Archyvas

jovaisa2Profesoriaus Leono Jovaišos garbingos 90 metų sukakties šventė

Šių metų sausio 15 dieną Filosofijos fakultete įvyko šventė, skirta profesoriaus habilituoto daktaro Leono Jovaišos garbingam 90 metų jubiliejui paminėti. Dalyvaujant fakulteto vadovams, Edukologijos ir kitų katedrų nariams, buvusiems jubiliato doktorantams, Vilniaus pedagoginio, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų atstovams, artimiesiems, buvo prisiminti ryškiausi jubiliato praktinės pedagoginės, mokslinės tiriamosios ir akademinės veiklos etapai bei jų indėlis į Lietuvos pedagoginės minties lobyną. Kartu pažymėta įvairialypė profesoriaus patirtis, įgyta 18 metų dirbant bendrojo lavinimo mokyklose, 12 metų Pedagogikos mokslinio tyrimo institute ir 25 metus Vilniaus universitete (7 metus vadovaujant Pedagogikos katedrai).

jovaisa5Pripažįstant profesoriaus, kaip katedros vadovo, patirtį ypatingos reikšmės turėjusią katedros moksliniam ir asmenybiniam brendimui, išskirtas sistemingas ir geranoriškas profesoriaus rūpinimasis katedros kolegų moksliniu augimu, palankios emocinės ir intelektualinės atmosferos kūrimu, mokytojų rengimo universitete tobulinimu, ryšių stiprinimu su Lietuvos ir kitų Europos universitetų pedagogikos katedromis. Ypač daug jėgų atiduota pedagogikos aspirantūrai ir parengtų disertacijų vertinimui – L. Jovaiša aštuonerius metus buvo Vilniaus universiteto specializuotos tarybos pedagogikos laipsniui teikti pirmininku ir pats parengė net 40 edukologijos mokslo daktarų. Katedra iš tiesų tuomet buvo tapusi įvairiapusės mokslinės edukacinės patirties įgijimo ir skleidimo židiniu.
Pažymėti ir patys brandžiausi profesoriaus moksliniai darbai, sudarantys šiuolaikinio ugdymo mokslo fundamentinius pagrindus, grindžiamus glaudžia edukologijos, psichologijos ir filosofijos sinteze. Pasidžiaugta, kad per 55 pedagoginio darbo metus profesoriaus parašyta 20 monografinio tipo knygų, jovaisa16 metodinės knygos, sudaryta 16 straipsnių rinkinių, paskelbta apie 300 straipsnių edukologijos tematika įvairiuose leidiniuose bei žurnaluose. Ypač malonu konstatuoti, kad profesoriui baigus aktyvią akademinę veiklą universitete, mokslinė veikla nesulėtėjo, bet vyko tarsi įprastu ritmu, nes per pastaruosius 15 metų išleista naujų leidinių, parašyta straipsnių bei straipsnių rinkinių ar padėta juos kitiems parengti. Itin didelis nuopelnas L. Jovaišai priklauso už 1991 m. inicijuotą mokslinio žurnalo“ Acta Paedagogica Vilnensia“ leidybą. Devynerius metus profesorius užėmė vyriausiojo redaktoriaus pareigas ir iki šių dienų yra redaktorių kolegijos narys.
Nors tik keliais štrichais prisilietus prie L. Jovaišos daugialypės veiklos ir patirties, patiri didelę nuostabą, kad tiek daug ir su tokiu dideliu atsidavimu, kūrybingumu ir nuoseklumu buvo darbuotasi ir dabar darbuojamasi ugdymo mokslo srityje. Kartu negali nesistebėti, kaip gebama savo talentą ir žmoniškumą dalintis su kitais. Kaip rašo buvusi profesoriaus doktorantė Stasė Dzenuškaitė eilėraštyje „Mokytojui – 90“: „nesuskaičiuosi, kiek pasodinai, kiek pasėjai, kiek palaistei, kiek sieloje įžiebei meilės ir vilties kibirkštėlių“. Todėl kiekvienas šios šventės dalyvis, nors trumpam pabuvęs su profesoriumi, pasijuto tarsi stovintis prie tvirto ąžuolo, giliai įleidusio šaknis į edukologijos mokslo lauką, puoselėjamą ne vien giliu moksliniu intelektu ir pedagoginiu talentu, bet ir tauria žmogiška širdimi, vidine kultūra, inteligencija. Kartu pajuto ir begalinį dėkingumą likimui už turėtą ir turimą galimybę kartu dirbti, bendrauti ar semtis išminties plačiąja šio žodžio prasme.

Edukologijos katedros prof. Vanda Aramavičiūtė