Filosofijos katedra

Albinas PlesnysFilosofijos katedros vedėjas

Prof. Albinas Plėšnys

Telefonas: +370 5 2667617

El.paštas

 

Tuleikytė JulijaVyresnioji specialistė

Lekt. Julija Tuleikytė

Telefonas: +370 5 2667617

El. paštas

 

Katedra dirba pirmadieniais-ketvirtadieniais 830-1300, 1400-1730, penktadieniais iki 1630 Universiteto g. 9/1, 311 kab.


Filosofijos katedra Vilniaus universitete buvo įkurta 1947 m. kaip bendrauniversitetinis padalinys. 1953 m. Filosofijos katedros vedėju tapo Eugenijus Meškauskas, dirbęs šiose pareigose iki 1988 m. Nuo 1988 iki 2003 metų katedrai vadovavo prof. Evaldas Nekrašas (katedroje dirba nuo1968-tų metų), nuo 2003 iki 2012 metų – prof. Arvydas Šliogeris (katedroje dirba nuo 1970-tų metų), nuo 2012 iki 2013 metų – doc. K. Dubnikas. Šiuo metu jai vadovauja prof. Albinas Plėšnys.

Sovietmečiu, prof. Meškauskui vadovaujant, Filosofijos katedra tapo vienu svarbiausių filosofijos gyvenimo centrų Lietuvoje. Čia dirbo J. Repšys, V. Vinciūnas, A. Lozuraitis, K. Stoškus, J. Karosas. Č. Kalenda, A. Šliogeris, E. Nekrašas. „Meškausko mokykla“, pasižymėjusi ne tam tikra teorine ar metodologine kryptimi, bet kritiniu mąstymu, tapo kultūrinio gyvenimo dalimi sovietmečiu. „Meškausko mokyklą“ išėję ar jos kritiško filosofavimo dvasios įkvėpti ir savarankiškais tyrimų arba filosofijos klasikos veikalų vertimo ir leidybos keliais nuėję asmenys vėliau tapo Lietuvos atgimimo sąjūdžio aktyviais dalyviais ir ryškiai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Katedros nariai aktyviai dalyvavo steigiant filosofijos mokslo darbų žurnalą „Problemos“. Ilgą laiką „Problemų“ vyr. redaktoriumi buvo A. Lozuraitis, o nuo 1995 metų iki 2010 – prof. Česlovas Kalenda, o nuo 2010 iki šiol - doc. Nijolė Radavičienė. Katedros nariai suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvoje formuojantis ir plėtojantis dviem reikšmingoms socialinių mokslų kryptims: teorinei sociologijai ir politikos mokslams. Katedroje dirbo A. Lozuraitis, J. Karosas, Z. Norkus, A. Dobryninas, A.Poviliūnas, E. Nekrašas. E. Nekrašas ir toliau dirba mokslo, taip pat politinės filosofijos baruose.   

Šiuo metu daugiausia katedros narių dirba taip vadinamosios „kontinentinės filosofijos“ perspektyvoje. Vienas pirmųjų tyrinėjimų - 1985 metais pasirodė Arvydo Šliogerio monografija „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“. Kultūros filosofijos srityje dirbo Krescencijus Stoškus. Jo tyrinėjimai asmens savikūros klausimais pasirodė įvairiuose straipsniuose ir etiuduose. Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė buvo viena pirmųjų psichoanalizės ir lyčių studijų tyrinėtojų. 1992 metais pasirodė jos darbas „Froidizmas ir humanistinė psichoanalizė“. Jos gausius tyrinėjimus prieš pat mirtį vainikavo jos monografija „De profundis: psichoanalitinės filosofijos žvilgsniu apie mąstytojus ir menininkus“ (2008). L. Jakavonytė tyrinėjo S. Kierkegaardo filosofiją ir šiuo metu tęsia tyrimus etikos ir filosofinės didaktikos srityse. Arūnas Mickevičius svarbiausių filosofijos temų - tiesos ir interpretacijų – problemų lauke išsamiai tyrinėjo F. Nietzsche‘s filosofiją. Šiuos tyrimus jis tęsia G. Deleuze postmodernistinės filosofijos ir hermeneutikos pagrindu. 2004 metais pasirodė jo monografija „Galia ir interpretacija: F. Nietzsche‘s filosofijos profiliai“. Nerijus Milerius, pradėjęs kasdienio pasaulio tyrinėjimais, gerokai išplėtė tarpdisciplininių tyrinėjimų ratą, - kasdienio pasaulio, kino, miestų tyrimai. Neseniai prie vizualinės kultūros tyrimų prisijungė ir Kristupas Sabolius, disertacijoje atlikęs išsamią fenomenologinę vaizduotės analizę. Suvokimo fenomenologijos klausimus tyrinėja Vytautas Pivorius. Ypač didelį dėmesį jis skiria šiuolaikinei prancūzų filosofijai. Dialogo temą fenomenologiniu ir hermeneutiniu aspektu tyrinėja Mintautas Gutauskas. 2010 metais pasirodė jo monografija "Dialogo erdvė. Fenomenologinis požiūris".

Turbūt svariausia Filosofijos katedros tyrinėjimų kryptis – pamatiniai filosofijos, metafizikos klausimai. Jiems visuomet ištikimas yra Arvydas Šliogeris. Tai išreikšta jo gausiose monografijose – „Daiktas ir menas” (1988), „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos“ (1992), „Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai“ (1996), „Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai“ (1997), „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir Esmas“ (2005), „Filosofijos likimas“ (2009), "Bulvės metafizika" (2010). Filosofijos katedra nuo 1998 metų jau savo tyrimų tiksluose nurodo filosofijos vietos postmoderniajame pasaulyje refleksiją, o nuo 2000 metų jau filosofijos tapatybės ir savitumo klausimus globalizacijos epochoje. Šiame kontekste labai svarbi yra Arvydo Šliogerio pozicija grindžiama „filotopija“, tam tikru įsišaknijimu vietoje. Šio įsišaknijimo puoselėjimas, autentiško mąstymo plėtojimas ir filosofijos terminijos kūrimas ne verčiant Vakarų filosofijos veikalus, bet pasinaudojant lietuvių kalbos galimybėmis sudaro atsvarą globalizuojančioms tendencijoms. Pamatinių filosofijos klausimų kontekste pasirodė plačios Skirmanto Jankausko Platono veikalų studijos.

Mokslo filosofijos srityje ilgą laiką dirba Evaldas Nekrašas. Jo monografijos „Loginis empirizmas ir mokslo metodologija“ (1979) bei „Tikimybinis žinojimas“ (1987) yra svarbiausi mokslo filosofijos darbai Lietuvoje. 2010 metais pasirodė fundamentalus, ilgai ir kruopščiai rašytas veikalas „Pozityvus protas. Jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei“, o 2016 m. - pozityvizmo filosofijai skirta „monografija „The Positive Mind. Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity“. Metafizikos ir gamtos mokslų santykių problematiką nagrinėja Albinas Plėšnys. 1999 metais pasirodė jo monografija „Metafizikos reikšmė gamtos mokslų plėtrai“. Pastaruoju metu jis vykdė analitinės filosofijos tyrinėjimus, kurie 2010 metais publikuoti jo veikale „Analitinė filosofija“. Mokslo filosofijos kryptimi, kiek kitu aspektu juda Jonas Čiurlionis, nagrinėdamas fizikalistinę erdvės ir laiko sampratas.

Svari Filosofijos katedros tyrimų dalis buvo Česlovo Kalendos plėtojama ekologinė etika. Ji skleidžiama juo nuo 1990 metų daugybėje straipsnių. Ją vainikavo 2002 metais pasirodžiusi monografija „Ekologinė etika: ištakos ir dabartis”. Č. Kalenda skaitė ekologinės etikos, bioetikos kursus ir į tyrinėjimus įsilieja nauja doktorantų karta.

Filosofijos katedra dar sovietmečiu buvo svarbus aspirantūros centras Lietuvoje. Čia mokslų kandidatais tapo daugelis Lietuvos filosofų. Nuo 1992 metų Filosofijos katedros vadovaujami, sėkmingai apsigynė 27 daktarai – A. Mickevičius (apsiginta – 1997 m., vadovas - E. Nekrašas), A. Žukauskaitė (1997, A. Šliogeris), R. Vabalaitė (1998, K. Stoškus), M. Japertas (1998, A. Šliogeris), O. Rėgalaitė (2000, A. Šliogeris), N. Milerius (2001, E. Nekrašas), A. Gedutis (2002, E. Nekrašas), M. Gutauskas (2002, A. Šliogeris), T. Kačerauskas (2002, A. Šliogeris), N. Kardelis (2003, A. Šliogeris), N. Vasiliauskaitė (2005, E. Nekrašas), A. Rimkutė (2005, Z. Norkus), A. Navickas (2006, E. Nekrašas), J. Čiurlionis (2006, A. Šliogeris), V. Žemgulis (2006, Z. Norkus), J. Lavrinec (2008, E. Nekrašas), K. Sabolius (2008, A. Šliogeris), L. Junutytė (2010, A. Šliogeris), J. Saldukaitytė (2011, R. Šerpytytė), M. Stoškus (2011, E. Nekrašas), A. Bartkienė (2012, Č. Kalenda), V. Daraškevičiūtė (2012, A. Šliogeris), E. Molotokienė (2012, A. Šliogeris), N. Stasiulis (2014, S. Jankauskas), E. Rimkus (2014, A. Plėšnys), Ž. Svigaris (2014, A. Sverdiolas), J. Tuleikytė (2017, A. Plėšnys). 

Filosofijos specialybės bakalauro ir magistro studijų programą įgyvendina dvi VU Filosofijos fakulteto katedros – Filosofijos katedra ir Filosofijos istorijos ir logikos katedra. Už bakalauro programos vykdymą atsako Filosofijos, o už magistro – Filosofijos istorijos ir logikos katedra. Įgyvendindamos abi programas katedros glaudžiai bendradarbiauja – programas realizuoja abiejų katedrų dėstytojai, iš kurių sudaryti ir abiejų programų studijų komitetai.

Filosofijos katedra kuruoja filosofijos kursus kituose fakultetuose. Filosofijos katedrai priklauso „Filosofijos įvado“ ir meno, kultūros filosofijos kursai. Nėra nė vieno katedros dėstytojo, kuris nebūtų ilgą laiką dėstęs „Filosofijos įvado“. Ilgametis dėstymas tapo pagrindu filosofijos įvado vadovėliams paruošti, kurie yra filosofijos įvado parankinėmis knygomis visoje Lietuvoje. Žymiausias - E. Nekrašo „Filosofijos įvadas“, parašytas „Filosofijos įvado“ paskaitų Matematikos fakultete pagrindu. 1993 metais jis iš karto tapo bestseleriu. Prieš pora metų išleistas jau papildytas jo leidimas. Taip pat pažymėtinas kitokio pobūdžio A. Šliogerio įvadas „Kas yra filosofija?“ (2001). Prof. Šliogeris prisidėjo prie filosofijos įvado vadovėlių vertimų iš užsienio kalbų, - išvertė K. Jasperso „Filosofijos įvadą“. Pažymėtinas A. Plėšnio „Filosofijos įvadas“ (1996). Taip pat buvo išleista metodinių priemonių, kurių išskirtinė yra L. Jakavonytės „Filosofija: metodinės rekomendacijos ir seminarų užduotys“ (2003). Estetikos, kultūros filosofijos kursus kituose fakultetuose ilgą metą dėstė L. Jekentaitė-Kuzmickienė, K. Stoškus. Šiuo metu juos dėsto N. Milerius ir K. Sabolius.

Šiuo metu katedroje dirba 4 profesoriai – E. Nekrašas (profesorius emeritas), A. Plėšnys, A. Šliogeris (profesorius emeritas), S. Jankauskas; 4 docentai – M. Gutauskas, A. Mickevičius, N. Milerius, K. Sabolius; 3 asistentai – J. Čiurlionis, L. Jakavonytė, M. Stoškus; lektoriai M. Baltrimienė, M. Gilaitis, V. Pivorius, T. Račiūnaitė, M. Radžvilas, P. Rimkevičius, J. Tuleikytė; studijuoja doktorantai – R. Baranovas, A. Dovydėnas, A. Fediajevas, B. Gelžinytė, V. Gustas, D. Habdankaitė, V. Kalkauskaitė, A. Kaziliūnaitė, J. Kučinskas, A. Okunauskas, P. Rimkevičius, I. Šatkauskas, M. Šulskus, L. Valantiejūtė ir V. Valinskaitė.