VU Asmenybės psichodinamikos tyrimų grupė

VU Asmenybės psichodinamikos tyrimų grupė yra VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros mokslininkų grupė, kuri tyrinėja asmens psichinio gyvenimo dinamiškuosius aspektus. Asmenybės transformacijos procesai, šiuos procesus sąlygojantys veiksniai ir mechanizmai, šių procesų subjektyvių išgyvenimų įvairovė bei gelminės jų prielaidos, psichoterapijos veiksmingumas ir santykio vaidmuo  šiuose procesuose, - tai tik dalis klausimų, kurie analizuojami šios grupės tyrimuose. Tyrimai yra grindžiami integratyviuoju požiūriu, kuriame apjungiamos psichodinaminių paradigmų prielaidos, derinami  kokybinės ir kiekybinės analizės principai, tyrimai planuojami atsižvelgiant į aktualias klinikinės praktikos problemas. Šios grupės atskiri mokslininkai tyrimus pradėjo prieš porą dešimtmečių, yra paskelbta eilė disertacijų, parašytos penkios monografijos (trys iš jų kolektyvinės), atspausdinta per dešimtis straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose.  

VU Asmenybės psichodinamikos tyrimų grupė kartu su Lietuvos Analitinės psichologijos Asociacija (LAAP), tarptautine analitinės psichologijos asociacija (IAAP) ir Praktinės psichologijos studijų centru organizavo pirmąjį Europos Analitinės psichologijos kongresą (2009), yra surengusi keletą regioninių konferencijų. Dalis šios grupės narių yra tarptautiškai pripažintos jungiškosios krypties psichoanalitikės, jos dėsto  podiplominėse studijose, (prof. G. Gudaitė, dr. I. Bieliauskienė, doc. dr. A. Adler). Šios grupės vadovė prof. G.Gudaitė yra kviečiama į pasaulinių ir Europos renginių mokslinius komitetus,  nuo 2016 yra išrinkta į tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (IAAP) valdybą.

Šios tyrimo grupės nariai skaito paskaitas Klinikinės psichologijos magistratūros programoje, vadovauja   magistrų ir doktorantų tyrimams, kuriuose analizuojami asmenybės psichodinamikos klausimai.

Nariai

Tyrimų grupės vadovė – prof. Gražina Gudaitė

Tyrimų grupės nariai:
Doc. dr. Asta Adler
Doc. dr. Neringa Grigutytė
Dr. Ieva Bieliauskienė
Dokt. Dovilė Kvedarauskienė

VU Suicidologijos tyrimų grupė

VU Suicidologijos tyrimų grupė yra Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros mokslininkų grupė, kuri tyrinėja ketinusių nusižudyti, mėginusių nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimųjų pagalbos siekimo ypatumus bei pagalbos sistemos veiksmingumą.

VU Suicidologijos tyrimų grupė vykdadama mokslinius tyrimus aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir kitais partneriais.

Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami moksliniuose straipsniuose, Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Tyrimų grupės nariai aktyviai bendradarbiauja su užsienio mokslininkais, yra Lietuvos ir tarptautinių mokslinių organizacijų nariai.

Susisiekti su VU Suicidologijos tyrimų grupe galima el. paštu: 

Nariai

PSkruibisDr. Paulius Skruibis

VU Suicidologijos tyrimų grupės vadovas. Vilniaus universiteto docentas, psichologas.

2008 m. Vilniaus Universitete apsigynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp nuostatų savižudybių atžvilgiu ir suicidinių tendencijų“. Nuo 2003 m. dalyvauja ir skaito pranešimus Europos savižudybių ir savižudiško elgesio simpoziumuose ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos kongresuose. Nuo 2014 m. yra Lietuvos atstovas Tarptautinėje savižudybių prevencijos asociacijoje IASP (International Association for Suicide Prevention). Vienas iš savižudybių prevencijos iniciatyvos Kupiškyje bei Vilniaus savižudybių prevencijos memorandumo iniciatorių.

 

JRimkevicieneDr. Jurgita Rimkevičienė

Vilniaus universiteto lektorė, psichologė.

2016 apsigynė mokslų daktaro laipsnį Australijos savižudybių tyrimų ir prevencijos institute, Griffito Universitete. Disertacijoje “Savižudybės mėginimo impulsyvumas: apibrėžimas, rizikos veiksniai ir procesas” atliko ir išanalizavo virš 50 interviu su mėginusiais nusižudyti asmenimis. Šalia šio institute koordinavo dar du tyrimų projektus - Įgyto gebėjimo nusižudyti skalės validumo tyrimas ir Savižudybės stigmos tyrimas. Tyrėja taip pat turi projektų su partneriais įvairiose sveikatos priežiūros institucijose koordinavimo patirties: 2016 m. koordinavo tarpinstitucinį Vilniaus miesto savižudybių prevencijos atvejo vadybos modelio parengimą.

 

OGelezelyteDokt. Odeta Geležėlytė

Vilniaus universiteto doktorantė, psichologė.

Vilniaus universitete šiuo metu rengia daktaro disertaciją suicidologijos srityje. Doktorantė kryptingai gilinasi į pasirinktą mokslinių tyrimų sritį. 2012 m. Vilniaus universitete apsigynė bakalauro darbą tema “Sveikatos specialistų ir nespecialistų nuostatos nusižudžiusiųjų artimųjų atžvilgiu”, 2014 m. magistro darbą “Nusižudžiusiųjų artimieji: veiksniai, turintys įtakos pagalbos (ne)siekimui”. Doktorantė dalyvauja moksliniuose projektuose, rengia straipsnius, pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

 

JLatakieneDokt. Jolanta Latakienė

Vilniaus universiteto doktorantė, psichologė.

Suicidologinius tyrimus atlieka nuo 2010 metų. Bakalauro darbe „Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai: interpretacinė fenomenologinė analizė“ naudojo sudėtingą kokybinį tyrimo metodą, taip pat tyrimo imtis buvo sudėtinga organizacine, etine ir emocine prasme. Magistro tyrimą atliko naudodama kokybinius tyrimo metodus panašioje imtyje: „Bandymo nusižudyti komunikacinių aspektų kokybinė analizė“. Doktorantūros studijose toliau sistemingai gilinasi į bandžiusiųjų nusižudyti problemas.

 

DGrigieneDokt. Dovilė Grigienė

Vilniaus universiteto doktorantė, psichologė.

Daugiausiai mokslinės veiklos praktikos įgijo 2013-2015 metais dirbdama Visuotinės Dotacijos projekte „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“. Doktorantė aktyviai dalyvauja tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse konferencijose, kartu su bendraautoriais ruošia straipsnius. Rengiama daktaro disertacija taip pat nagrinėja suicidologijos srities klausimus.

 

 

EMazulyteDokt. Eglė Mažulytė

Vilniaus universiteto doktorantė, lektorė, psichologė.

Aktyviai dalyvauja mokslinių tyrimų veikloje nuo 2012 m., yra mokslinių straipsnių ir pranešimų konferencijose bendraautorė. Dalyvauja mokslinių tyrimų projektuose vertinančiuose psichosocialinių intervencijų veiksmingumą, taip pat kartu su kitais mokslininkais atlieka suicidologijos srities mokslinius tyrimus.

 

 

DGailieneProf. habil. dr. Danutė Gailienė

Vilniaus universiteto profesorė, Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja, psichologė.

Suicidologijos tyrimų Vilniaus universitete pradininkė. Knygų "Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje" (1998) ir "Savižudybių prevencijos idėjos" (2001) autorė ir sudarytoja. Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos IASP (International Association for Suicide Prevention) bei Tarptautinės savižudybių tyrinėjimo akademijos (International Academy for Suicide Research) narė. Viena iš savižudybių prevencijos iniciatyvos Kupiškyje bei Vilniaus savižudybių prevencijos memorandumo iniciatorių.

 

VU Raidos psichopatologijos tyrimų grupė

VU Raidos psichopatologijos tyrimų grupė yra VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos mokslininkų grupė, kuri tyrinėja vaikystės ir paauglystės raidos procesus ir sunkumus, elgesio ir emocines problemas bei įvairius rizikos bei apsauginius veiksnius (vaiko individualių ypatumų, šeimos ir tėvystės, bendraamžių ir mokyklos konteksto) ir jų sąveikas, veikiančius normalios raidos ir neadaptyvaus prisitaikymo aspektus.

Remdamiesi raidos psichopatologijos perspektyva, psichologinius sunkumus suprantame kaip besiformuojančius laike ir veikiamus daugybės persipynusių veiksnių. Mus domina ir normalios raidos trajektorijos, ir keliai, vedantys į prisitaikymo sunkumus ir iš jų. Atsakymams į šiuos klausimus pasitelkiame tiek skerspjūvio, tiek tęstinių tyrimų metodologiją, o tyrimuose kviečiame dalyvauti tiek įprastos raidos, tiek įvairių sunkumų turinčius vaikus ir paauglius.

Nariai

 

2017/2018 metais tyrimus atliekantys studentai:

Klinikinės psichologijos magistrantės: Karolina Brasaitė, Gintalija Budraitytė, Jonė Piekuraitė, Milda Tumenienė, Rūta Urbaitytė, Roberta Dirgėlaitė, Akvilina Jurkšaitė, Gabrielė Nemanytė.

Psichologijos bakalaurantė Svetlana Puronienė.

2016/2017 metais tyrimus atliekę studentai ir kiti tyrėjai:

Klinikinės psichologijos magistrės Giedrė Dovydaitytė, Arnita Gineikaitė, Gabrielė Skabeikytė.

Psichologijos bakalaurantės Greta Blažauskaitė, Ligita Žebelovičiūtė, klinikinės psichologijos magistrantė Evelina Campbell, psichologė Julija Davidonienė.

Jaun. gydytojos rezidentės Austėja Marija Baškytė, Lina Matutytė, medicinos studentės Neringa Čėnaitė, Marija Šiaučiūnaitė.

 2015/2016 tyrimus atlikę studentai:

Morta Mona Gaivenytė (Klinikinės psichologijos magistrė), Agnė Libikaitė (Klinikinės psichologijos magistrė), Neringa Raudytė (Psichologijos bakalaurė), Indrė Baltrušaitytė (Psichologijos bakalaurė).

Bendradarbiavimas

Inf. ruošiama...

Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra

gailiene2 copy copy

Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja

Prof. habil.dr. Danutė Gailienė

Adresas: Universiteto g. 9/1, 202 k.

Telefonas +370 5 2667605

 El. paštas:  

 

 danguole1
Vyresnioji specialistė Danguolė Žiūraitienė

Telefonas:  +370 5 2667605 

El. paštas:

 

 

 

Katedros darbo laikas 

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 830 - 1715, penktadieniais 830 - 1630, pietų pertrauka 1300 - 1345

 


 Katedrai – 25 !

Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra įkurta 1991 metais. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Daugėjant įvairių psichologijos specialistų, diferencijuojantis jų profesiniams interesams ir keičiantis visuomenės poreikiams, atsirado būtinybė naujo padalinio, vienijančio daugiau taikomosios psichologijos tyrėjus ir galinčio rengti taikomosios psichologijos specialistus. Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. 

Pradžioje naujoji katedra vadinosi Klinikinės ir socialinės psichologijos katedra, o vėliau, greta klinikinės psichologijos specializacijos suformavus organizacinės psichologijos specializaciją, atitinkamai keitėsi ir katedros pavadinimas. Vilniaus universitete perėjus prie dviejų pakopų studijų daugumoje fakultetų, specializacijų pagrindu sudarytos dvi magistratūros programos – Klinikinės ppsichologijos ir Organizacinės psichologijos.

Taikomosios psichologijos – klinikinės ir organizacinės – specialistų branduolys Lietuvoje formavosi nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Pradžioje situacija tam nebuvo palanki – sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos plėtrą, oficialiai psichologijos tyrimai turėjo tenkintis beveik vien tik psichofiziologiniais ir atskirų psichinių procesų matavimais, o taikomojoje srityje – tik vadinamąja darbo ir inžinierine psichologija. Tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujamoje VU Psichologijos katedroje vyravo liberali atmosfera. Katedros dėstytojai stengėsi objektyviai perteikti šiuolaikinę psichologiją ir jos istoriją, mokė kritiškai žvelgti į visas psichologijos sroves, kryptis ir madas. Taip pat katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau – ir į organizacinės psichologijos.

Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, o nuo 2000 m. katedros vedėja yra profesorė Danutė Gailienė.

Šiandien katedroje dirba profesoriai Danutė Gailienė, Gražina Gudaitė, Rimantas Kočiūnas, docentai Asta Adler, Dalia Bagdžiūnienė, Rasa Barkauskienė, Danguolė Čekuolienė, Neringa Grigutytė, Evaldas Kazlauskas, Alfredas Laurinavičius, Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Rūta Sargautytė, Paulius Skruibis, lektoriai Jurgita Bajoriūnienė, Ieva Bieliauskienė, Marija Giedraitytė-Guzikauskienė, Rita Rekašiūtė-Balsienė,  Robertas Povilaitis, Ieva Povilaitienė, Jurgita Rimkevičienė, Ieva Urbanavičiūtė, Irena Žukauskaitė bei ilgametė mūsų vyr. specialistė Danguolė Žiūraitienė.

KOPK2016

Katedroje taip pat vykdoma aktyvi mokslinė veikla ir plėtojami tarptautiniai moksliniai ryšiai. Nuo katedros įsikūrimo joje parengtas 1 habilitacinis darbas, 2 dėstytojai atliko habilitacijos procedūras, apgintos 32 daktaro disertacijos, dar 15 doktorantų šiuo metu rengia daktaro disertacijas.

Katedra vykdo Klinikinės psichologijos ir Organizacinės psichologijos magistrantūros programas ir Psichologijos doktorantūros studijas. Katedros dėstytojai taip pat vykdo ir Psichologijos bakalauro studijas, skaitydami specializuotus kursus ir vadovaudami studentų moksliniams darbams. Katedros siūlomi kursai yra ir sudėtinė kituose VU fakultetuose vykdomų studijų programų dalis.

Mokslas

 

Mokslinių tyrimų kryptys

  • Visuomenė, bendruomenė ir asmuo: gyvenimo kokybės ir vertybių kaita
  • Žmogaus biomedicininis ir psichologinis pažinimas bei gydymo metodų plėtra
  • Žmogaus ir visuomenės sveikata, gyvenimo kokybė ir aplinka.

Mokslo darbuotojai

 
Darbuotojas Pareigos El. paštas
Dr. Danguolė Čekuolienė Vyresnioji mokslo darbuotoja
Lina Gervinskaitė Specialistė  
Dr. Vilmantė Pakalniškienė Mokslo darbuotoja
Goda Rukšaitė Jaunesnioji mokslo darbuotoja
Ieva Vaskelienė Jaunesnioji mokslo darbuotoja

Psichologinių tyrimų etika

Psichologinių tyrimų etikos komitetas Parsisiųsti
Psichologinių tyrimų etikos leidimų suteikimo tvarka Parsisiųsti
Prašymas suteikti leidimą vykdyti psichologinį tyrimą Parsisiųsti

VU biudžetiniai mokslo tiriamieji darbai

  • Darbuotojų veiklos ir gerovės psichologiniai, socialiniai ir organizaciniai veiksniai šiuolaikinėse organizacijose

Tikslas Tirti įvairių organizacijų darbuotojų veiklos, elgesio formų bei gerovės darbe veiksnius ir jų sąveikas
Pradžia 2017
Pabaiga 2021
Darbo pobūdis Taikomasis tyrimas
Užduotis 2016 metams Analizuoti darbuotojų elgesio formas organizacinėje aplinkoje; sistemiškai nagrinėti elgesio ir gerovės darbe veiksnius; rengti empirinių tyrimų metodus

 

  • Psichosocialinio streso ir psichologinių sutrikimų rizikos ir įveikos veiksniai ir pagalbos efektyvumas

Tikslas

Nustatyti psichologines disfunkcijas lemiančius veiksnius ir adekvačius pagalbos būdus.

Pradžia

2016.01.01

Pabaiga

2020.12.31

Darbo pobūdis

Taikomasis tyrimas

Užduotis 2016 metams

Įvertinti skirtingų patirčių grupių psichologines disfunkcijas ir pagalbos poreikį.

Užduotis 2017 metams

Psichologinio pažeidžiamumo ir psichologinio atsparumo psichosocialiniams stresui sąsajos su pagalbos efektyvumu

 

  • Psichologinių disfunkcijų ir ribinių patirčių psichosocialinės prielaidos, intrapsichinė dinamika ir įveikos procesai.

Tikslas

Įvertinti ribinių patirčių poveikį ir įveikos būdus.

Pradžia

2011.01.01

Pabaiga

2015.12.31

Darbo pobūdis

Taikomasis tyrimas

Užduotis 2011   metams

Įvertinti sunkios   stresinės patirties poveikį šeimoms ir antrajai kartai. Ištirti trauminės ir autodestruktyvios   patirties dėsningumus psichosocialinės deprivacijos (laisvės atėmimo vietose)   sąlygomis.

Užduotis 2012   metams

Analizuoti   tarpgeneracinio trauminės patirties perdavimo tyrimų rezultatus, deprivacinės   patirties tyrimo rezultatus. Įvertinti suicidinės patirties šeimų psichosocialinę   būklę. Įvertinti psichologinės ir psichoterapinės pagalbos potrauminio streso   atvejais metodų efektyvumą.
Užduotis 2013 metams Įvertinti ribinių patirčių (mėginusiųjų žudytis, patyrusių artimojo savižudybę ir kt.) asmenų trauminės patirties ir įveikos ypatumus, lyginant su atitinkamo amžiaus ir socialinio statuso normalios adaptacijos asmenimis
Užduotis 2014 metams Skirtingų socialinių grupių stresinės patirties, subjektyvaus gerbūvio ir įveikos procesų sąsajų nustatymas
Užduotis 2015 metams Apibendrinti tyrinėjimų duomenis ir paskelbti Lietuvos ir tarptautinėse mokslo konferencijose, (žodiniai ir stendiniai pranešimai), recenzuojamuose Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose; organizuoti mokslinę konferenciją.

Moksliniai renginiai

 Pavadinimas / Title  Data / Date Atsakingi asmenys/
Responsible persons
Kitos institucijos, dalyvaujančios renginio organizavime 
X Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija

„Psichologiniai tyrimai. Reikšmė visuomenei – iššūkis tyrėjui“

2014-04-25

Paulina Želvienė, Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, tel. + 3705 266 71 26

Lietuvos psichologų sąjunga (LPS)
V-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija „Psichologinės traumos ir savižudiškas elgesys besikeičiančioje visuomenėje“

2013-03
  21-22 d.

Dr. P.Skruibis, prof. D.Gailienė, dr. E.Kazlauskas, dr. N.Grigutytė, dr. I.Vaskelienė, P.Želvienė, O.Geležėlytė

Lietuvos psichologų sąjunga (LPS)Konferencija 
finansuojama Europos socialinio 
fondo lėšomis pagal 
visuotinės dotacijos priemonę
Respublikinė konferencija miego tematika
National conference on sleep topic
2012-11 Doc. R. Jusienė, Psichologinių inovacijų ir ekperimen tinių tyrimų mokymo centras / Psychological Innovations and Research Training Center (PTMC), tel. +370 8 5 2687254  
IX Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija
The 9th conference for young scientists in psychology
2012-05 Doc. dr. E. Kazlauskas, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra/ Department of Clinical and Organizational Psychology,tel. + 3705 266 76 05 mob. tel. +370 600 48 669 Lietuvos psichologų sąjunga (LPS)
Praktinis – darbinis seminaras „Psichologinė pagalba studentams: universitetinių konsultavimo centrų patirtis“
Practical seminar „Psichological help for students: consulting expierience of academical centres“
2012-04 Doc. R. Jusienė, Psichologinių inovacijų ir ekperimen tinių tyrimų mokymo centras / Psychological Innovations and Research Training Center (PTMC), tel. +370 8 5 2687254  
Metinė VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros ir Lietuvos individualiosios psichologijos draugijos konferencija
Annual Conference of VU Clinical and organizational department and International Society of Individual Psychology

2012-03

16-17 d.

Doc. R.Bieliauskaitė, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra/ Department of Clinical and Organizational Psychology, tel. + 370 5 2667605 Lietuvos individualiosios psichologijos draugija
Tarptautinė konferencija apie vaikų psichikos sveikatą
International conference on childrens mental health
2012-10 Doc. R. Jusienė, Psichologinių inovacijų ir ekperimen tinių tyrimų mokymo centras / Psychological Innovations and Research Training Center (PTMC), tel. +370 8 5 2687254  
Tarptautinė konferencija – Trečioji Europlat‘o konferencija „Europinė psichologijos mokymo ir mokymosi konferencija“
International conference - Third Europlat conference „European Psychology Learning and Teaching conference“
2012-06-28 06-30 d. Dr. N. Grigutytė, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra / Department of Clinical and Organizational Psychology, mob. tel. +370 689 37355, EUROPLAT tinklas
Tarptautinis simpoziumas„Savižudybės ir kultūra“
International symposium „Suicide and Culture“
2012-05 Prof. D.Gailienė, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra/ Department of Clinical and Organizational Psychology, tel. + 3705 266 76 05 Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija (IASP)
Tarptautinė konferencija „3-oji tarptautinė Vilniaus Traumų psichologijos konferencija“
International conference „3rd Annual International Vilnius Trauma Psychology Conference“
2012-03-23 Doc. dr. E. Kazlauskas, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra/ Department of Clinical and Organizational Psychology, tel. + 3705 266 76 05  

Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija:
Nuo 2003 m. kasmet organizuojama jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija, kurioje kviečiami dalyvauti visų Lietuvos universitetų Psichologijos doktorantūros studijų doktorantai ir jaunieji mokslininkai.

Svarbiausi katedros darbuotojų išleisti vadovėliai, mokomosios priemonės, monografijos

Katedros dėstytojų svarbesnieji leidiniai

  1. Gudaitė G. Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta. Vilnius: VU leidykla, 2016.
  2. Gailienė D. (sud.). Gyvenimas po lūžio. Kultūrinių traumų psichologiniai padariniai. Vilnius: Eugrimas, 2015.
  3. Gailienė D. (edit.). Lithuanian Faces after Transition. Psychological Consequences of Cultural Trauma. Vilnius: Eugrimas, 2015.
  4. Gudaitė G.(sud.) Psichoterapijos veiksmingumas: terapiniai veiksniai ir subjektyviai išgyvenami pokyčiai. Vilnius: VU leidykla, 2013.
  5. Gailienė D. Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius: Tyto alba, 2008.
  6. Sargautytė R. Skausmo psichologija: vadovėlis. Vilnius: VU leidykla, 2008.
  7. Gudaitė G. (sud.) Santykis ir pokytis. Tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilnius: VU leidykla, 2008.
  8. Gudaitė G. Klinikinis psichologinis vertinimas. Užduotys ir taikymo principai. Vilnius: VU leidykla, 2007.
  9. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Psichologija. Vadovėlis XI-XII klasėms. Vilnius, 2008.
  10. Kočiūnas R. (sud.) Gydyti gyvenimu. Vilnius: Lgotipas, 2008.
  11. Suslavičius A. Socialinė psichologija .Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: VU leidykla, 2006.
  12. Gailienė D. (Ed.) The Psychology of Heavy Traumatisation: the Aftermath of Political Repression. Vilnius: Akreta, 2005.
  13. Gailienė D.(sud.) Sunkių traumų psichologija. Politinių represijų padariniai. Vilnius:Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004.
  14. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Psichologijos pagrindai. Vadovėlis IX-X klasėms. Vilnius, 2003.
  15. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vadovėlis XI-XII klasėms. Vilnius: Tyto alba, 2002.
  16. Kočiūnas R. Psichologičeskoje konsultirovanije. Moskva: Akademičeskij projekt, 2002. 
  17. Gudaitė G. Įvadas į analitinę psichologiją. Vilnius: VU leidykla, 2002. 
  18. Gudaitė G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius: Tyto alba, 2001.
  19. Gailienė D. (sud.) Savižudybių prevencijos idėjos. Vilnius: Tyto alba, 2001.
  20. Suslavičius A. Paremiamoji psichologija. Kaunas: Šviesa, 2000.
  21. Kočiūnas R. Psichoterapevtičeskije grupy : teorija i praktika. Moskva: Akademičeskij projekt, 2000.
  22. Kočiūnas R. Osnovy psichologičeskogo konsultirovanija. Moskva : Akademičeskij projekt,1999 (nauji leidimai - 2002, 2003, 2004 ir 2005 m.).
  23. Kočiūnas R. Grupinė psichoterapija Lietuvoje: teoriniai modeliai ir jų taikymas. Vilnius: Via Recta, 1999.
  24. Sargautytė R. (sud.) Psichologijos dėstymas: principai ir metodai. Metodinė priemonė dėstytojams. Vilnius: VU leidykla, 1999.
  25. Gailienė D. Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje. Vilnius: Tyto alba, 1998.
  26. Kočiūnas R. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. Vilnius: VU leidykla, 1997.
  27. Gailienė D. H.Roršacho metodika asmenybei tirti.Vilnius: VU leidykla, 1997
  28. Kočiūnas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen, 1995.
  29. Bieliauskaitė R. Asmenybės psichologija. Kaunas: Šviesa, 1993.

 

Projektai

 

Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste". Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektai. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087. Vadovė doc. dr. Neringa Grigutytė. 2017-2020 m.

Paauglių, kuriems skirtos minimalios priežiūros priemonės, psichosocialinis funkcionavimas ir mentalizacija. Lietuvos mokslo taryba. Ncionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. GER-004/2017/LSS-250000-1941. Vadovė doc. dr. Rasa Barkauskienė. 2017-2018 m.

Psichologinis nesaugumas dėl darbo organizacijos ir asmeninio gyvenimo kontekste: poveikio darbo atlikimo rodikliams ir darbuotojo gerovei analizė.Lietuvos mokslo taryba. Atviros partnerystės mokslo projektai. APP-9/2016/LSS-250000-473. Vadovė lekt. dr. Ieva Urbanavičiūtė. 2016-2019 m.

Psichosocialinių veiksnių mediaciniai efektai stresinių ir trauminių patirčių psichologiniams padariniams socialinės psichotraumatologijos kontekste. Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektai. Vadovas doc. dr. Evaldas Kazlauskas. 2015-2017 m.

Psichosocialinių darbo veiksnių raiška ir poveikis darbuotojui organizacijos ir asmeninio gyvenimo kontekste. Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektai. MIP-008/2015. Vadovė dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. 2015-2018 m.

Trumpalaikės psichosocialinės  adaptacijos sutrikimų intervencijos veiksmingumo studija. Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektai. MIP-079/2014/LSS-250000-644/03-21. Vadovas dr. P. Skruibis. 2014-2016 m.

Asmenybės integralumo paieškos: santykio su autoritetu problema ir psichoterapija. Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektai. MIP-080/2014 Vadovė. prof. dr. Gražina Gudaitė. 2014-2016 m.

Psichoterapijos veiksmingumas: asmenybės pokyčių ir juos lemiančių veiksnių analizė. Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektai. Vadovė dr. G.Gudaitė. 2012-2014 m.

Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika. Lietuvos mokslo taryba. Visuotinė dotacija. Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-023. Vadovė habil.dr. D.Gailienė. 2012-2015 m.

Vilniaus BEPP veiksmingumo studija: palyginimas su internetine psichotraumatologijos programa. Lietuvos mokslo taryba. Mokslinikų grupių projektai. MIP-011/2012/ LSS-250000-425. Vadovas dr. E.Kazlauskas. 2012-2014 m.

Psichologinis nesaugumas darbe: jo raiška ir padariniai individui bei organizacijai. Lietuvos mokslo taryba. Mokslinikų grupių projektai. MIP-015/2012/ LSS-250000-429. Vadovė dr. D.Bagdžiūnienė. 2012-2014 m.

Psichologinių sunkumų dinamika vaikystėje: asmenybės bruožų, prieraišumo ir mentalizacijos vaidmuo. Lietuvos mokslo taryba. Mokslinikų grupių projektai. MIP-016/2012/ LSS-250000-428. Vadovė dr. R.Barkauskienė. 2012-2014 m.

Psichologinės gerovės psichosocialiniai veiksniai psichotraumatologijos kontekste. Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinės mokslo programos/Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. SIN-01/2012/ LSS-250000-621. Vadovas dr. E.Kazlauskas. 2012-2013 m.

 Darbuotojų pilietiškas elgesys Lietuvos organizacijose motyvacijos dirbti problematikos kontekste. Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinės moslo programos/Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. SIN-05/2012/ LSS-250000-619. Vadovė dr. D.Bagdžiūnienė. 2012-2013 m.

Ambulatorinis psichologinis įvertinimas psichotraumatologijoje. Lietuvos mokslo taryba. Mokslinkų grupių projektai. MIP-19/2010/LSS-250000-1082. Vadovas dr. E.Kazlauskas. 2010-2011 m.

Psichologinių traumų tarpgeneraciniai padariniai visuomeninių transformacijų kontekste (VU ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras)

Potrauminės simptomatikos klinikinis psichologinis įvertinimas (Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas)

Sovietų ir nacių okupacijų represijų psichologinės pasekmės (VU ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras)

Prevention of Suicide and Life-Threatening Behaviour (Assembly of European Regions)

Išsiskyrusių šeimų psichosocialinės problemos ir pagalbos modeliai (VU Klinikinės psichologijos katedra ir Išsiskyrusiųjų sielovados centras "Bendrakeleiviai")

Šeimos psichologinės problemos, gimus pirmam vaikui (VU Klinikinės psichologijos katedra ir Lietuvos šeimos centras)

Ikimokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo tyrimai (VU Klinikinės psichologijos katedra su VUMF Visuomenės sveikatos katedra, Romos La Sapenza universitetu, M.Riomerio universitetu)

Lietuvos gyventojų mirtingumo tendencijų, priežasčių, rizikos veiksnių ir duomenų patikimumo tyrimas. Kompleksinis tyrimas kartu suLietuvos filosofijos ir sociologijos institutu, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutu, Lietuvos vėžio registru (Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas)

Įgyvendinti tarptautiniai ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuoti projektai, kurių vykdyme dalyvavo katedros darbuotojai:

Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas. (ESSF BPD 2.5 priemonė, 2006-2008 m.). Projekto vadovė doc. L.Bulotaitė.

Tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete. (ESSF BPD 2.5. priemonė, 2006-2008 m.). Projekto vadovas prof. A. Dobryninas.

Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas. (ESSF BPD 2.5. priemonė, 2006-2008 m.). Projekto vadovas prof. M. P. Šaulauskas.

Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas. (ESSF BPD 2.3. priemonė, 2005-2008 m.). Projekto vadovas prof. A. Bagdonas.

Baltijos ir Šiaurės šalių psichologijos doktorantūros tinklas. (2006 - 2008 m.)

Katedroje rengiamos disertacijos

Eil

Pavardė, vardas

Tema

Mokslinis vadovas

 1.

 

Dzimidienė Agnė

Darbuotojų įsitraukimo į darbą Lietuvos organizacijose problematika: raiška ir organizacinių bei psichologinių prielaidų ir padarinių sisteminė analizė

doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė

 2.

Eimontas Jonas

Trumpalaikės informacinėmis technologijomis grįstos adaptacijos sutrikimo intervencijos veiksmingumas

Doc. dr. Evaldas Kazlauskas

 3.

Geležėlytė Odeta

Nusižudžiusiųjų artimieji: intrapsichiniai ir socialiniai veiksniai, susiję su vyrų ir moterų pagalbos siekimo elgsena

Prof. habil.dr. Danutė Gailienė

 4.

Griauslienė Izabelė

Vaiko asmenybės bruožų ir elgesio bei emocijų sunkumų sąveika

Doc. dr. Rasa Barkauskienė

 5. Gegieckaitė Goda

Potrauminio streso reakcijų kompleksiškumas: konstrukto validumas ir prognostiniai veiksniai

Doc. dr. Evaldas kazlauskas

 6.

Gervinskaitė Paulaitienė Lina

Vaikų mentalizacija ir elgesio bei emociniai
sunkumai

Doc. dr. Rasa Barkauskienė

 7. Grigienė Dovilė

Santykis su tėvu: bandžiusių žudytis reprezentacijos ir sąsajos su suicidiškumu

Doc. dr. Rasa Bieliauskaitė
 8. Latakienė Jolanta

Psichologinių intervencijų po bandymo nusižudyti veiksmingumas

Lekt. dr. paulius Skruibis

 9.

Mažulytė Eglė

Šeimos trauminės patirties perdavimo procesai socialinių transformacijų kontekste: vėlesnių kartų psichologinį atsparumą lemiantys veiksniai

Prof. habil. dr. Danutė Gailienė

 10.

Miselytė Marija

Proaktyvus elgesys darbe: prielaidos ir padariniai

Doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė

 11.

Petronytė-Kvedarauskienė Dovilė

Asmenybės sutrikimų psichoterapija: narcisizmo problema ir santykių su autoritetu plėtotė

Prof. dr. Gražina Gudaitė

 12.

Tomkevičienė Raimonda

Sergančiųjų priklausomybės ligomis gyvenimo problemų unikalumo fenomenas

Prof. dr. Rimantas Kočiūnas

Katedroje parengtos ir apgintos disertacijos

Said Dadašev. „Mėginusių nusižudyti savižudybės proceso patirtis“. Vadovė prof. habil. dr. D. Gailienė. 2017. Disertacijos anotacija.

Paulina Želvienė. „Adaptacijos sutrikimo struktūra ir rizikos veiksniai Lietuvos populiacijoje. Vadovas doc. dr. . Kazlauskas. 2017. Disertacijos anotacija.

Vaiva Klimaitė. „Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų gedulo patyrimas“. Vadovė prof. habil. dr. D.Gailienė. 2015. Disertacijos anotacija.

Birutė Jakubkaitė. „Būsimųjų grupės terapeutų patirties daugialypiškumas ilgalaikėje patirtinėje grupėje“. Vadovas - prof. dr. R. Kočiūnas. 2014. Disertacijos anotacija.

Mantas Tvarijonavičius. „Psichologinis darbuotojų įgalinimas: jo prielaidos ir vaidmuo organizacijoje“. Vadovė - doc. dr. D. Bagdžiūnienė. 2014. Disertacijos anotacija.

Ieva Bieliauskienė. „Psichoterapijos veiksmingumo kokybinė analizė: vyrų ir moterų terapinių veiksnių refleksija“. Daktaro disertacija. Vadovė - prof. dr. G. Gudaitė. 2014. Disertacijos anotacija.

Juliana Lozovska. „Psichoterapinių pokyčių refleksijos: terapiniai veiksniai ir pykčio raiškos kaita“. Daktaro disertacija. Vadovė - prof. dr. G. Gudaitė. 2014. Disertacijos anotacija.

Vėjūnė Domanskaitė-Gota. „Dalyvavimo karo veiksmuose ilgalaikiai psichologiniai padariniai“. Daktaro disertacija. Vadovė - prof. habil. dr. D. Gailienė. 2014. Disertacijos anotacija.

Monika Skerytė-Kazlauskienė. „Mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniai sunkumai ir jų kaita: individualūs ir tarpasmeniniai veksniai“. Vadovė - doc. dr. R. Barkauskienė. 2013. Disertacijos anotacija.

Agnė Matulaitė. „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“. Daktaro disertacija. Vadovė - doc. dr. R. Bieliauskaitė. 2013. Disertacijos anotacija.

Ieva Vaskelienė. „Politinių represijų Lietuvoje ilgalaikės psichologinės pasekmės antrajai kartai“. Daktaro disertacija. Vadovė - prof. habil. dr. D.Gailienė. 2012. Disertacijos anotacija.

Ieva Povilaitienė. „Pirmą psichozę išgyvenusiųjų artimieji: ligos situacijos vertinimo, socialinės paramos ir psichologinės kančios ryšys laikui bėgant". Daktaro disertacija. Vadovė - prof. habil.dr. D.Gailienė. 2012. Disertacijos anotacija.

Jelena Šalaj. „Gyvumo išgyvenimas buvimo patyrime: interpretacinis-fenomenologinis tyrimas". Daktaro disertacija. Vadovas - prof. dr. R.Kočiūnas. 2012. Disertacijos anotacija.

J.Lazauskaitė-Zabielskė „Suvoktas organizacijos teisingumas: jo prielaidos ir vaidmuo organizacijoje“. Daktaro disertacija. Vadovė - doc. dr. D.Bagdžiūnienė. 2011. Disertacijos anotacija. 

M.Giedraitytė. „Vaikų, kurių tėvai išvykę iš Lietuvos, psichosocialinis funkcionavimas viduriniojoje vaikystėje“. Daktaro disertacija. Vadovas - doc. dr. R.Bieliauskaitė. 2011 m. Disertacijos anotacija.

 T.Lazdauskas. „Vaikų psichologinis prisitaikymas ir jo kaita vaikų išsiskyrimo su tėvais kontekste“. Daktaro disertacija. Vadovas - doc. dr. R.Bieliauskaitė. 2011 m. Disertacijos anotacija.

N.Grigutytė. „Seksualinę prievartą patyrusių paauglių merginų traumos įveikos ir motinos komplekso sąsajos“. Daktaro disertacija. Vadovas - doc. dr.(HP) G.Gudaitė. 2010 m. Disertacijos anotacija.

I. Žukauskaitė. „Naujų darbuotojų socializacijos organizacijoje veiksniai: mentoriaus vaidmuo". Daktaro disertacija. Vadovas - doc dr. D.Bagdžiūnienė. 2009 m. Disertacijos anotacija.

P. Skruibis. „Ryšys tarp nuostatų savižudybių atžvilgiu ir suicidinių tendencijų". Daktaro disertacija. Vadovas - prof. habil. dr. D. Gailienė. 2008 m. Disertacijos anotacija.

V. Kalpokienė. „Elgesio sutrikimų turinčių paauglių Ego funkcijų ryšys su paauglystės krizės įveika". Vadovas - doc. dr. G. Gudaitė. 2008 m. Disertacijos anotacija.

V.Keturakis. „Kognityvinis stilius ir depresija: kognityvinių depresijos pažeidžiamumo veiksnių analizė". Daktaro disertacija. Vadovas - prof. emeritus V.J.Bieliauskas. 2007 m. Disertacijos anotacija.

R. Rekašiūtė Balsienė. „Organizacijos klimato tikslingos kaitos galimybės“. Daktaro disertacija. Vadovas - soc. m. dr. V. Lepeška. 2006 m. Disertacijos anotacija.

E. Kazlauskas „Politinių represijų ilgalaikės psichologinės pasekmės“. Daktaro disertacija. Vadovas - prof. habil. dr. D. Gailienė. 2006 m. Disertacijos anotacija.

R. Jusienė. „Fenilketonurija ir įgimta hipotiroze sergančių vaikų bei jų tėvų psichologinis prisitaikymas“. Daktaro disertacija. Vadovė - doc. dr. R. Bieliauskaitė. 2002 m.

D. Gailienė. „Savižudybės Lietuvoje: socialiniai - psichologiniai paplitimo aspektai ir prevencijos modelis“. Habilitacinis darbas. - Vilnius, 2000. (Apgintas VDU, 2001).

A. Diržytė. „Onkologinių pacientų kognityvinės schemos, ligos įveika ir ląstelinis imunitetas“. Daktaro disertacija. Vadovė - prof. habil. dr. D. Gailienė. 2001 m.

G. Markevičius. „Blaiviai gyvenančių priklausomų nuo alkoholio asmenų gyvenimo įprasminimo ypatumai“. Daktaro disertacija. Vadovas - prof. dr. R. Kočiūnas. 2001 m.

E. Dereškevičiūtė. „Pradinių sąlygų ir grupės procesų įtaka komandos efektyvumui“. Daktaro disertacija. Vadovas - doc. dr. G. Chomentauskas. 2000 m.

A. Deltuva. „Asmenybės pokyčiai jaunimo lyderių mokymo grupėje : proceso ir efektyvumo įvertinimas“. Daktaro disertacija. Vadovas - prof. dr. R. Kočiūnas. 1999 m.

S. Biveinytė. „Psichologinis įveikimas vainikinių širdies kraujagyslių operacijos atveju“. Daktaro disertacija. Vadovas - doc. E. Laurinaitis. 1997

A. Punis. „Savaiminės - išorinės veiklos motyvacijos ypatybės“. Daktaro disertacija. Darbo vadovė - prof. habil. dr. D.Katiliūtė-Boydstun. 1996.

V. Lepeška „Savęs suvokimo bendravimo grupėse dinamikos ypatumai“. Daktaro disertacija. Vadovas - doc. dr. R. Kočiūnas. 1993.

R. Sargautytė. „Skausmo suvokimo ryšys su somatinių ligonių psichologiniais ypatumais“. Daktaro disertacija. Vadovas - doc. dr. R. Kočiūnas. 1993.

G. Gudaitė. „Sergančiųjų šizofrenija savęs vaizdo kitimas“. Daktaro disertacija. Vadovė - doc. dr. D. Gailienė. 1993.

Studijos

 

Psichologijos studijų rašto darbų rengimo rekomendacijos

Psichologijos studijų rašto darbų rengimo rekomendacijos Parsisiųsti

Klinikinės psichologijos praktikos dokumentai

Profesinės praktikos aprašas Parsisiųsti

Klinikinės psichologijos profesinės praktikos vadovas Parsisiųsti

Trišalė sutartis Parsisiųsti

Klinikinės psichologijos profesinės praktikos planas Parsisiųsti

Klinikinės psichologijos profesinės praktikos programa Parsisiųsti

Profesinės praktikos įvertinimas Parsisiųsti

Organizacinės psichologijos praktikos dokumentai

Profesinės praktikos aprašas Parsisiųsti

Trišalė sutartis Parsisiųsti

Organizacinės psichologijos profesinės praktikos planas Parsisiųsti

Organizacinės psichologijos profesinės praktikos programa Parsisiųsti

Profesinės praktikos įvertinimas Parsisiųsti

Baigiamųjų darbų gynimas

Baigiamųjų darbų gynimo tvarka Parsisiųsti;

Klinikinės psichologijos magistro darbų gynimo tvarkaraštis;

Organizacinės psichologijos magistro darbų gynimo tvarkaraštis;

Pateikties lapas Parsisiųsti.

Absolventų atsiskaitymas Parsisiųsti.