Studijos

Filosofijos kursinių ir bakalauro baigiamųjų darbų rekomenduojamos temos ir vadovai

Prof. S. Jankauskas

1. Hėrakleitas ir Parmenidas: takoskyra ir sąlytis. 2. Parmenidas: filosofavimo ontologinio siekio įsisąmonimas. 3. Demokritas: atomizmo koncepcijos prielaidos ir turinys. 4. Platono Faidonas: filosofavimo subjekto demarkacijos problema. 5. Platono Puota: filosofavimas grožio akivaizdoje. 6. Platono Faidras: raštiškojo filosofavimo metamorfozės. 7. Platono Faidras: paiderastia kaip filosofavimo būdas. 8. Platono Valstybė: olos alegorijos interpretacijos. 9. Platonas: dorybės ir būties kontroversija. 10. Aristotelio Metafizika (1 knyga): filosofijos istorijos paradigma. 11. Aristotelio Metafizika (4 knyga): ousia samprata. 12. Descartes’as: Dievo įrodymo prielaidos ir intencijos. 13. Descartes’as: mathesis universalis projektas. 14. A. Camus: absurdas kaip ontologinė apibrėžtis. 15. E. Levinas: etika kaip pirmoji filosofija. 16. E. Levinas: vienatvė kaip būties ženklas. 17. E. Levinas: sakymas (le dire) ir pasakymas (le dit).18. J. Baudrillard: simuliakro samprata.

Prof. A. Jokubaitis

1. Liberalizmas ir bendrojo gėrio idėja. 2. Politikos filosofijos ir politikos mokslo santykis. 3. Postmodernizmas ir politinis romantizmas. 4. Kalba kaip politinių permainų šaltinis. 5. Moralės objektyvumo problema.

Prof. A. Plėšnys

1. R. Descartes filosofijos reikšmė šiuolaikinės fizikos formavimuisi 2. Metafizinių idėjų reikšmė šiuolaikinės fizikos formavimuisi 3. I. Lakatoso mokslo mokslo tiriamųjų programų metodologija 4. Analitinė etika 5. Socialinės vertybės ir spontaninė visuomenės tvarka liberalizme 6. Wittgensteinas: nuo tiesos iki tikrumo 7. Vertybių problema gamtos moksluose 8. Procedūrinio teisingumo teorijos 9. Socialinio teisingumo problema ir liberalizmas 10. Kalbiniai žaidimai L. Wittgensteno "Filosofiniuose tyrinėjimuose" 11. Tiesos kaip pažintinio tikslo interpretacijos mokslo filosofijoje 12. Subjektyviosios ir objektyviosios žinios K. R. Poperio ir M. Polany'io priešstatai.

Prof. J. Rubavičienė (Baranova)

1.„Kūnas be organų“ ir subjekto išnykimas. Antoninas Artaud ir Gilles Deleuze’as. 2. Alphonso Lingis versus Gilles Deleuze: Francio Bacono tapybos iššūkis genealoginiam ir fenomenologiniam perskaitymui. 3. Subjekto suskilimas Felixo Guattari ir Deleuze‘o šizoanalizėje ir Karlo Jasperso psichopatologijoje. 4. Naratyvioji asmens tapatybė: Pasakojimo trajektorijos kaip asmens tapatumo rekonstrukcinės steigties alternatyvos. Richardas Rorty, Charles Tayloras, Alasdaire’as MacIntyre’as, Paulis Ricoueras. 5. Subjekto tapatumo restruktūralizacijos galimybės steigtis Alphonso Lingio spekuliatyviajame realizme.  

Prof. M. P. Šaulauskas

1. Senoji Indijos filosofija - konkrečios astika ar nastika koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. magistrantams privalomos sanskrito studijos. 2. Pilietinės visuomenės samprata, genezė ir raida. 3. Postmodernusis diskursas - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. 4. Hermeneutika - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. 5. Kalbos ir mokslo analitika - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. 6. Socialinė kaita Lietuvoje - konkretaus aspekto tyrimas. 7. Informacijos visuomenės genezė ir raida - konkretaus aspekto tyrimas.

Doc. J. Dagys

1. Molyneux klausimas XVII a. empirizmo - racionalizmo kontroversijoje. 2. D. Davidsono anomaliojo monizmo koncepcija sąmonės filosofijoje. 3. W.V.O. Quine'o radikalaus vertimo samprata ir jos reikšmė 4. Skepticizmas šiuolaikinėje epistemologijoje: BIV scenarijus. 5. L. Wittgenstein privačios kalbos argumentas ir jo reikšmė šiuolaikinės sąmonės filosofijos diskurse. 6. S. Kripke's modalinės kalbos analizės taikymas sąmonės filosofijoje.

Doc. K. Dubnikas

1. Religijos istorijos metodologinės problemos 2. Hermeneutinė religinės kalbos analizė 3. Tradicinis teizmas ir jo kritika 4. Religinio patyrimo filosofija 5. Etika ir religijos filosofija: teistiniai argumentai ir teodicėjos problema 6. Egzistencializmas ir krikščioniškoji filosofija: K.Barth, R.Bultmann, P.Tillich, G.Marsel 7. Religijos fenomenologijos problemos 8. Šiuolaikinės filosofinės teologijos modeliai 9. Dievo problema A.N.Whitehead'o proceso filosofijoje 10. D. Tracy teologija ir religijos filosofija.

Doc. M. Gutauskas

1. Patirties struktūros fenomenologijoje (Husserl, Heidegger, Merleau-Ponty, Waldenfels, Zahavi (autoriai pasirinktinai)). 2. Intersubjektyvumo problema (Husserl, Merleau-Ponty, Levinas, Waldenfels, Zahavi). 3. Lebenswelt, gyvenamosios erdvės, vietos sampratos ir jų transformacijos (Husserl, Heidegger, Merleau-Ponty, Bachelard, Tomlinson). 4. Kalba ir žmogaus apibrėžtis (Heidegger, Gadamer, Maceina, Ricoeur). 5. Kalba ir rašto kritika (Ricoeur, Derrida, Sodeika).

 

Doc. N. Kardelis

1. Graikiškosios filosofinio mąstymo ištakos: filosofijos kilmės ir prigimties problema. 2. Mąstymas apie pasaulį ar mąstymas apie žmogų? Pirmosios filosofijos problema senovės graikų mąstymo tradicijoje. 3. Rimties ir kaitos dialektika Herakleito filosofijoje. 4. Filosofinė Platono utopijų prasmė: „Valstybė“, „Įstatymai“, „Timajas“, „Kritijas“. 5. Eido (idėjos) sampratos raida Platono dialoguose. 6. Atsitiktinumo ir būtinybės sąveika Platono „Timajuje“. 7. Filosofiniai sielos modeliai Platono dialoguose. 8. Filosofijos prigimties samprata Aristotelio „Metafizikoje“. 9. Substancijos prigimties klausimas VII-ojoje Aristotelio „Metafizikos“ knygoje. 10. Platono ir Aristotelio politinė filosofija: panašumai ir skirtumai. 11. Ženklo samprata ir tikrovės interpretavimas Augustino veikale „Apie krikščioniškąjį mokymą“. 12. Būtis ir Niekis Arvydo Šliogerio filosofijoje. 13. Antikinės temos, įvaizdžiai ir simboliai Arvydo Šliogerio mąstyme. 14. Kritinis Arvydo Šliogerio dialogas su Platonu: „apverstasis platonizmas“. 15. Loginiai ir etiniai postmodernizmo ideologijos ir postmodernistinės filosofijos prieštaravimai.

Doc. K. Kirtiklis

 

1. Komunikacijos modeliai ir jų filosofinis pagrindimas. 2. Šiuolaikinės komunikacijos koncepcijos. 3. Vokiečių medijų filosofija 4. Žmogaus/veikėjo modeliai socialiniuose moksluose. 5. Metodologinio individualizmo ir metodologinio holizmo debatai.

Doc. A. Mickevičius

1. Tiesos problema F.Nietzsche's filosofijoje 2. F.Nietzsche's moralės kritika 3. Hermeneutinės tiesos ir istoriškumo refleksija H.G. Gadamerio filosofijoje 4. Intersubjektyvumas E.Husserlio fenomenologijoje 5. Fenomenologinė laiko tyrimo specifika (E.Husserl) 6. F.Nietzsche's idėjų recepcija M.Foucault "genealoginiame" svarstyme 7. H.G.Gadamerio meno kūrinio ontologinė samprata 8. F.Nietzsche's filosofijos idėjiniai atspindžiai ir jų reaktualizacija G.Deleuze filosofijoje

Doc. N. Milerius

1. Kasdienio pasaulio temos istorinė apžvalga: filosofinis diskursas, sociologinės, psichologinės, semiotinės, religinės interpretacijos (E.Husserlis, M.Heideggeris, M.Merleau-Ponty ir kt.) 2. Kasdienybės tema ir globalizacija 3. Kino filosofijos teorijos 4. Kino interpretacijos šiuolaikinėse filosofijos ir estetikos koncepcijose (G.Deleuze, F.Jameson ir kt.) 5. Miesto problematikos filosofiniai pagrindai

Doc. N. Radavičienė

1. Dorybių teorijos renesansas: pagrindai ir perspektyvos. 2. Etinis egoizmas: pro et contra. 3. Aristotelio ir Kanto moralės teorijų palyginimas. 4. Nietzsche's ir Aristotelio etikos palyginimas. 5. Hume‘o agnosticizmas kaip nuosekli empiristinės prieigos išvada. 6. Kanto „kopernikiško perversmo“ pažinimo sampratoje turinys ir reikšmė. 7. Rortiškoji reprezentacinės pažinimo teorijos kritika. 8. Wittgensteino kalbinio žaidimo teorija ir jos reikšmė filosofijai. 9. Objektyvaus žinojimo pasaulis: Platono ir Popperio palyginimas. 10. Fundamentalistinė paradigma etikoje ir Williamso alternatyva.

Doc. K. Sabolius

1. Vizualumo teorijos. 2. Klasikinės vaizduotės sampratos. 3. Šiuolaikinės vaizduotės sampratos. 4. Šiuolaikinės meno filosofijos koncepcijos. 5. Kino filosofijos problemos.

Doc. L. Šabajevaitė

1. Aristotelio požiūris į demokratiją. 2. Demokratijos raida globaliame pasaulyje. 3. Humanizmas: teorija ir praktika. 4. Amžinosios taikos beieškant. 5. Įstatymo ir naudos priešpriešos analizė Antikos filosofijoje. 6. Teisingos valdžios samprata Antikos filosofijoje. 7. Marsilijaus Paduviečio visuomeninės taikos paieškos. 8. Suvereno teisė T. Hobso ir Dž. Loko valstybės teorijoje. 9. Ž. Ž. Ruso idėjų įtaka Didžiajai Prancūzų revoliucijai.

Asist. dr. J. Čiurlionis

1. Erdvė ir laikas ankstyvojoje antikos filosofijoje. 2. Erdvė ir laikas Aristotelio filosofijoje. 3. Aristotelio fizikos ir metafizikos santykis. 4. Erdvės ir laiko problema viduramžių filosofijoje. 5. R. Descartes ir I. Newtono gamtamokslinių teorijų santykis. 6. Reliacionizmo ir absoliutizmo kontroversija erdvės ir laiko filosofijoje. (Leibnizas, Berkley, Newtonas, Kantas ir kt.) 7. Analitinė erdvės ir laiko filosofija. 8. Erdvės ir laiko tyrimai Lietuvoje.

Asist. dr. M. Gilaitis

1. Veiksmo prigimties klausimas veiksmo filosofijoje. 2. Veiksmo aiškinimo teorijos. 3. Psichinio priežastingumo problema veiksmo filosofijoje. 4. Ontologinės sąmonės filosofijos problemos. 5. Minties teorijos sąmonės filosofijoje. 6. Konceptualinės analizės sampratos šiuolaikinėje filosofijoje. 7.Natūralizmo formos šiuolaikinėje filosofijoje.

Asist. dr. M. Stoškus

1. Teisingumo problema Platono filosofijoje. 2. Teisingumo problema Aristotelio filosofijoje. 3. Politikos samprata Platono ir Aristotelio filosofijoje. 4. Politinės tvarkos problema Antikos ir Naujųjų amžių filosofijoje (pasirinkti konkrečius du mąstytojus). 5. Žmogaus prigimties problema Platono ir Th. Hobbeso filosofijoje. 6. Žmogaus prigimties problema Th. Hobbeso ir J. J. Rousseau filosofijoje.

Lekt. dr. R. Bikauskaitė

1. Šiuolaikinės feministinės moralės filosofijos kontroversijos 2. Šiuolaikinės feministinės politikos filosofijos kontroversijos 3. Elgesio su gyvūnais etikos problemos.

Lekt. V. Dranseika

1. Asmens tapatybės problema eksperimentinėje filosofijoje 2. Veiksmų kategorizavimo problema filosofijoje ir specialiuosiuose moksluose 3. Antropomorfizmo klausimai moralės psichologijoje 4. Normatyvinės nesačių priežastingumo teorijos 5. Biomedicininių tyrimų etikos problemos 6. Izaoko Donskio filosofinis paveldas.

Lekt. dr. L. Jakavonytė

1. Homo ludens – Erazmas Roterdamietis apie žmogaus prigimtį. 2. Paralelės tarp Erazmo polemikos su Liuteriu ir Augustino ginčo su Pelagijumi apie valios laisvę. 3. Augustino, Erazmo, Liutherio, Kanto, Kierkegaardo valios laisvės sampratų bendrumas ir skirtybės. 4. Platonizmo ir aristotelizmo įtaka Erazmo Roterdamiečio moralės filosofijai. 5. Humanizmo idėjų ir antrojo žmogaus sukūrimo teologijos sintezė Oxfordo humanistų veikaluose. 6. Erazmo Roterdamiečio ekstazės koncepcija ir jos santykis su Vakarų ir Rytų krikščionybės misticizmu. 7. Kierkegaardas apie aistringą protą ir protingas aistras. 8. Kierkegaardo mokymas apie asmeninės ir socialinės kultūrinės tapatybės tipus. 9. Asmenybės dvasinio tobulėjimo raidos modeliai: Kierkegaardas ir Nietzsche. 10. Kuo subjektyvusis egzistencinis subjektas skiriasi nuo spekuliatyvaus objektyviojo subjekto: Kierkegaardas ir Hegelis. 11. Nevilties įveika S.Kierkegaardo filosofijoje. 12. Augustinas, Kierkegaardas, Arendt apie blogio kilmę. 13. Apverčiant Hegelį “aukštyn galva”: susvetimėjimo (Marxas) ar nevilties įveika (Kierkegaardas). 14. Adamo Smitho etinės pažiūros. 15. Gyvybės pradžios ir pabaigos problemos bioetikoje. 16. Eutanazija kaip etinė problema: argumentai už ir prieš. 17. Normatyvinės etikos teorijų taikymas bioetikoje. 18. Pagarbos asmens autonomijai principas bioetikoje. 19. Bioetinės mokslo ir medicinos problemos.

Lekt. V. Pivorius

1. Klasikinės psichoanalizės transformacijos - J.Lacano versija 2. Gėris ir pareiga Kanto etikoje 3. M.Henry kūno fenomenologija 4. Socialinės fenomenologijos projekto plėtros ypatybės 5. R.Dekartas - racionalistinės naujųjų laikų filosofijos pradininkas 6. E.Husserlio fenomenologinės redukcijos idėja 7. Santykis su Kitu Husserlio fenomenologijoje 8. XX a. antros pusės prancūzų filosofijos raidos tendencijos 9. Seksualumo politikos analizė M.Foucault ``Seksualumo istorijoje`` 10. Frankfurto mokyklos socialinė teorija (Adorno T., Marcuse H., Habermas J.) 11. A.Comte`o pozityviosios filosofijos projektas 12. Fenomenologinė filosofijos prigimties samprata (personalijų, mokyklų arba koncepcijų analizė - nuo F.Brentano iki "klasikinės" E.Husserlio ir iki "postklasikinės" fenomenologijos 13. Refleksijos radikalizavimo motyvai Descarteso ir Husserlio filosofiniuose projektuose (lyginamoji analizė) 14. J.-P.Sartre`o fenomenologinė ontologija (studijos "Būtis ir Nebūtis" pagrindu arba visos filosofinės kūrybos analizės pagrindu) 15. Kaip Hume`as pažadino Kantą iš dogmatinio snaudulio.

Lekt. dr. J. Tuleikytė

1. Takiosios modernybės koncepcija Baumano socialinėje filosofijoje 2. Globalizacijos problema Baumano socialinėje filosofijoje.

Datos

Datų, susijusių su kursiniais darbais, bakalauriniais darbais, atmintinė. Parsisiųsti

 Naudingos nuorodos