaiškina ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliacijos gebėjimus, kaip savireguliacijos gebėjimai siejasi su vaikų psichologiniu prisitaikymu.

Tyrimui vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė, Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro vedėja, dr. Roma Jusienė. Skirtingais tyrimo etapais tyrėjais buvo arba yra VU Bendrosios psichologijos katedros dr. Rima Breidokienė, doktorantės Jurgita Smiltė Jasiulionė, Olga Zamalijeva, Bendrosios psichologijos katedros docentė dr. Danguolė Čekuolienė ir lektorė Dovilė Butkienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentė dr. Eglė Markūnienė, dr. Giedrė Širvinskienė ir profesorė dr. Nida Žemaitienė.

Tyrime nuolat talkino būrys psichologijos studentų, kurie rengė baigiamuosius bakalauro, magistro, kurso darbus pagal tyrimo duomenis. Taip pat rengiamos ar parengtos trys daktaro disertacijos: Rimos Breidokienės apie ankstyvuosius savireguliacijos veiksnius, Jurgitos Smiltės Jasiulionės apie gimimo aplinkybių reikšmę vaikų raidai, Giedrės Širvinskienės apie kūdikių ir mažylių iki pusantrų metų amžiaus probleminį elgesį prognozuojančius veiksnius.

2009 metais šį tyrimą finansavo Lietuvos mokslo ir studijų fondas, 2010 metais – Lietuvos mokslo taryba. 2012-2014 metais tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. MIP-014/2012).

Projekciniai piešimo testai


Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centre (PKMC) nuo 2013 metų yra saugoma keletas tūkstančių psichodiagnostikos protokolų. Šie protokolai – tai projekciniai asmenų, kuriems prieš dešimt-trisdešimt metų buvo atliktas psichologinis įvertinimas, piešiniai. Daugiausiai tai Namo-Medžio-Žmogaus (angl. House-Tree-Person, HTP), Piktogramų ir Kinetinio šeimos piešinio projekcinių testų atlikimo protokolai. Turima didžiulė projekcinių piešinių protokolų bazė leidžia nuosekliai tyrinėti kai kuriuos piešinių požymius, siejant juos su asmenų amžiumi, lytimi, klinikine diagnoze. Taip pat galima palyginti dviejų ar daugiau testų būdu gautą informaciją, tos informacijos derėjimą tarpusavyje, požymių atsikartojimą. Nors pastaruosius dešimtmečius projekcinių testų patikimumas ir pagrįstumas labai diskutuojamas bei kritiškai vertinamas, klinikinėje praktikoje šie testai vis dar išlieka labai populiarūs. Be to, net ir mokslinėje literatūroje pripažįstama, kad projekcinių piešimo testų būdu surinkta informacija dažnai esti vertinga papildoma informacija (šalia savistaba paremtų būdu ar pokalbio metu gautos informacijos) apie asmens emocinę būseną, psichosocialinį prisitaikymą.

Kviečiame psichologijos studentus, kuriems įdomu tyrinėti projekcinių piešimo testų požymius ir galimybes, prisijungti prie turimų protokolų bazės tvarkymo bei piešinių nagrinėjimo.

TESTŲ ADAPTAVIMAS / STANDARTIZAVIMAS

Bender-Gestalt II testo standartizacija


Šiuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (PKMC) standartizuoja (t.y., pritaiko naudoti Lietuvoje) Bender-Gestalt II testą, skirtą vaikų ir suaugusiųjų vizualiniams-motoriniams gebėjimams įvertinti. Šis testas yra naudojamas vaikams brandumo mokyklai, mokymosi pasiekimams, mokymosi negalėms, emociniams sunkumams, raidos negalėms įvertinti; paaugliams ir suaugusiems smegenų pažeidimams nustatyti, naudoti kaip projekcinę metodiką įvairioms asmenybės funkcijoms įvertinti; taip pat intelekto sutrikimui, mokymosi negalėms (ypač skaitymo), asmenybės dinamikai, organiniam smegenų pažeidimui, nerimui, psichosomatinėms būklėms, seksualiniams sutrikimams, psichoneurotinėms būsenoms identifikuoti. Šio testo standartizaciją vykdo VU Bendrosios psichologijos katedros profesorės dr. Roma Jusienė ir dr. Laima Bulotaitė, docentė dr. Sigita Girdzijauskienė, lektorės Dovilė Butkienė ir Olga Zamalijeva.

Vaikų brandumo mokyklai įvertinimo metodikos restandartizacija


2014 metų liepą  2015 metų sausį Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (PKMC) Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro užsakymu restandartizavo (t.y., iš naujo pritaikė naudoti) Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodiką. Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas yra skirtas įvairiems vaiko gebėjimams, funkcijoms, ypatumams matuoti, siekiant priimti sprendimą dėl vaiko brandumo lankyti priešmokyklinę grupę ar mokyklą anksčiau nei jam atitinkamais kalendoriniais metais sueis šešeri ar septyneri metai, atrinkti ir nukreipti specialiųjų poreikių turinčius vaikus išsamesniam įvertinimui, atrinkti gabius vaikus, atlikti papildomą vaiko įvertinimą. Restandartizaciją vykdė šios specialistės: VU Bendrosios psichologijos katedros docentė dr. Gražina Gintilienė, lektorė Dovilė Butkienė, docentė dr. Sigita Girdzijauskienė, doktorantė Katažyna Eismontaitė, psichologė Sabina Sadovska, projekto administratorė – PKMC vyresnioji specialistė Violeta Pilipuitienė.

Vaiko raidos skalės standartizacija


2013 metų rugsėjį – 2014 metų gegužę Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (PKMC) Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro užsakymu standartizavo (t.y., pritaikė naudoti Lietuvoje) lenkų psichologų sukurtą Vaiko raidos skalę. Tai psichologinis testas, skirtas įvertinti dabartinį vaiko raidos lygį, nustatyti vaiko silpnąsias ir stipriąsias puses. Ši skalė yra skirta mažyliams nuo 2 mėnesių iki 3 metų amžiaus. Daugiau informacijos apie metodiką galite rasti http://www.en.practest.com.pl/node/28938 (anglų kalba). Projektą vykdė tyrėjų grupė: VU Bendrosios psichologijos katedros profesorė dr. Roma Jusienė ir docentė dr. Gražina Gintilienė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Dalia Nasvytienė, psichologės Sabina Sadovska, Kamilė Borkovskienė, Katažyna Eismontaitė; projekto administratorė  PKMC vyresnioji specialistė Violeta Pilipuitienė. Projekte talkino per dvidešimt psichologų iš visos Lietuvos bei keletas VU edukacinės psichologijos studenčių.