Bendradarbiavimas

Inf. ruošiama...

Stojantiesiems

BAKALAURO STUDIJOS

Sveiki!

VU Filosofijos bakalauro programa leidžia nuosekliai susipažinti su istorine filosofijos raida ir prisiliesti prie pamatinių jos nagrinėjamų problemų. Šios studijos tiems, kurie nebijo klausti, mėgsta mąstyti ir trokšta suprasti. Kaip įmanomas pažinimas? Kas yra gėris, blogis, mokslas, tiesa ar laisvė? Tokie ir panašūs klausimai nagrinėjami skaitomuose tekstuose, seminarų diskusijose ir paskaitų medžiagoje. Savas temas bei problemas atranda bei interesus patenkina tiek linkę į tiksliuosius, tiek į humanitarinius ar socialinius mokslus. Bendrieji universitetiniai bei pasirenkamieji dalykai suteikia platesnio pobūdžio humanitarinių ir socialinių mokslų pagrindus, dėmesys klasikinėms – graikų ir lotynų – kalboms duoda galimybę tiesiogiai prisiliesti prie ankstyvųjų filosofinių tekstų (detaliau su dėstomais dalykais galite susipažinti peržiūrėję sąrašą ir tvarkaraščius). Paskaitų, seminarų ir savarankiško darbo metu ne tik susipažįstama su pagrindinėmis metafizikos, epistemologijos, etikos, estetikos ir meno teorijos bei kitų filosofijos šakų nagrinėjamomis problemomis, tačiau mokomasi net ir sudėtingiausiomis temomis rišliai bei argumentuotai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, kritiškai priimti bei vertinti kitų pateikiamus argumentus, analizuoti bei sistemiškai apibendrinti turimą medžiagą. Šie įgūdžiai nepakeičiami tiek siekiant akademinės karjeros, tiek realizuojant save bet kokioje praktinėje veikloje. Pakankamai lanksti studijų programa leidžia įvairiais būdais gilinti patinkančios srities žinias ar derinti skirtingas specializacijas: tam skirti laisvieji pasirenkamieji dalykai, kursiniai darbai, gretutinių studijų galimybė, tarptautinių akademinių mainų programos.

3412

VU Filosofijos dėstytojai – kvalifikuoti, savo domėjimosi srityse jau daug metų dirbantys savarankišką analitinį bei kūrybinį darbą, žinias plečiantys ir įtvirtinantys stažuotėse, konferencijose. Bakalauro studijų programoje dėsto Filosofijos ir Filosofijos istorijos ir logikos katedros akademikai. Palyginus nedidelis priimamų studentų skaičius leidžia kurti glaudų studentų ir dėstytojų akademinį bendradarbiavimą. Bendruomenę stiprina, kartų dialogą ir akademines ambicijas kursto Studentų mokslinė draugija, organizuojanti tęstinius skaitymus, diskusijas, filmų peržiūras, Filosofinių trupinių savaitę, leidžianti geriausių rašto darbų almanachą. Bakalauro studentai, įgiję klasikinių kalbų pagrindus, labai laukiami ir studentų vasaros vertimo seminaruose ir kituose fakulteto renginiuose. Iškilus klausimams studentai visuomet skatinami kreiptis į Studentų atstovybę, vyresniuosius kolegas, doktorantus ir dėstytojus. Taip siekiama palaikyti neformalų ir draugišką santykį tarp studentų ir dėstytojų. Norintys atstovauti studentų interesams bei užsiimti bendruomenei naudinga veikla visuomet laukiami Studentų atstovybėje.

Ketveri filosofijos studijų metai ne tik leis tapti pilnaverčiais akademinės bendruomenės nariais, užmegzti glaudų bendradarbiavimą su savos srities specialistais, tačiau kartu praturtins jūsų žinias ir supratimą apie mus supantį pasaulį, visuomenę, kurioje gyvename, bei suteiks nepakeičiamų įgūdžių reikšti savo mintis, analizuoti, mąstyti.

Mokslas

Filosofijos katedros mokslinę veiklą apibrėžia joje vykdomi mokslo tiriamieji darbai ir rengiamos disertacijos.

Mokslinių tyrimų kryptys

Filosofijos katedra vykdo mokslo tiriamąjį darbą "Šiuolaikinė filosofija ir šiuolaikiniai kultūros tyrimai" (2014-19 m.).

Darbo tikslas tirti: 1) šiuolaikines filosofijos kryptis ir jų plėtotės perspektyvas, 2) globalizacijos proceso poveikį kultūrai vizualumo, kasdienybės, medijų ir kitais aspektais.

Mokslo tiriamojo darbo vadovas (koordinatorius): doc. dr. A. Plėšnys, profesorius

Kita tiriamojo darbo informacija: 
 
Mokslinės veiklos krypties pavadinimas: Humanitariniai mokslai. Filosofija
 
Trukmė: 2015-2020 metai
 
Darbo pobūdis:F (Fundamentiniai moksliniai tyrimai)
 
Ūkio ekonominė-socialinė sfera: 10 (Kultūra, poilsis, religija ir žiniasklaida)

Katedroje rengiamos disertacijos

Justas Kučinskas

Niekio problema egzistencinėje filosofijoje

Vadovas - doc. N. Kardelis, konsultantas - prof. A. Šliogeris

Virginijus Gustas

M. Heideggerio idėjų recepcija lietuvių filosofijoje

Vadovas - prof. A. Šliogeris, konsultantas - doc. N. Kardelis

Andrius Dovydėnas

Esencializmo-konstruktyvizmo kontroversija giminės filosofijoje

Vadovas - doc. N. Milerius, konsultantas - prof. M. P. Šaulauskas.

Lina Valantiejūtė

Religijos ir politikos santykis Georgio Agambeno filosofijoje

Vadovas - prof. R. Šerpytytė, konsultantas - prof. G. Cuozzo

 Aušra Kaziliūnaitė

Michelio Foucault panoptizmas ir antiutopiniai diskursai: žvilgsnio asimetrijos filosofiniai ir kinematografiniai aspektai

Vadovas - doc. N. Milerius, konsultantas - doc. M. Gutauskas

Ignas Šatkauskas

Dėmesio problema fenomenologijoje

Vadovas - doc. K. Sabolius

Paulius Rimkevičius

Savižinos problema natūralistinėje epistemologijoje

Vadovas - prof. M. P. Šaulauskas, konsultantas - dr. R. Berniūnas

Vijolė Valinskaitė

Laikinio suvokimo ir kūniškos patirties santykis Husserlio fenomenologijoje

Vadovas - doc. A. Mickevičius

Algirdas Fediajevas

Filosofinė refleksija Miguelio de Unamuno žmoguje „iš kūno ir kraujo“

Vadovas - prof. T. Sodeika

Vaida Kalkauskaitė

Mitopoetinė Vėlyvojo Heideggerio Filosofija

Vadovas - prof. T. Sodeika

Aurimas Okunauskas

Religijos sampratos šiuolaikinės transformacijos: G. Vattimo ir J. D. Caputo

Vadovė - prof. R. Šerpytytė

Ruslanas Baranovas

Realybės problema klasikinėje vokiečių filosofijoje (Kantas ir Hegelis) ir naujajame realizme

Vadovė - prof. R. Šerpytytė

Brigita Gelžinytė

Savimonės negatyvumo problema Schellingo ir Hegelio kontroversijoje

Vadovas - prof. T. Sodeika

Daina Habdankaitė

Ateities ontologija šiuolaikinėje filosofijoje: Stiegleris ir Meillassoux

Vadovas - doc. K. Sabolius

Mindaugas Šulskus

Transcendentalumo problema: Martino Heideggerio ir Quentino Meillassoux alternatyva

Vadovė - prof. R. Šerpytytė

Alfredas Buiko

Vadovas - prof. T. Sodeika

Giedrė Tatarūnaitė

Vadovas - prof. S. Jankauskas

 

Katedroje apgintos disertacijos

 

Informacija apie anksčiau gintas disertacijas vis dar ruošiama

Arūnas Mickevičius 

„Galios valia ir pasaulio interpretacija F. Nietsche's filosofijoje“

(1997, vadovas - prof. E. Nekrašas)

Audronė Žukauskaitė 

„Subjektyvumo metafizikos krizė: M. Heideggeris, E. Levinas, J. Derrida“

(1997, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Rūta Marija Vabalaitė

„Meno mirties problema (pagrindinių koncepcijų palyginamoji analizė)“

(1998, vadovas - doc. dr. K. Stoškus)

Mindaugas Romualdas Japertas

„Reikšmės ir tiesos santykio problema šiuolaikinėse reikšmės teorijose“

(1998, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Oresta Rėgalaitė

„Kultūra ir meno fenomenas Carlo Gustavo Jungo kūryboje“

(2000, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Nerijus Milerius

„Kasdienis pasaulis ir savastis“

(2001, vadovas - prof. E. Nekrašas)

Tomas Kačerauskas

„Filosofinė poetika XX a. filosofijoje“

(2002, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Mintautas Gutauskas

„Dialogo problema hermeneutinėje filosofijoje“

(2002, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Aldis Gedutis

„Mokslo socialinio ir politinio vaidmens sampratos pokyčiai XX amžiuje: nuo Weberio iki Lyotard‘o“

(2002, vadovas - prof. E. Nekrašas)

Naglis Kardelis

„Vienovės įžvalga Platono filosofijoje: dialektika, mitas ir jų sąveika“

(2003, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Nida Vasiliauskaitė

„Racionalumo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje“

(2005, vadovas - prof. E. Nekrašas)

Audronė Rimkutė

„Socialinės epistemologijos idėja postanalitinėje filosofijoje“

(2005, vadovas - prof. Z. Norkus)

 Jonas Čiurlionis

„Fizikalistinė erdvės ir laiko problema“

(2006, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Andrius Navickas

„Žmogaus teisių pagrindimo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje“

(2006, vadovas - prof. E. Nekrašas)

Vytautas Žemgulis

„Naratyvumo problema šiuolaikinėje istorijos filosofijoje“

(2006, vadovas - prof. Z. Norkus)

Jakaterina Lavrinec

„Naratyvinis subjektiškumo modelis“

(2008, vadovas - prof. E. Nekrašas)

 Kristupas Sabolius

„Vaizduotės samprata fenomenologinėje filosofijoje“

(2008, vadovas - prof. A. Šliogeris)

 Laura Junutytė

„Gilles‘is Deleuze‘as: filosofijos samprata“

(2010, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Jolanta Saldukaitytė

„Skirties mąstymas M.Heideggerio ir E.Levino filosofijoje“

(2011, vadovė - prof. R. Šerpytytė)

Mindaugas Stoškus

Politinės filosofijos ir politikos mokslo santykis: Leo Strausso argumentų analizė“

(2011, vadovas - prof. E. Nekrašas)

Aistė Bartkienė

„Metodologinio pagrindo paieška bioetikos teorijose, paremtose deontologija ir utilitarizmu“

(2012, vadovas - prof. Č. Kalenda)

Vaiva Daraškevičiūtė

„Estetikos sampratos transformacija: B. Croce ir H. G. Gadameris“

(2012, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Ernesta Molotokienė

„Laiko samprata Husserlio filosofijoje“

(2012, vadovas - prof. A. Šliogeris)

Nerijus Stasiulis

„Aristotelio filosofijos reikšmė Heideggerio mąstyme“

(2014, vadovas - doc. S. Jankauskas)

Edvardas Rimkus

"Kantiškoji patyrimo samprata ir jos recepcija"

(2014, vadovas - prof. A. Plėšnys)

Julija Tuleikytė

"Adiaforizacijos problema Z. Baumano socialinėje filosofijoje"

(2017, vadovas - prof. A. Plėšnys, konsultantas - prof. M. P. Šaulauskas)

Studijos

Filosofijos kursinių ir bakalauro baigiamųjų darbų rekomenduojamos temos ir vadovai

Prof. S. Jankauskas

1. Hėrakleitas ir Parmenidas: takoskyra ir sąlytis. 2. Parmenidas: filosofavimo ontologinio siekio įsisąmonimas. 3. Demokritas: atomizmo koncepcijos prielaidos ir turinys. 4. Platono Faidonas: filosofavimo subjekto demarkacijos problema. 5. Platono Puota: filosofavimas grožio akivaizdoje. 6. Platono Faidras: raštiškojo filosofavimo metamorfozės. 7. Platono Faidras: paiderastia kaip filosofavimo būdas. 8. Platono Valstybė: olos alegorijos interpretacijos. 9. Platonas: dorybės ir būties kontroversija. 10. Aristotelio Metafizika (1 knyga): filosofijos istorijos paradigma. 11. Aristotelio Metafizika (4 knyga): ousia samprata. 12. Descartes’as: Dievo įrodymo prielaidos ir intencijos. 13. Descartes’as: mathesis universalis projektas. 14. A. Camus: absurdas kaip ontologinė apibrėžtis. 15. E. Levinas: etika kaip pirmoji filosofija. 16. E. Levinas: vienatvė kaip būties ženklas. 17. E. Levinas: sakymas (le dire) ir pasakymas (le dit).18. J. Baudrillard: simuliakro samprata.

Prof. A. Jokubaitis

1. Liberalizmas ir bendrojo gėrio idėja. 2. Politikos filosofijos ir politikos mokslo santykis. 3. Postmodernizmas ir politinis romantizmas. 4. Kalba kaip politinių permainų šaltinis. 5. Moralės objektyvumo problema.

Prof. A. Plėšnys

1. R. Descartes filosofijos reikšmė šiuolaikinės fizikos formavimuisi 2. Metafizinių idėjų reikšmė šiuolaikinės fizikos formavimuisi 3. I. Lakatoso mokslo mokslo tiriamųjų programų metodologija 4. Analitinė etika 5. Socialinės vertybės ir spontaninė visuomenės tvarka liberalizme 6. Wittgensteinas: nuo tiesos iki tikrumo 7. Vertybių problema gamtos moksluose 8. Procedūrinio teisingumo teorijos 9. Socialinio teisingumo problema ir liberalizmas 10. Kalbiniai žaidimai L. Wittgensteno "Filosofiniuose tyrinėjimuose" 11. Tiesos kaip pažintinio tikslo interpretacijos mokslo filosofijoje 12. Subjektyviosios ir objektyviosios žinios K. R. Poperio ir M. Polany'io priešstatai.

Prof. J. Rubavičienė (Baranova)

1.„Kūnas be organų“ ir subjekto išnykimas. Antoninas Artaud ir Gilles Deleuze’as. 2. Alphonso Lingis versus Gilles Deleuze: Francio Bacono tapybos iššūkis genealoginiam ir fenomenologiniam perskaitymui. 3. Subjekto suskilimas Felixo Guattari ir Deleuze‘o šizoanalizėje ir Karlo Jasperso psichopatologijoje. 4. Naratyvioji asmens tapatybė: Pasakojimo trajektorijos kaip asmens tapatumo rekonstrukcinės steigties alternatyvos. Richardas Rorty, Charles Tayloras, Alasdaire’as MacIntyre’as, Paulis Ricoueras. 5. Subjekto tapatumo restruktūralizacijos galimybės steigtis Alphonso Lingio spekuliatyviajame realizme.  

Prof. M. P. Šaulauskas

1. Senoji Indijos filosofija - konkrečios astika ar nastika koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. magistrantams privalomos sanskrito studijos. 2. Pilietinės visuomenės samprata, genezė ir raida. 3. Postmodernusis diskursas - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. 4. Hermeneutika - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. 5. Kalbos ir mokslo analitika - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. 6. Socialinė kaita Lietuvoje - konkretaus aspekto tyrimas. 7. Informacijos visuomenės genezė ir raida - konkretaus aspekto tyrimas.

Doc. J. Dagys

1. Molyneux klausimas XVII a. empirizmo - racionalizmo kontroversijoje. 2. D. Davidsono anomaliojo monizmo koncepcija sąmonės filosofijoje. 3. W.V.O. Quine'o radikalaus vertimo samprata ir jos reikšmė 4. Skepticizmas šiuolaikinėje epistemologijoje: BIV scenarijus. 5. L. Wittgenstein privačios kalbos argumentas ir jo reikšmė šiuolaikinės sąmonės filosofijos diskurse. 6. S. Kripke's modalinės kalbos analizės taikymas sąmonės filosofijoje.

Doc. K. Dubnikas

1. Religijos istorijos metodologinės problemos 2. Hermeneutinė religinės kalbos analizė 3. Tradicinis teizmas ir jo kritika 4. Religinio patyrimo filosofija 5. Etika ir religijos filosofija: teistiniai argumentai ir teodicėjos problema 6. Egzistencializmas ir krikščioniškoji filosofija: K.Barth, R.Bultmann, P.Tillich, G.Marsel 7. Religijos fenomenologijos problemos 8. Šiuolaikinės filosofinės teologijos modeliai 9. Dievo problema A.N.Whitehead'o proceso filosofijoje 10. D. Tracy teologija ir religijos filosofija.

Doc. M. Gutauskas

1. Patirties struktūros fenomenologijoje (Husserl, Heidegger, Merleau-Ponty, Waldenfels, Zahavi (autoriai pasirinktinai)). 2. Intersubjektyvumo problema (Husserl, Merleau-Ponty, Levinas, Waldenfels, Zahavi). 3. Lebenswelt, gyvenamosios erdvės, vietos sampratos ir jų transformacijos (Husserl, Heidegger, Merleau-Ponty, Bachelard, Tomlinson). 4. Kalba ir žmogaus apibrėžtis (Heidegger, Gadamer, Maceina, Ricoeur). 5. Kalba ir rašto kritika (Ricoeur, Derrida, Sodeika).

 

Doc. N. Kardelis

1. Graikiškosios filosofinio mąstymo ištakos: filosofijos kilmės ir prigimties problema. 2. Mąstymas apie pasaulį ar mąstymas apie žmogų? Pirmosios filosofijos problema senovės graikų mąstymo tradicijoje. 3. Rimties ir kaitos dialektika Herakleito filosofijoje. 4. Filosofinė Platono utopijų prasmė: „Valstybė“, „Įstatymai“, „Timajas“, „Kritijas“. 5. Eido (idėjos) sampratos raida Platono dialoguose. 6. Atsitiktinumo ir būtinybės sąveika Platono „Timajuje“. 7. Filosofiniai sielos modeliai Platono dialoguose. 8. Filosofijos prigimties samprata Aristotelio „Metafizikoje“. 9. Substancijos prigimties klausimas VII-ojoje Aristotelio „Metafizikos“ knygoje. 10. Platono ir Aristotelio politinė filosofija: panašumai ir skirtumai. 11. Ženklo samprata ir tikrovės interpretavimas Augustino veikale „Apie krikščioniškąjį mokymą“. 12. Būtis ir Niekis Arvydo Šliogerio filosofijoje. 13. Antikinės temos, įvaizdžiai ir simboliai Arvydo Šliogerio mąstyme. 14. Kritinis Arvydo Šliogerio dialogas su Platonu: „apverstasis platonizmas“. 15. Loginiai ir etiniai postmodernizmo ideologijos ir postmodernistinės filosofijos prieštaravimai.

Doc. K. Kirtiklis

 

1. Komunikacijos modeliai ir jų filosofinis pagrindimas. 2. Šiuolaikinės komunikacijos koncepcijos. 3. Vokiečių medijų filosofija 4. Žmogaus/veikėjo modeliai socialiniuose moksluose. 5. Metodologinio individualizmo ir metodologinio holizmo debatai.

Doc. A. Mickevičius

1. Tiesos problema F.Nietzsche's filosofijoje 2. F.Nietzsche's moralės kritika 3. Hermeneutinės tiesos ir istoriškumo refleksija H.G. Gadamerio filosofijoje 4. Intersubjektyvumas E.Husserlio fenomenologijoje 5. Fenomenologinė laiko tyrimo specifika (E.Husserl) 6. F.Nietzsche's idėjų recepcija M.Foucault "genealoginiame" svarstyme 7. H.G.Gadamerio meno kūrinio ontologinė samprata 8. F.Nietzsche's filosofijos idėjiniai atspindžiai ir jų reaktualizacija G.Deleuze filosofijoje

Doc. N. Milerius

1. Kasdienio pasaulio temos istorinė apžvalga: filosofinis diskursas, sociologinės, psichologinės, semiotinės, religinės interpretacijos (E.Husserlis, M.Heideggeris, M.Merleau-Ponty ir kt.) 2. Kasdienybės tema ir globalizacija 3. Kino filosofijos teorijos 4. Kino interpretacijos šiuolaikinėse filosofijos ir estetikos koncepcijose (G.Deleuze, F.Jameson ir kt.) 5. Miesto problematikos filosofiniai pagrindai

Doc. N. Radavičienė

1. Dorybių teorijos renesansas: pagrindai ir perspektyvos. 2. Etinis egoizmas: pro et contra. 3. Aristotelio ir Kanto moralės teorijų palyginimas. 4. Nietzsche's ir Aristotelio etikos palyginimas. 5. Hume‘o agnosticizmas kaip nuosekli empiristinės prieigos išvada. 6. Kanto „kopernikiško perversmo“ pažinimo sampratoje turinys ir reikšmė. 7. Rortiškoji reprezentacinės pažinimo teorijos kritika. 8. Wittgensteino kalbinio žaidimo teorija ir jos reikšmė filosofijai. 9. Objektyvaus žinojimo pasaulis: Platono ir Popperio palyginimas. 10. Fundamentalistinė paradigma etikoje ir Williamso alternatyva.

Doc. K. Sabolius

1. Vizualumo teorijos. 2. Klasikinės vaizduotės sampratos. 3. Šiuolaikinės vaizduotės sampratos. 4. Šiuolaikinės meno filosofijos koncepcijos. 5. Kino filosofijos problemos.

Doc. L. Šabajevaitė

1. Aristotelio požiūris į demokratiją. 2. Demokratijos raida globaliame pasaulyje. 3. Humanizmas: teorija ir praktika. 4. Amžinosios taikos beieškant. 5. Įstatymo ir naudos priešpriešos analizė Antikos filosofijoje. 6. Teisingos valdžios samprata Antikos filosofijoje. 7. Marsilijaus Paduviečio visuomeninės taikos paieškos. 8. Suvereno teisė T. Hobso ir Dž. Loko valstybės teorijoje. 9. Ž. Ž. Ruso idėjų įtaka Didžiajai Prancūzų revoliucijai.

Asist. dr. J. Čiurlionis

1. Erdvė ir laikas ankstyvojoje antikos filosofijoje. 2. Erdvė ir laikas Aristotelio filosofijoje. 3. Aristotelio fizikos ir metafizikos santykis. 4. Erdvės ir laiko problema viduramžių filosofijoje. 5. R. Descartes ir I. Newtono gamtamokslinių teorijų santykis. 6. Reliacionizmo ir absoliutizmo kontroversija erdvės ir laiko filosofijoje. (Leibnizas, Berkley, Newtonas, Kantas ir kt.) 7. Analitinė erdvės ir laiko filosofija. 8. Erdvės ir laiko tyrimai Lietuvoje.

Asist. dr. M. Gilaitis

1. Veiksmo prigimties klausimas veiksmo filosofijoje. 2. Veiksmo aiškinimo teorijos. 3. Psichinio priežastingumo problema veiksmo filosofijoje. 4. Ontologinės sąmonės filosofijos problemos. 5. Minties teorijos sąmonės filosofijoje. 6. Konceptualinės analizės sampratos šiuolaikinėje filosofijoje. 7.Natūralizmo formos šiuolaikinėje filosofijoje.

Asist. dr. M. Stoškus

1. Teisingumo problema Platono filosofijoje. 2. Teisingumo problema Aristotelio filosofijoje. 3. Politikos samprata Platono ir Aristotelio filosofijoje. 4. Politinės tvarkos problema Antikos ir Naujųjų amžių filosofijoje (pasirinkti konkrečius du mąstytojus). 5. Žmogaus prigimties problema Platono ir Th. Hobbeso filosofijoje. 6. Žmogaus prigimties problema Th. Hobbeso ir J. J. Rousseau filosofijoje.

Lekt. dr. R. Bikauskaitė

1. Šiuolaikinės feministinės moralės filosofijos kontroversijos 2. Šiuolaikinės feministinės politikos filosofijos kontroversijos 3. Elgesio su gyvūnais etikos problemos.

Lekt. V. Dranseika

1. Asmens tapatybės problema eksperimentinėje filosofijoje 2. Veiksmų kategorizavimo problema filosofijoje ir specialiuosiuose moksluose 3. Antropomorfizmo klausimai moralės psichologijoje 4. Normatyvinės nesačių priežastingumo teorijos 5. Biomedicininių tyrimų etikos problemos 6. Izaoko Donskio filosofinis paveldas.

Lekt. dr. L. Jakavonytė

1. Homo ludens – Erazmas Roterdamietis apie žmogaus prigimtį. 2. Paralelės tarp Erazmo polemikos su Liuteriu ir Augustino ginčo su Pelagijumi apie valios laisvę. 3. Augustino, Erazmo, Liutherio, Kanto, Kierkegaardo valios laisvės sampratų bendrumas ir skirtybės. 4. Platonizmo ir aristotelizmo įtaka Erazmo Roterdamiečio moralės filosofijai. 5. Humanizmo idėjų ir antrojo žmogaus sukūrimo teologijos sintezė Oxfordo humanistų veikaluose. 6. Erazmo Roterdamiečio ekstazės koncepcija ir jos santykis su Vakarų ir Rytų krikščionybės misticizmu. 7. Kierkegaardas apie aistringą protą ir protingas aistras. 8. Kierkegaardo mokymas apie asmeninės ir socialinės kultūrinės tapatybės tipus. 9. Asmenybės dvasinio tobulėjimo raidos modeliai: Kierkegaardas ir Nietzsche. 10. Kuo subjektyvusis egzistencinis subjektas skiriasi nuo spekuliatyvaus objektyviojo subjekto: Kierkegaardas ir Hegelis. 11. Nevilties įveika S.Kierkegaardo filosofijoje. 12. Augustinas, Kierkegaardas, Arendt apie blogio kilmę. 13. Apverčiant Hegelį “aukštyn galva”: susvetimėjimo (Marxas) ar nevilties įveika (Kierkegaardas). 14. Adamo Smitho etinės pažiūros. 15. Gyvybės pradžios ir pabaigos problemos bioetikoje. 16. Eutanazija kaip etinė problema: argumentai už ir prieš. 17. Normatyvinės etikos teorijų taikymas bioetikoje. 18. Pagarbos asmens autonomijai principas bioetikoje. 19. Bioetinės mokslo ir medicinos problemos.

Lekt. V. Pivorius

1. Klasikinės psichoanalizės transformacijos - J.Lacano versija 2. Gėris ir pareiga Kanto etikoje 3. M.Henry kūno fenomenologija 4. Socialinės fenomenologijos projekto plėtros ypatybės 5. R.Dekartas - racionalistinės naujųjų laikų filosofijos pradininkas 6. E.Husserlio fenomenologinės redukcijos idėja 7. Santykis su Kitu Husserlio fenomenologijoje 8. XX a. antros pusės prancūzų filosofijos raidos tendencijos 9. Seksualumo politikos analizė M.Foucault ``Seksualumo istorijoje`` 10. Frankfurto mokyklos socialinė teorija (Adorno T., Marcuse H., Habermas J.) 11. A.Comte`o pozityviosios filosofijos projektas 12. Fenomenologinė filosofijos prigimties samprata (personalijų, mokyklų arba koncepcijų analizė - nuo F.Brentano iki "klasikinės" E.Husserlio ir iki "postklasikinės" fenomenologijos 13. Refleksijos radikalizavimo motyvai Descarteso ir Husserlio filosofiniuose projektuose (lyginamoji analizė) 14. J.-P.Sartre`o fenomenologinė ontologija (studijos "Būtis ir Nebūtis" pagrindu arba visos filosofinės kūrybos analizės pagrindu) 15. Kaip Hume`as pažadino Kantą iš dogmatinio snaudulio.

Lekt. dr. J. Tuleikytė

1. Takiosios modernybės koncepcija Baumano socialinėje filosofijoje 2. Globalizacijos problema Baumano socialinėje filosofijoje.

 

Filosofijos katedra

Albinas PlesnysFilosofijos katedros vedėjas

Prof. Albinas Plėšnys

Telefonas: +370 5 2667617

El.paštas

 

Tuleikytė JulijaVyresnioji specialistė

Lekt. Julija Tuleikytė

Telefonas: +370 5 2667617

El. paštas

 

Katedra dirba pirmadieniais-ketvirtadieniais 830-1300, 1400-1730, penktadieniais iki 1630 Universiteto g. 9/1, 311 kab.


Filosofijos katedra Vilniaus universitete buvo įkurta 1947 m. kaip bendrauniversitetinis padalinys. 1953 m. Filosofijos katedros vedėju tapo Eugenijus Meškauskas, dirbęs šiose pareigose iki 1988 m. Nuo 1988 iki 2003 metų katedrai vadovavo prof. Evaldas Nekrašas (katedroje dirba nuo1968-tų metų), nuo 2003 iki 2012 metų – prof. Arvydas Šliogeris (katedroje dirba nuo 1970-tų metų), nuo 2012 iki 2013 metų – doc. K. Dubnikas. Šiuo metu jai vadovauja prof. Albinas Plėšnys.

Sovietmečiu, prof. Meškauskui vadovaujant, Filosofijos katedra tapo vienu svarbiausių filosofijos gyvenimo centrų Lietuvoje. Čia dirbo J. Repšys, V. Vinciūnas, A. Lozuraitis, K. Stoškus, J. Karosas. Č. Kalenda, A. Šliogeris, E. Nekrašas. „Meškausko mokykla“, pasižymėjusi ne tam tikra teorine ar metodologine kryptimi, bet kritiniu mąstymu, tapo kultūrinio gyvenimo dalimi sovietmečiu. „Meškausko mokyklą“ išėję ar jos kritiško filosofavimo dvasios įkvėpti ir savarankiškais tyrimų arba filosofijos klasikos veikalų vertimo ir leidybos keliais nuėję asmenys vėliau tapo Lietuvos atgimimo sąjūdžio aktyviais dalyviais ir ryškiai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Katedros nariai aktyviai dalyvavo steigiant filosofijos mokslo darbų žurnalą „Problemos“. Ilgą laiką „Problemų“ vyr. redaktoriumi buvo A. Lozuraitis, o nuo 1995 metų iki 2010 – prof. Česlovas Kalenda, o nuo 2010 iki šiol - doc. Nijolė Radavičienė. Katedros nariai suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvoje formuojantis ir plėtojantis dviem reikšmingoms socialinių mokslų kryptims: teorinei sociologijai ir politikos mokslams. Katedroje dirbo A. Lozuraitis, J. Karosas, Z. Norkus, A. Dobryninas, A.Poviliūnas, E. Nekrašas. E. Nekrašas ir toliau dirba mokslo, taip pat politinės filosofijos baruose.   

Šiuo metu daugiausia katedros narių dirba taip vadinamosios „kontinentinės filosofijos“ perspektyvoje. Vienas pirmųjų tyrinėjimų - 1985 metais pasirodė Arvydo Šliogerio monografija „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“. Kultūros filosofijos srityje dirbo Krescencijus Stoškus. Jo tyrinėjimai asmens savikūros klausimais pasirodė įvairiuose straipsniuose ir etiuduose. Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė buvo viena pirmųjų psichoanalizės ir lyčių studijų tyrinėtojų. 1992 metais pasirodė jos darbas „Froidizmas ir humanistinė psichoanalizė“. Jos gausius tyrinėjimus prieš pat mirtį vainikavo jos monografija „De profundis: psichoanalitinės filosofijos žvilgsniu apie mąstytojus ir menininkus“ (2008). L. Jakavonytė tyrinėjo S. Kierkegaardo filosofiją ir šiuo metu tęsia tyrimus etikos ir filosofinės didaktikos srityse. Arūnas Mickevičius svarbiausių filosofijos temų - tiesos ir interpretacijų – problemų lauke išsamiai tyrinėjo F. Nietzsche‘s filosofiją. Šiuos tyrimus jis tęsia G. Deleuze postmodernistinės filosofijos ir hermeneutikos pagrindu. 2004 metais pasirodė jo monografija „Galia ir interpretacija: F. Nietzsche‘s filosofijos profiliai“. Nerijus Milerius, pradėjęs kasdienio pasaulio tyrinėjimais, gerokai išplėtė tarpdisciplininių tyrinėjimų ratą, - kasdienio pasaulio, kino, miestų tyrimai. Neseniai prie vizualinės kultūros tyrimų prisijungė ir Kristupas Sabolius, disertacijoje atlikęs išsamią fenomenologinę vaizduotės analizę. Suvokimo fenomenologijos klausimus tyrinėja Vytautas Pivorius. Ypač didelį dėmesį jis skiria šiuolaikinei prancūzų filosofijai. Dialogo temą fenomenologiniu ir hermeneutiniu aspektu tyrinėja Mintautas Gutauskas. 2010 metais pasirodė jo monografija "Dialogo erdvė. Fenomenologinis požiūris".

Turbūt svariausia Filosofijos katedros tyrinėjimų kryptis – pamatiniai filosofijos, metafizikos klausimai. Jiems visuomet ištikimas yra Arvydas Šliogeris. Tai išreikšta jo gausiose monografijose – „Daiktas ir menas” (1988), „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos“ (1992), „Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai“ (1996), „Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai“ (1997), „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir Esmas“ (2005), „Filosofijos likimas“ (2009), "Bulvės metafizika" (2010). Filosofijos katedra nuo 1998 metų jau savo tyrimų tiksluose nurodo filosofijos vietos postmoderniajame pasaulyje refleksiją, o nuo 2000 metų jau filosofijos tapatybės ir savitumo klausimus globalizacijos epochoje. Šiame kontekste labai svarbi yra Arvydo Šliogerio pozicija grindžiama „filotopija“, tam tikru įsišaknijimu vietoje. Šio įsišaknijimo puoselėjimas, autentiško mąstymo plėtojimas ir filosofijos terminijos kūrimas ne verčiant Vakarų filosofijos veikalus, bet pasinaudojant lietuvių kalbos galimybėmis sudaro atsvarą globalizuojančioms tendencijoms. Pamatinių filosofijos klausimų kontekste pasirodė plačios Skirmanto Jankausko Platono veikalų studijos.

Mokslo filosofijos srityje ilgą laiką dirba Evaldas Nekrašas. Jo monografijos „Loginis empirizmas ir mokslo metodologija“ (1979) bei „Tikimybinis žinojimas“ (1987) yra svarbiausi mokslo filosofijos darbai Lietuvoje. 2010 metais pasirodė fundamentalus, ilgai ir kruopščiai rašytas veikalas „Pozityvus protas. Jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei“, o 2016 m. - pozityvizmo filosofijai skirta „monografija „The Positive Mind. Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity“. Metafizikos ir gamtos mokslų santykių problematiką nagrinėja Albinas Plėšnys. 1999 metais pasirodė jo monografija „Metafizikos reikšmė gamtos mokslų plėtrai“. Pastaruoju metu jis vykdė analitinės filosofijos tyrinėjimus, kurie 2010 metais publikuoti jo veikale „Analitinė filosofija“. Mokslo filosofijos kryptimi, kiek kitu aspektu juda Jonas Čiurlionis, nagrinėdamas fizikalistinę erdvės ir laiko sampratas.

Svari Filosofijos katedros tyrimų dalis buvo Česlovo Kalendos plėtojama ekologinė etika. Ji skleidžiama juo nuo 1990 metų daugybėje straipsnių. Ją vainikavo 2002 metais pasirodžiusi monografija „Ekologinė etika: ištakos ir dabartis”. Č. Kalenda skaitė ekologinės etikos, bioetikos kursus ir į tyrinėjimus įsilieja nauja doktorantų karta.

Filosofijos katedra dar sovietmečiu buvo svarbus aspirantūros centras Lietuvoje. Čia mokslų kandidatais tapo daugelis Lietuvos filosofų. Nuo 1992 metų Filosofijos katedros vadovaujami, sėkmingai apsigynė 27 daktarai – A. Mickevičius (apsiginta – 1997 m., vadovas - E. Nekrašas), A. Žukauskaitė (1997, A. Šliogeris), R. Vabalaitė (1998, K. Stoškus), M. Japertas (1998, A. Šliogeris), O. Rėgalaitė (2000, A. Šliogeris), N. Milerius (2001, E. Nekrašas), A. Gedutis (2002, E. Nekrašas), M. Gutauskas (2002, A. Šliogeris), T. Kačerauskas (2002, A. Šliogeris), N. Kardelis (2003, A. Šliogeris), N. Vasiliauskaitė (2005, E. Nekrašas), A. Rimkutė (2005, Z. Norkus), A. Navickas (2006, E. Nekrašas), J. Čiurlionis (2006, A. Šliogeris), V. Žemgulis (2006, Z. Norkus), J. Lavrinec (2008, E. Nekrašas), K. Sabolius (2008, A. Šliogeris), L. Junutytė (2010, A. Šliogeris), J. Saldukaitytė (2011, R. Šerpytytė), M. Stoškus (2011, E. Nekrašas), A. Bartkienė (2012, Č. Kalenda), V. Daraškevičiūtė (2012, A. Šliogeris), E. Molotokienė (2012, A. Šliogeris), N. Stasiulis (2014, S. Jankauskas), E. Rimkus (2014, A. Plėšnys), Ž. Svigaris (2014, A. Sverdiolas), J. Tuleikytė (2017, A. Plėšnys). 

Filosofijos specialybės bakalauro ir magistro studijų programą įgyvendina dvi VU Filosofijos fakulteto katedros – Filosofijos katedra ir Filosofijos istorijos ir logikos katedra. Už bakalauro programos vykdymą atsako Filosofijos, o už magistro – Filosofijos istorijos ir logikos katedra. Įgyvendindamos abi programas katedros glaudžiai bendradarbiauja – programas realizuoja abiejų katedrų dėstytojai, iš kurių sudaryti ir abiejų programų studijų komitetai.

Filosofijos katedra kuruoja filosofijos kursus kituose fakultetuose. Filosofijos katedrai priklauso „Filosofijos įvado“ ir meno, kultūros filosofijos kursai. Nėra nė vieno katedros dėstytojo, kuris nebūtų ilgą laiką dėstęs „Filosofijos įvado“. Ilgametis dėstymas tapo pagrindu filosofijos įvado vadovėliams paruošti, kurie yra filosofijos įvado parankinėmis knygomis visoje Lietuvoje. Žymiausias - E. Nekrašo „Filosofijos įvadas“, parašytas „Filosofijos įvado“ paskaitų Matematikos fakultete pagrindu. 1993 metais jis iš karto tapo bestseleriu. Prieš pora metų išleistas jau papildytas jo leidimas. Taip pat pažymėtinas kitokio pobūdžio A. Šliogerio įvadas „Kas yra filosofija?“ (2001). Prof. Šliogeris prisidėjo prie filosofijos įvado vadovėlių vertimų iš užsienio kalbų, - išvertė K. Jasperso „Filosofijos įvadą“. Pažymėtinas A. Plėšnio „Filosofijos įvadas“ (1996). Taip pat buvo išleista metodinių priemonių, kurių išskirtinė yra L. Jakavonytės „Filosofija: metodinės rekomendacijos ir seminarų užduotys“ (2003). Estetikos, kultūros filosofijos kursus kituose fakultetuose ilgą metą dėstė L. Jekentaitė-Kuzmickienė, K. Stoškus. Šiuo metu juos dėsto N. Milerius ir K. Sabolius.

Šiuo metu katedroje dirba 4 profesoriai – E. Nekrašas (profesorius emeritas), A. Plėšnys, A. Šliogeris (profesorius emeritas), S. Jankauskas; 4 docentai – M. Gutauskas, A. Mickevičius, N. Milerius, K. Sabolius; 3 asistentai – J. Čiurlionis, L. Jakavonytė, M. Stoškus; lektoriai M. Baltrimienė, M. Gilaitis, V. Pivorius, T. Račiūnaitė, M. Radžvilas, P. Rimkevičius, J. Tuleikytė; studijuoja doktorantai – R. Baranovas, A. Dovydėnas, A. Fediajevas, B. Gelžinytė, V. Gustas, D. Habdankaitė, V. Kalkauskaitė, A. Kaziliūnaitė, J. Kučinskas, A. Okunauskas, P. Rimkevičius, I. Šatkauskas, M. Šulskus, L. Valantiejūtė ir V. Valinskaitė.

Katedros nariai

Katedros nariai

Mokslinių interesų sritysKontaktai

Priėmimo laikas

Priėmimo vieta

Asist.

Jonas

Čiurlionis

Erdvės ir laiko filosofija

Mokslo filosofija

Penktadienis

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Doc.

Mintautas

Gutauskas

Fenomenologija

Hermeneutika

Postmodernioji filosofija

Antradienis

1430-1530

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Asist.

Laimutė

Jakavonytė

Dalykinė etika

Filosofijos didaktika

Filosofijos istorija

Mokslinių tyrimų etika

Mokslo filosofija

Praktinė filosofija

Ugdymo filosofija

Trečiadienis

1730 - 1830

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Prof.

Skirmantas

Jankauskas

Antikos filosofija

Etika kaip pirmoji filosofija

Filosofijos prigimtis ir paskirtis

Pirmadienis

Antradienis

1230-1300

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Doc.

Arūnas

Mickevičius

Filosofijos istorija

Hermeneutika

Nietzsches filosofija

Postmodernioji filosofija

 Pirmadienis

1030-1100

1230-1300

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Doc.

Nerijus

Milerius

Kino teorija ir filosofija

Šiuolaikinės kasdienio pasaulio teorijos

Urbanistikos filosofiniai pagrindai

 2 sav. Trečiadienis

nuo 1300

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Prof.

Evaldas

Nekrašas

Filosofijos istorija

Mokslo filosofija

Politinė filosofija

Profesorius emeritas

Lekt.

Vytautas

Pivorius

Fenomenologija

Ideologijų raidos ypatumai

Klasikinės ir šiuolaikinės sociologinės teorijos

Komunkatyvioji paradigma filosofijoje

Ketvirtadienis

1400-1500

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Prof.

Albinas

Plėšnys

(katedros vedėjas)

Analitinė filosofija

Filosofijos istorija

Mokslo filosofija

Socialinė filosofija

Penktadienis

1200-1300

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Doc.

Kristupas

Sabolius

Antikinė graikų filosofija

Estetika ir meno filosofija

Fenomenologija

Vaizduotės filosofija

Vizualumo studijos

Ketvirtadienis

1330-1430

 

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Asist.

Mindaugas

Stoškus

Politinė filosofija

Ketvirtadienis

1400-1500

311 kab.

(susitarus iš anksto)

Prof.

Marijus Arvydas

Šliogeris

Filosofijos istorija

Kalbos filosofija

Metafizikos prigimtis ir esmė

Mass media metafiziniai pagrindai

Meno kūrinio prigimtis

Technomokslo ištakos

Profesorius emeritas
 Lekt.

Julija

Tuleikytė

 

Baumano socialinė filosofija

Globalizacija

Hermeneutinė filosofija

 

   
Dokt.

Ruslanas

Baranovas

Klasikinė vokiečių filosofija

Heideggerio filosofija

Dekonstrukcija

Naujasis realizmas (Gabriel, Ferraris)

   
Dokt.

Alfredas

Buiko

Sąmokslo teorijų religiniai, politiniai ir kultūriniai aspektai aspektai

Naujųjų religinių judėjimų ir populiariosios kultūros ryšiai

Kultūros filosofija

Religijos filosofija

Epistemologija

 

   

Dokt.

Andrius

Dovydėnas

Giminės (gender) filosofija

Dokt.

Algirdas

Fediajevas

Egzistencinė filosofija

Gyvenimo filosofija: Kierkegaardas, Nietzsche, Unamuno

   
Dokt.

Brigita

Gelžinytė

Vokiečių idealizmas

Transcendentalinė Kanto filosofija

Romantizmo filosofija

Metafilosofija

   
Dokt.

Daina

Habdankaitė

Fenomenologija

Prancūziškoji postmodernioji filosofija (Derrida, Deleuze, Foucault)

Naujieji materializmai ir spekuliatyvusis realizmas

   
Dokt.

Vaida

Kalkauskaitė

Muzikos filosofija

Heideggerio filosofija

Nietzsche's filosofija

Schopenhauerio filosofija

   

Dokt.

Aušra

Kaziliūnaitė

Kino filosofija ir teorija

Michelio Foucault filosofija

Dokt.

Justas

Kučinskas

Arvydo Šliogerio filosofija

Dokt.

Aurimas

Okunauskas

Mokslo filosofija (T. S. Kuhnas, K. R. Popperis)

Religijos filosofija (S. Kierkegaardas, G. Vattimo, J. D. Caputo)

Heideggerio filosofija

   

Dokt.

Paulius

Rimkevičius

Epistemologija

Sąmonės filosofija

Kognityvinių mokslų filosofija

   

Dokt.

Ignas

Šatkauskas

Dėmesio filosofija

Fenomenologija

Sąmonės filosofija

Sokrato, Platono filosofija

   
Dokt.

Mindaugas

Šulskus

Spekuliatyvusis realizmas

M. Heideggerio ankstyvoji filosofija

I. Kanto filosofija

   
Dokt.

Giedrė

Tatarūnaitė

Etikos filosofija (Emmanuelis Levinas)

Metafizika

Prancūzų postmodernizmas ir poststruktūralizmas (Jacques'as Derrida)

Spekuliatyvusis realizmas (Graham'as Harman'as)

Amerikiečių pragmatizmas ir postfilosofija (Richard'as Rorty)

 
   
Dokt.

Vijolė

Valinskaitė

 Fenomenologija

Laiko filosofija

   
Dokt.

Lina

Valantiejūtė

Dialogo filosofija

Politinė filosofija

Religijos filosofija