Bendradarbiavimas

Edukologijos katedra bendradarbiauja su:

Bristolio universitetu (Jungtinė Karalystė)

Linzo Pedagoginiu universitetu (Austria)

Twente’s Universitetu (Nyderlandai)

Daugpilio Universitetu (Latvija)

Latvijos universitetu (Latvija)

Talino Pedagoginiu Universitetu (Estija)

Middlesex universitetu (Jungtinė Karalystė)

Kijevo universitetu (Ukraina)

 

Dvišalis bendradarbiavimas:

Kazachstano valstybinis pedagoginis Abajaus vardo universitetas (Kazachstanas);

Kijevo Borys Grinchenko universitetas (Ukraina);

Jerevano valstybinis universitetas (Armėnija)

 

Tinklai ir asociacijos:

prof. L. Duoblienė:

  • International Network of Philosophers of Education (INPE)

prof. V. Targamadzė:

  • Europos švietimo tarybų tinklas (EUNEC)

doc. I. Stonkuvienė:

  • The Society of Politics, Education and Comparative Inquiry in European States (SPECIES);
  • The International Standing Conference for the History of Education (ISCHE);
  • The Baltic Countries Association of Historians of Pedagogy (BAHP).

dr. Š. Nagrockaitė:

  • Mokyklų tobulinimo asociacija.

 

 

Studijos

Praktikos dokumentai edukologijos magistrantams

Edukologijos magistrantūros studijų praktikos trišalė sutartis Parsisiųsti

Edukologijos magistrantūros studijų praktikos planas Parsisiųsti

Reikalavimai edukologijos magistrantų baigiamiesiems darbams

Edukologijos magistrantūros studijų baigiamojo darbo aprašas Parsisiųsti

Studentų rašto darbų pateikimo tvarka Parsisiųsti

Praktikos dokumentai profesinių pedagoginių studijų Mokyklos Pedagogika studentams

Pedagoginės praktikos aprašas Parsisiųsti

Studento praktinio mokymo sutartis Parsisiųsti

Gretutinių studijų Dalyko pedagogika studentams

2016-2017 m.m. 3 semestro tvarkaraštis.

2016-2017 m.m. 5 semestro tvarkaraštis.

Trišalė mokomosios asistento praktikos sutartis Parsisiųsti

Trišalė profesinės savarankiškos praktikos sutartis Parsisiųsti

Archyvas

jovaisa2Profesoriaus Leono Jovaišos garbingos 90 metų sukakties šventė

Šių metų sausio 15 dieną Filosofijos fakultete įvyko šventė, skirta profesoriaus habilituoto daktaro Leono Jovaišos garbingam 90 metų jubiliejui paminėti. Dalyvaujant fakulteto vadovams, Edukologijos ir kitų katedrų nariams, buvusiems jubiliato doktorantams, Vilniaus pedagoginio, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų atstovams, artimiesiems, buvo prisiminti ryškiausi jubiliato praktinės pedagoginės, mokslinės tiriamosios ir akademinės veiklos etapai bei jų indėlis į Lietuvos pedagoginės minties lobyną. Kartu pažymėta įvairialypė profesoriaus patirtis, įgyta 18 metų dirbant bendrojo lavinimo mokyklose, 12 metų Pedagogikos mokslinio tyrimo institute ir 25 metus Vilniaus universitete (7 metus vadovaujant Pedagogikos katedrai).

jovaisa5Pripažįstant profesoriaus, kaip katedros vadovo, patirtį ypatingos reikšmės turėjusią katedros moksliniam ir asmenybiniam brendimui, išskirtas sistemingas ir geranoriškas profesoriaus rūpinimasis katedros kolegų moksliniu augimu, palankios emocinės ir intelektualinės atmosferos kūrimu, mokytojų rengimo universitete tobulinimu, ryšių stiprinimu su Lietuvos ir kitų Europos universitetų pedagogikos katedromis. Ypač daug jėgų atiduota pedagogikos aspirantūrai ir parengtų disertacijų vertinimui – L. Jovaiša aštuonerius metus buvo Vilniaus universiteto specializuotos tarybos pedagogikos laipsniui teikti pirmininku ir pats parengė net 40 edukologijos mokslo daktarų. Katedra iš tiesų tuomet buvo tapusi įvairiapusės mokslinės edukacinės patirties įgijimo ir skleidimo židiniu.
Pažymėti ir patys brandžiausi profesoriaus moksliniai darbai, sudarantys šiuolaikinio ugdymo mokslo fundamentinius pagrindus, grindžiamus glaudžia edukologijos, psichologijos ir filosofijos sinteze. Pasidžiaugta, kad per 55 pedagoginio darbo metus profesoriaus parašyta 20 monografinio tipo knygų, jovaisa16 metodinės knygos, sudaryta 16 straipsnių rinkinių, paskelbta apie 300 straipsnių edukologijos tematika įvairiuose leidiniuose bei žurnaluose. Ypač malonu konstatuoti, kad profesoriui baigus aktyvią akademinę veiklą universitete, mokslinė veikla nesulėtėjo, bet vyko tarsi įprastu ritmu, nes per pastaruosius 15 metų išleista naujų leidinių, parašyta straipsnių bei straipsnių rinkinių ar padėta juos kitiems parengti. Itin didelis nuopelnas L. Jovaišai priklauso už 1991 m. inicijuotą mokslinio žurnalo“ Acta Paedagogica Vilnensia“ leidybą. Devynerius metus profesorius užėmė vyriausiojo redaktoriaus pareigas ir iki šių dienų yra redaktorių kolegijos narys.
Nors tik keliais štrichais prisilietus prie L. Jovaišos daugialypės veiklos ir patirties, patiri didelę nuostabą, kad tiek daug ir su tokiu dideliu atsidavimu, kūrybingumu ir nuoseklumu buvo darbuotasi ir dabar darbuojamasi ugdymo mokslo srityje. Kartu negali nesistebėti, kaip gebama savo talentą ir žmoniškumą dalintis su kitais. Kaip rašo buvusi profesoriaus doktorantė Stasė Dzenuškaitė eilėraštyje „Mokytojui – 90“: „nesuskaičiuosi, kiek pasodinai, kiek pasėjai, kiek palaistei, kiek sieloje įžiebei meilės ir vilties kibirkštėlių“. Todėl kiekvienas šios šventės dalyvis, nors trumpam pabuvęs su profesoriumi, pasijuto tarsi stovintis prie tvirto ąžuolo, giliai įleidusio šaknis į edukologijos mokslo lauką, puoselėjamą ne vien giliu moksliniu intelektu ir pedagoginiu talentu, bet ir tauria žmogiška širdimi, vidine kultūra, inteligencija. Kartu pajuto ir begalinį dėkingumą likimui už turėtą ir turimą galimybę kartu dirbti, bendrauti ar semtis išminties plačiąja šio žodžio prasme.

Edukologijos katedros prof. Vanda Aramavičiūtė

Leidiniai

acta25

ISSN 1392-5016. MOKSLO DARBAI. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA

Reikalavimai "Acta paedagogica Vilnensia" spausdinamiems straipsniams

Gerbiami "Acta paedagogica Vilnensia" recenzentai, siekdami gauti išsamias ir informatyvias recenzijas, maloniai prašome naudotis recenzijos pavyzdžiu

Mokslas

Mokslinių tyrimų kryptys

Katedros mokslinio tyrimo kryptis: Lietuvos švietimo politika ir švietimo kultūra

Tikslas: Tirti nacionalinę švietimo politiką ir švietimo kultūrą

Trukmė: 2015-2019 metai

Mokslo-tiriamojo darbo vadovas (koordinatorius): prof. dr. Lilija Duoblienė, Edukologijos katedros vedėja

Tyrimo kryptys:

  • Švietimo politikos tendencijos ir jų sąsajos su kultūros politika;
  • Bendrojo ugdymo mokyklų kultūra;
  • Lietuvos švietimo trajektorijos;
  • Eurocentrinis ir globalus požiūris į bendrąjį lavinimą;
  • Auštasis mokslas;
  • Švietimo/ugdymo filosofija;
  • Ugdymo turinio tobulinimo ir vadybos tyrimai;
  • Lietuvos švietimo/edukacinio paveldo studijos;
  • Tarpkultūrinis dialogas švietime;
  • Asmeninio tapatumo problema;
  • Lyčių skirtumai švietime ir moksle.

Mokslo tiriamojo darbo užduotys 2017 metams:

  • atlikti švietimo politikos tendencijų analizę sąsajoje su kultūros politika;
  • atlikti tarptautinio PISA tyrimo duomenų lyginamąją analizę;
  • tirti bendrojo ugdymo mokyklų kultūrą, nustatant tarp atskirų interesų grupių atsirandančius įtampų laukus;
  • identifikuoti pagrindines Lietuvos švietimo trajektorijas, parodant eurocentrinio ir globalaus požiūrių į bendrąjį lavinimą dermę bei sankirtas;
  • atlikti kelių valstybinių aukštojo mokslo institucijų transformacijos lyginamąją analizę. 

Seminarų „Consilium Educationis“ suvestinė

Eil. Nr.

Pranešimo pavadinimas

Pranešėjas

Seminaro data

1.

Tikėjimas žmogaus ugdymo vyksme

Prof. habil. dr. L. Jovaiša 

2007-10-25

2.

Ugdymas kaip vadyba

Prof. habil. dr. B. Bitinas

2007-12-13

3.

Naujosios mokyklos: ištakos ir metodologinės prieigos

Doc. dr. S. Valatkienė

2008-02-21

4.

Projekcinės pedagogikos eskizo brėžtis

Prof. habil. dr. V. Targamadzė

2008-03-31

5.

Viltis - ugdymo variklis. Tačiau kokia viltis? Popiežiaus Benedikto XVI enciklika "Spe salvi"

K. J. Pranciškus 

2008-04-29

6.

1.Mokymo procesas kaip asmenybės raidos veiksnys J. Vaitkevičiaus didaktikoje

2.Šiuolaikinio žmogaus socializacijos problema J. Vaitkevičiaus  socialinėje pedagogikoje

Prof. R. Vasiliauskas, prof. habil. dr. V. Aramavičiūtė

2008-10-30

7.

A. Maceinos fundamentinės ugdymo idėjos šiuolaikiniame  diskurse

Prof. habil. dr. E. Martišauskienė

2008-11-27

8.

Kibernetika ir radikalus konstruktyvizmas edukologijoje

Doc. dr. D. Kirvelis

2008-12-11

9.

Kontrolė švietime: ko siekiama ir kam ji naudinga ? (M.Foucault perspektyva)

Doc. dr. L. Duoblienė

2009-02-26

10.

Experiential Educology in Developing Democracies in the World

Prof. J. Fisher

2009-03-26

11. Švietimo politikos ir politizavimo demarkacija Švietimo politikos centro vadovė V. Būdienė 2009-05-28
12. Ugdymo bendrosios programos ir bręstančios smegenys: optimalios atitikties paieškos Prof. A. Bagdonas 2009-10-22
13. Švietimas ir rinkos ekonomikos dėsniai -  (ne)galima ignoruoti G. Kadziauskas 2009-11-12
14. Lyčių skirtumai  švietime ir moksle: kokios problemos Doc. dr. G. Purvaneckienė 2009-12-10
15. Individualizmo problematika bendrojo lavinimo mokykloje Dr. P. Gudynas 2010-02-18
16. Designing and evaluating serious games for people with learning disabilities and sensory impairments (Tikslinių žaidimų, skirtų žmonėms su mokymosi ir jutimo sutrikimais, konstravimas ir vertinimas) D. Brown (Notingemo Trent Universitetas) 2010-03-18
17. Kolektyvinės monografijos "Lietuvos švietimo politikos transformacijos" pristatymas Doc. L. Duoblienė, doc. T. Bulajeva 2010-04-22
18. Mokyklos (įsi)vertinimas. Prasmės ir naudos paieškos G. Kazakevičius 2010-05-20
19. Darnus vystymasis švietime Dr. L. Galkutė 2010-10-21
20. Kultūrinis saugumas: Azijos kultūros adoracijos ir grėsmės Doc. V. Jaskūnas 2010-12-16
21. Monografijos "Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos" pristatymas Prof. L. Duoblienė 2011-03-31
22. Disertacinis tyrimas: tikrovės nuotrauka ir kūrybinis projektas Prof. B. Bitinas 2011-04-27
23. Pedagogikos istorija: kryžkelėj ar pakelėj? Doc. dr. I. Stonkuvienė 2011-10-27
24. Profesijos filosofija-universitetinių studijų (ne) opozicija Prof . dr. V. Žydžiūnaitė 2012-02-23
25.  Masinis aukštasis išsilavinimas: Iššūkiai edukologijos mokslininkams Prof. dr. L.  Sajienė 2012-04-05
26. Kinas ir filosofinė edukacija Prof. dr. J. Rubavičienė 2012-05-03
27. Prof. A. Helmkės knygos  „Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas: diagnostika, vertinimas, tobulinimas“ pristatymas Prof. V. Targamadzė 2012-10-25
28. Integruotų tarpdisciplininių temų rengimo ypatumai Prof. I. Tavkhelidze 2012-11-08
29. Šiuolaikinis virtualus mokymasis: metodikų ir technologijų darna Prof. habil. dr. A. Targamadzė

 2012-12-13

30. Krikščionybė tik iš praeities paveldėtas antikvarinis dalykas ar veikiau kitokio gyvenimo galimybė Dr. A. Navickas

 2013-03-21

31. Koučingas - XXI amžiaus (ne)simuliakras Rina G. Singh

 2013-05-16

32. Mokslo studijos „Leonas Jovaiša: nuo pedagogikos edukologijos link“ pristatymas  

 2013-06-14

33. Ugdymo teorijos taikymas dėstyme: kognityvinis krūvis, Aš veiksmingumas ir savireguliacija Dr. Kristina Mattis

 2013-10-29

34. Švietimo pagalba bendrojo ugdymo mokykloje: problemos ir jų sprendimo galimybės Dr. Rolandas Zuoza, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, lekt. dr. Eglė Celiešienė, doc. dr. Violeta Rimkevičienė, Asta Malakauskienė, Gintarė Juzukonienė

 2013-12-19

35. Globalizacijos iššūkiai šiuolaikiniam žmogui ir jų įveikos alternatyvos Kun. fil. dr. Vladimir Solovej

2014-02-27 

36. Irenos Stonkuvienės monografijos „Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai“ pristatymas Doc. dr. Irena Stonkuvienė

 2014-03-27

37.
Testavimas: tikrovė ir iliuzijos
Doc. dr. Zita Mažuolienė

2014-10-30

38.
Mokyklinė matematika: matematinis raštingumas, samprotavimų loginis tikslumas ir vertybių ugdymas
Prof. dr. Rimas Norvaiša

2015-02-26

39.

Valstybiniai brandos egzaminai - vientisos švietimo sistemos dalis

Prof. habil. dr. Aleksandras Targamadzė 2015-10-29
40. Ne(rodoma) ir (ne)matoma mokyklos kultūra: įtampos laukų analizė Prof. dr. Lilija Duoblienė, doc. dr. Irena Stonkuvienė, dr. Šarūnė Nagrockaitė 2015-12-10
41. Jungtinės edukologijos krypties doktorantūros veiklos optimizavimo diskursas Prof. dr. Jonas Ruškus 2016-02-18
42. Acta Paedagogica Vilnensia linkmės: istoriniai, komerciniai ir akademiniai iššūkiai prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė, doc. dr. Irena Stonkuvienė 2016-10-06
43.  Tarp Scilės ir Charibdės: aukštasis mokslas permainų metais  prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius  2016-11-10

Leidžiami mokslo darbai


Mokslo žurnalai

Acta Pedagogica

 

ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA (ISSN 1392-5016)

 

                       

 

Kiti leidiniai

Vanda Aramavičiūtė. Vertybės ir ugdymas: tarp kaitos ir stabilumo. Mokslo studija. 2016.

Vilija Targamadzė, Sigita Girdzijauskienė, Aida Šimelionienė, Palmira Pečiuliauskienė, Zita Nauckūnaitė. Naujoji (Z) karta - prarastoji ar dar neatrastoji? Naujosios (Z) kartos vaiko mokymosi procesų esminių aspektų identifikavimas. Mokslo studija, 2015.

Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla kryžkelėje: akivarai ir kūlgrinda. Monografija. 2014.

Irena Stonkuvienė. Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai. Monografija. 2013.

Mokslo studija. LEONAS JOVAIŠA: nuo pedagogikos edukologijos link. Sudarė Vanda Aramavičiūtė. 2013.

Vilija Targamadzė. Vitalija Gražienė. Projektinio ir probleminio mokymo(si) taikymo edukologijos studijų baigiamuosiuose darbuose rekomendacijos. Metodinė priemonė. 2012.

Lilija Duoblienė. Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos. Monografija. 2011.

Vilija Targamadzė. Švietimo organizacijų kultūra. Metodinė priemonė. 2011.

Monografija. Moteris fiziniuose ir technologiniuose moksluose: mokinė, studentė, mokslininkė. Sudarė: Aurelija Novelskaitė, Giedrė Purvaneckienė. 2011.

Vilija Targamadzė. Alternatyvi bendrojo lavinimo mokykla: mokyklos naratyvo kontūrai. Monografija. 2011.

Tatjana Bulajeva ir kt. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. V., 2011.

Tatjana Bulajeva ir kt. Studijų programų vadovas. Metodinė priemonė studijų programų komitetų nariams ir dėstytojams. V., 2011

Monografija. Lietuvos švietimo politikos transformacijos. Sudarė: Tatjana Bulajeva, Lilija Duoblienė. 2009.

Lilija Duoblienė. Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Mokymo priemonė. 2006.

Vanda Aramavičiūtė. Auklėjimas ir asmenybės dvasinė branda. Monografija. 2005.

Projektai

  • Oficialioji ir demotinė mokyklos kultūra: įtampos laukų analizė. Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (Mokslininkų grupių projektai). Projekto vadovė Lilija Duoblienė. 2014 - 2015 m.

Tyrimo santrauka

Tyrimo ataskaita

  • Studijų sistemos analizė ir tobulinimas (STAT, projekto kodas Nr.VPI-2.1-ŠMM-01-V-02-004). Projekto vadovė Tatjana Bulajeva. 2012 - 2013 m.
  • Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra II etapas. Stažuotoja Vida Komičienė. Tatjana Bulajeva. 2012-09-01 - 2013-06-30;
  • LMT parama periodiniams leidiniams: "Acta Pedagogika Vilnensia". Projekto vadovės: Vanda Aramavičiūtė, Irena Stonkuvienė. 2011-07-01 – 2014-06-30.
  • Ugdymas kaip inkultūracija (LIT-4-16/ LSS-250000-828). Projekto vadovė Irena Stonkuvienė. 2011-05-01 – 2012-12-31;
  • Projektinio ir probleminio mokymo(-si) taikymo edukologijos studijų baigiamuosiuose darbuose tyrimas (MIP-009/2011/LSS-250000-1221). Projekto vadovė Vilija Targamadzė. 2011-06-01 - 2012-12-30.
  • Tapatumas, kultūrinė transmisija ir nacionalinis švietimas. Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (Mokslininkų grupių projektai). Projekto vadovė Lilija Duoblienė, projekto grupė: Tatjana Bulajeva, Irena Stonkuvienė, Giedrė Purvaneckienė. 2010 m.

Tyrimo rezultatų pristatymas.

Apgintos disertacijos

Pavardė, Vardas Disertacijos pavadinimas Gynimo data
BARTAŠEVIČIUS Robertas Neoliberalizuotos bendrojo ugdymo politikos transformacijos: kritinė diskurso analizė 2015 09 25
NAGROCKAITĖ Šarūnė Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio samprata: diskurso analizė 2015 09 22
VENSLOVAITĖ Vita Mokytojo naratyvo įtaka mokinio estetiniam suvokimui: muzikinės raiškos fenomenologinė perspektyva 2013 09 20
VORONOVIČ Roman Mokinių pažintinių mokėjimų ugdymas panaudojant realų ir virtualų eksperimentą chemijos pamokose 2013 09 20
BANKAUSKIENĖ Inga Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir jos tobulinimo prielaidos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje 2013 06 21
ZYGMANTAS Janete Atvykusių į Lietuvą suaugusių lietuvių kalbos mokymosi sunkumai: etnografinis atvejo tyrimas 2011 06 29
ČIULADIENĖ Gražina Paauglių konfliktai ir jų sprendimo pedagoginės strategijos 2008 02 08
TINFAVIČIENĖ Ingrida Lietuvos universitetinio aukštojo mokslo paradigmų kaita: edukologijos magistrantūros studijų atvejis 2008 10 15
BUZAITYTĖ KAŠALYNIENĖ Jolita Socialinių paslaugų teikimo moksleiviams poreikių prielaidos 2003 04 09
BULAJEVA Tatjana Pedagogų saviugdos veiksniai švietimo kaitos sąlygomis 2001 03 02
DUOBLIENĖ Lilija Mąstymo ugdymas mokant filosofijos gimnazijoje 2000 12 29
SPRINDŽIŪNAS Andrius X-XII klasių mokinių ugdymas 2000 12 29


Save

Save

Save

Save

Doktorantūra

Edukologijos doktorantūra (jungtinė su VDU, KU, MRU, Aveiro universitetu)

Atviro konkurso į edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijas 2012 m. sąlygos ir tvarka.

Edukologijos mokslų krypties DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

Kodas 07 S
Studijų sritis Socialiniai mokslai
Studijų kryptis Edukologija
Studijų pakopa Trečia
Studijų forma ir trukmė (metais) Nuolatinė – 4 metai. Ištęstinė – 6 metai
Programos apimtis kreditais 240 ECTS
Suteikiamas mokslinis laipsnis Socialinių  mokslų (edukologija  07S)  daktaro laipsnis

Programos paskirtis

Šios programos paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir socialinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Edukologijos doktorantūros programa rengia Socialinių mokslų srities edukologijos krypties mokslų daktarus. Šie specialistai galės dirbti tiriamąjį darbą visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip pat mokslinį ir pedagoginį darbą profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose, neformaliojo švietimo institucijose.

Studijų rezultatai

Baigę šią programą doktorantai gebės:

analizuoti savo mokslinę ir pedagoginę veiklą, plėtoti kompetencijas bei asmeninę karjerą;

vertinti ir interpretuoti pasirinktus švietimo reiškinius ir problemas teorijos bei kitų tyrimų kontekste;

pritaikyti kitų mokslų pasiekimus švietimo tyrimuose;

vertinti švietimo reiškinius veiklos pasaulio kontekste;

vertinti aukštojo mokslo reiškinius ir problemas didaktikos požiūriu;

suplanuoti ir atlikti kokybinį ir kiekybinį švietimo tyrimą;

atlikti tyrimo rezultatų apiforminimą bei sklaidą;

taikyti aprašomosios statistikos metodus atliekant mokslinį tyrimą;

parengti ir atlikti švietimo tobulinimo  ir mokslo projektą.

Karjeros galimybės

Baigę doktorantūros studijas, daktarai galės dirbti tyrėjais, švietimo politikos kūrėjais, švietimo projektų rengėjais ir vykdytojais, dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose, užimti vadovaujančias pareigas švietimo ir mokslo institucijose.

Baigiamasis vertinimas

Baigiamasis darbas – parengta ir viešai ginama daktaro disertacija.

Priėmimo sąlygos

Į edukologijos mokslo krypties doktorantūrą kandidatai priimami atviro konkurso būdu. Atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Priėmimo sąlygos plačiau pateiktos doktorantūros reglamente.

Programos turinys

Eil. Nr.

Modulio pavadinimas

Kreditai, ECTS

PRIVALOMI   MODULIAI

1.

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos problemos (EDU8001)

5

2.

Socialinių tyrimų  metodologija (EDU8002)

5

PASIRENKAMI    MODULIAI (privaloma išklausyti 20 ECTS)

3.

Aukštosios mokyklos didaktika (EDU9001)

5

4.

Edukologijos kokybinių tyrimų metodologija (EDU8003)

5

5.

Edukologijos kiekybinių tyrimų metodologija (EDU8004)

5

6.

Švietimo plėtros projektai  (EDU8005)

5

7.

Profesija ir žmogaus psichosocialinė raida (EDU8006)

5

Specialieji moduliai (programoje derinama su vadovu: taip pat, be siūlomų, galima pasirinkti modulį kituose universitetuose bei fakultetuose, jei tai būtina studijuojamos tematikos gilesniam pažinimui, suderintai individualiai programai būtinas jungtinio komiteto pritarimas)

9.

Tarpkultūrinio švietimo dimensijos (EDU9002)

5

10.

Kūrybiškumo plėtotė šiuolaikinėje švietimo sistemoje (EDU8007)

5

11.

Socialinio ugdymo teorija (EDU8008)

5

12.

Mokymosi visą gyvenimą konceptualizavimas teorijoje ir politikoje (EDU9003)

5

13.

Karjeros projektavimo paradigmos (EDU9004)

5

14.

Šiuolaikinės švietimo sociologijos teorijos (EDU9005)

5

15.

Edukologijos raida, tendencijos ir perspektyvos (EDU9006)

5

16.

Švietimo politika ir vadyba: identitetas ir globalumas (EDU9007)

5

 

   INDIVIDUALIOS STUDIJOS, KONSULTAVIMAS

1.

Parengti ir  publikuoti mažiausiai 2 straipsnius  leidiniuose (iš jų vienas straipsnis - paremtas teoriniais, kitas straipsnis - empiriniais duomenimis), kurie registruoti MT referuojamose duomenų bazėse

210

2.

Dalyvauti bent 2 mokslinėse konferencijose ir skaityti parnešimus disertacinio tyrimo tematikoje

3.

Dalyvauti bent vienoje mokslo ir/ar studijų stažuotėje užsienyje.

4.

Parengti ir pateikti Jungtinės edukologijos doktorantūros komisijos svarstymui daktaro disertaciją, parengtą pagal numatytą turinio ir struktūros aprašą.

Doktorantūros studijų rezultatų vertinimo tvarka;

Studijų rezultatų vertinimo tvarka

Studijuoti visi privalomi moduliai (10 ECTS kreditų) ir gautas galutinis kiekvieno modulio studijų pasiekimų įvertinimas.

Studijuoti keturi moduliai (20 ECTS kreditų)  iš pasirenkamųjų modulių sąrašo ir gautas kiekvieno modulio studijavimo pasiekimų įvertinimas.

Parengti ir publikuoti 2 straipsniai  leidiniuose, kurie registruoti MT referuojamose duomenų bazėse.

Dalyvauta bent 2 mokslinėse konferencijose ir skaityti parnešimai tyrimo tematikoje.

Dalyvauta bent vienoje mokslo ir/ar studijų stažuotėje užsienyje.

Pagal numatytą turinio ir struktūros aprašą parengta ir pateikta Jungtinės edukologijos doktorantūros komisijos svarstymui daktaro disertacija.

 

Edukologijos mokslų krypties DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA (iki 2011 m.)

FAKULTETAS

MOKSLO KRYPTIS (šaka)

KRYPTIES (šakos) kodas

Filosofijos

Edukologija

07S

Mokslo kryptis (šaka)

Dalykų pavadinimai

Kreditų skaičius

Dalykus kuruojančių katedrų pavadinimas

Privalomi:

Edukologija

Universitetinė didaktika

8

Edukologijos  katedra

Edukologija

Edukologijos raida, tendencijos ir perspektyvos

6

Edukologijos  katedra

Edukologija

Edukologinių tyrimų projektavimas

5

Edukologijos  katedra

Pasirenkami dalykai:

Edukologija

Švietimo organizacijos elgsenos teorijos ir modeliai

6

Edukologijos  katedra

Edukologija

Švietimo politika ir vadyba: identitetas ir globalumas

5

Edukologijos  katedra

Edukologija

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos problemos

6

Edukologijos  katedra

Edukologija

Vertybių tyrimai: kryptys ir perspektyvos

5

Edukologijoa katedra

Edukologija

Šiuolaikinės švietimo sociologijos teorijos

5

Edukologijos katedra

Psichologija

Kognityvinė psichologija

5

Bendrosios psichologijos

Filosofija

Hermeneutinė ir fenomenologinė filosofija

6

Filosofijos

Patvirtinta fakulteto taryboje  2008 m. gegužės  mėn.28   d. , protokolo Nr. 46

Dekanas                                                                                                       Doc. dr. Kęstutis Dubnikas

Programos papildymai patvirtinti fakulteto taryboje 2008 m. spalio 22 d., protokolo Nr. 50

Dekanas                                                                                                       Doc. dr. Kęstutis Dubnikas

Doktorantams dėstomi dalykai

Universitetinė didaktika

Modeliai ir filosofija

Aukštojo mokslo politika

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai

Vertinimas

Ugdymo technologijos

Dialogo metodas

Grupinis mokymas

Doktorantų darbų temų sąrašas

Doktorantų vardas, pavardė

Įstojimo m.

Darbo tema

Vadovas

 Inga Bankauskienė

2002

 Narkotikų vartojimo prevencijos pagrindinėje mokykloje problemos ir perspektyvos

 doc. dr. Laima Bulotaitė

 Nomeda Černiauskaitė

2008

 Alternatyvus švietimas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida

 prof. habil. dr. Vilija Targamadzė

 Vita Venslovaitė

2008

 Mokytojo naratyvo įtaka mokinio estetiniam suvokimui. Muzikinės raiškos atvejis

 prof. dr. Lilija Duoblienė

 Roman Voronovič

2008

 Mokinių pažintinių gebėjimų ugdymas panaudojant  realų ir virtualų eksperimentą chemijos pamokose

 doc. dr. Giedrė Purvaneckienė

 Janete Zygmantas

2006

 Adult Newcomers‘ Difficulties in Learning Lithuanian: an Ethnographic Case Study (Atvykusiųjų į Lietuvą suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymosi sunkumai: etnografinis atvejo tyrimas)

 doc. dr.  Tatjana Bulajeva

 Vilma Butkutė

2009

 Elektroniniai dalykiniai žaidimai kaip pedagoginės sistemos kaitos veiksnys bendrojo lavinimo mokyklose

 prof. habil. dr. Vilija Targamadzė

 Valda Dulevičiūtė

 

2009

 Vyresniųjų paaglių informacinio raštingumo ugdymas, taikant kino kalbos dekodavimo strategijas

 prof. dr. Lilija Duoblienė

 Placida Jasiūnaitė

2009

 Priešmokyklinio amžiaus vaikų dorinės vertybės ir jų ugdymas žaidybine veikla

 prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė

 Robertas Bartaševičius

2010

 Bendrojo lavinimo mokyklos politikos modeliavimas

 prof. habil. dr. Vilija Targamadzė

 Šarūnė Nagrockaitė

2010

 Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio politika švietimo kaitos sąlygomis

 doc. dr.  Tatjana Bulajeva

 Olga Iljina

 2011

 Socialinis teisingumas mokykloje ir jo įtaka mokinių profesiniam tapatuimui

 doc. dr. Giedrė Purvaneckienė

Magistrantūra

EDUKOLOGIJOS MAGISTRO STUDIJŲ PROGRAMA

Nuolatinės, Nuolatinės (sesijinės)

Studijų tikslas -parengti kompetentingus edukologijos tyrinėtojus tolesnei mokslinei veiklai ir doktorantūros studijoms, o taip pat aukštos kompetencijos specialistus-praktikus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo institucijoms. Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas Edukologijos magistro laipsnis.

Pirmajame studijų semestre dėstomi bendrieji studijų dalykai (Švietimo politika ir vadyba, Švietimo sociologijos teorijos, Šiuolaikinė ugdymo filosofija, Vertybės ir ugdymas ir kt.), o nuo antrojo semestro galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų (šakų) - Bendrąją edukologiją ar Švietimo politiką ir administravimą.

Bendrosios edukologijos šakos tikslas - parengti kompetentingus specialistus, kurie išmanys asmens socializacijos ir integracijos dėsningumus šeimos, mokyklos ir visuomenės institutuose, įsisavins tų institutų specifines ugdomąsias funkcijas ir gebės analizuoti su jomis susijusias problemas bei spręsti jas praktinėje ir mokslinėje-tiriamojoje veikloje. Programoje jie įgis kompetenciją turimas žinias kaskart papildyti, permąstyti naujuose kontekstuose, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės transformacijas. Dėl to, čia gali studijuoti jau turintys diplomus bei dirbantys mokytojai. Šią šaką baigę specialistai galės dirbti įvairaus profilio ir lygmens institucijose: akademinėse institucijose, jaunimo ir neformalaus ugdymo organizacijose, šeimos centruose, mokymų centruose bei mokyklose ugdytojais ir konsultantais, taip pat švietimo valdymo įstaigose (savivaldybėse ir švietimo skyriuose) analitikais, konsultantais ar vadybininkais.

Švietimo politikos ir administravimo šakos tikslas - parengti kompetentingus švietimo politikos ir administravimo specialistus, kurie galėtų kurti naujas švietimo politikos priemones, rengti ir analizuoti švietimo politikos strateginių nuostatų įgyvendinimui reikalingus dokumentus, profesionaliai administruoti švietimo politikos įgyvendinimą įvairiuose švietimo valdymo lygmenyse. Šią šaką baigę studentai įgis aukštą asmeninę ir profesinę kompetenciją, leidžiančią jos turėtojams dirbti įvairiose švietimo institucijose, formuojančiose ir įgyvendinančiose švietimo politiką: švietimo analizės centruose, vyriausybės švietimo komitetuose, Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo politikos padaliniuose, įvairaus lygio bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, kituose vyriausybiniuose ir nevyriausybiniuose, formalaus ir neformalaus švietimo, informavimo ir konsultavimo padaliniuose. Šie specialistai pasižymės gerais analitiniais, konsultaciniais ir administraciniais gebėjimais.

Šių studijų trukmė - 2 metai, studijų forma - nuolatinė, studijų apimtis kreditais - 80.

2011 metais studentai priimami į abi specializacijas pagal dieninį tvarkaraštį ir tik į vieną Švietimo politikos ir administravimo specializaciją pagal sesijinį tvarkaraštį.

Į edukologijos studijas priimami asmenys, turintys bet kurios studijų krypties bakalauro laipsnį arba aukštojo universitetinio išsilavinimo diplomą. Konkursinė eilė sudaroma atsižvelgiant į diplomo priedėlio pažymių vidurkį ir baigiamojo darbo gynimo pažymį. Neišklausiusiems pamatinių edukologijos dalykų studijų metu, organizuojamos 10 kreditų papildomosios studijos.

2011 metais į Edukologijos studijas planuojama priimti 15 studentų, iš jų 7 - į valstybės finansuojamas vietas.

Studijų kaina - 7308 Lt metams.

Daugiau apie priėmimą į Vilniaus Universitetą 2011 metais:

http://www.vu.lt/lt/studijos/stojantiesiems/priemimas/