Specialiosios psichologijos laboratorijai – 40 metų

Specialiosios psichologijos laboratorijos įsteigimas

laboratorijos isteigimo isakymas1973–1974 metais Lietuvos aklųjų draugijos (taip tuomet vadinosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) ir kelių aukštųjų mokyklų iniciatyva bendru sutarimu buvo įkurtos keturios mokslinio tyrimo laboratorijos. Dvi iš jų gyvuoja dar ir dabar. Vienai iš jų, nė karto nekeitusiai savo pagrindinio pavadinimo, 1998-aisiais sukako lygiai 25 metai. 1973 m. liepos 1 d. bendru Lietuvos aklųjų draugijos pirmininko M.Poznansko ir Lietuvos TSR Aukštojo mokslo ir švietimo ministro H.Zabulio įsakymu buvo įsteigta ilgo pavadinimo (pagal anuometinius biurokratinius reikalavimus) Vilniaus valstybinio V.Kapsuko universiteto žinybinė mokslinio tyrimo specialiosios psichologijos laboratorija (čia dar nepridėti ordinų pavadinimai). Laboratorijai įsteigti reikėjo net Sąjunginės aukštojo mokslo ir švietimo ministerijos palaiminimo, 1973 m. gegužės mėnesį teko minti šios ministerijos slenksčius, įrodinėti tokios laboratorijos būtinumą.

Visos žinybinės mokslinės laboratorijos turėjo turėti vieną pagrindinį rėmėją, kurio finansinis įnašas būtų ne mažesnis kaip 50 procentų. Toks Specialiosios psichologijos laboratorijos rėmėjas 20 metų buvo Lietuvos aklųjų draugija. Tiesa, vadinamosios pertvarkos metais, liberalizuojant ekonominius santykius, lėšos, gaunamos iš kitų užsakovų, kartais būdavo didesnės už pagrindinio rėmėjo lėšas.

Laboratorijos tyrimų kryptys ir bendradarbiai

Nors laboratorijos steigimo įsakyme tyrimų problematika buvo nurodyta (sutrikusio regėjimo žmonių psichologiniai ypatumai), per laboratorijos istoriją ji kito ir buvo pakankamai įvairi: nuo fosfeno neurofiziologinių mechanizmų iki sutrikusio regėjimo žmonių asmenybės, nuo aklųjų taktilinio jautrumo iki jų socialinio funkcionavimo efektyvumo, nuo smegenų funkcinės asimetrijos iki skaitymo ir skaitybos, nuo grynai laboratorinių tyrimų iki rekomendacijų darbo organizavimui KAMAZ ar kitose įmonėse teikimo. Laboratorija pradėjo savo veiklą turėdama 6 etatinius darbuotojus. Buvo metų (pvz. 1988–1990), kai laboratorijoje dirbo 30 etatinių darbuotojų ir tiek pat antraeilininkų. Nuo 1996 metų laboratorija perėjo į visiškai naują organizacinę formą: visas temas vykdo sudaryti laikini kūrybiniai kolektyvai, nėra nė vieno etatinio darbuotojo (išskyrus psichologinę konsultaciją). Laboratorijoje dirbdami arba naudodamiesi jos tyrimų baze, mokslų kandidato (dabar daktaro) disertacijas apgynė: R.Bandzevičienė, V.Čepas, D.Čekuolienė, G.Gintilienė, T.Jovaiša, R.Kočiūnas, F.Laugalys, A.Liniauskaitė, R.Pukinskaitė, M.Rubaževičienė, A.Suslavičius, V.Vaišvilaitė ir I.Vanagienė. Remdamiesi laboratorijos baze, šiuo metu daktaro disertacijas rengia D.Černiauskaitė, K.Dragūnevičius, V.Gudauskienė, S.Girdzijauskienė. Čia diplominius ir magistro darbus parengė dešimtys psichologų, o nuo 1995 metų – kasmet po kelis socialinius darbuotojus.

Tik įkūrus laboratoriją, vyravo aklųjų ir silpnaregių psichologinių ypatumų tyrimai: jutimų, suvokimo, atminties, mąstymo, asmenybės ir socialinių nuostatų. 1987 metais laboratorija organizavo ir vadovavo visų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių apklausai. Mėginta išsamiai išsiaiškinti sutrikusio regėjimo asmenų gyvenimo ir darbo sąlygas, išryškinti socialinį demografinį sutrikusio regėjimo asmens portretą.

Nuo1977 metų laboratorijoje buvo pradėta nauja ergonominių ir darbo psichologijos tyrimų kryptis (I.Vanagienė, M.Rubaževičienė). Atlikti keli stambūs tyrimai, kurių užsakovai buvo Rusijos įmonės (Vagonų statybos institutas, Kamos automašinų gamykla – KAMAZ).

Nuo 1984 metų nauja ir įdomia kryptimi tapo skaitybos ir skaitymo psichologijos tyrimai (užsakovas – Lietuvos kultūros ministerija). Buvo parengta skaitymo efektyvumo įvertinimo metodika, sudarytos studentų ir vyresniųjų klasių moksleivių skaitymo efektyvumo normos. Praktiškai iš šių skaitymo tyrimų vėliau išsirutuliavo mokymosi negalių tyrimo problematika ir kursas studentams Mokymosi negalės.

1994–1997 metais laboratorija dalyvavo (kartu su italų, vengrų, belgų ir rusų specialistais) viename COPERNICUS programos projekte. Projektas buvo skirtas egzistuojančių (vengrų, rusų, italų) sintezatorių generuojamos kalbos kokybei įvertinti. Per dvejus metus buvo parengta metodika, atliktas lyginamasis sintezatorių kalbos aiškumo ir emocinio priimtinumo tyrimas. Subūrus programuotojų (vad. P.Kasperaitis) ir lingvistų (vad. prof. A.Girdenis) kolektyvą ir gavus papildomą finansavimą, sukurtas grynai programinio pobūdžio lietuvių kalbos sintezatorius, verčiantis kompiuteryje saugomą tekstą į girdimą kalbą.

Laboratorijos bazėje buvo įsteigta Socialinio darbo katedra (1996 m.), nuo 1994 metų rengianti socialinius darbuotojus.Laboratorija irgi pasuko socialinių tyrimų kryptimi. 1997 m. atliktas didelės apimties socialinių paslaugų kokybės ir poreikio joms tyrimas (tyrimą finansavo Pasaulio bankas, Švedijos tarptautinio vystymo agentūra). Apklausti socialinių paslaugų teikėjai ir asmenys, priklausantys skirtingoms socialinės rizikos grupėms – pensininkai, invalidai, smurtą patyrusios moterys, buvę kaliniai, šeimos, auginančios vaikus invalidus ir pan. Fiksuoti ne tik socialiniai ir demografiniai kintamieji, bet ir žmonių nuostatos į jų gyvenimo ir socialinės apsaugos pokyčius, jų gyvenimo kokybės vertinimas ir pan. 1998 metais atliktas panašaus pobūdžio didelės imties neįgalių asmenų tyrimas.

Laboratorijos išleisti leidiniai

Laboratorijoje atliktų tyrimų pagrindu išleista 14 straipsnių rinkinių (laiko ir erdvės suvokimo, tiflopsichologijos, skaitymo psichologijos klausimais), daug atskirų straipsnių, A.Bagdono monografija „Sensorika sutrikus regėjimui“ (1977 ir 1980 rusišku ir lietuvišku Brailio raštu), autorių kolektyvo dviejų dalių monografija „Tiflosociologija 1987“, A.Bagdono „Tiflosociologija 1995“ (1997). Išleistos kelios mokymo priemonės: A.Bagdono „Sensorinės sistemos“ (1 ir 2 d., 1977), „Pripratimas“ (rusų k., 1982), „Eksperimentinė dėmesio psichologija“ (1974), vadovėlis „Zoopsichologija“ (1983), autorių kolektyvų mokymo priemonės „Aklųjų reabilitacija“ (1992), „Mokymosi negalės“ (1994), „Socialinės reabilitacijos organizaciniai aspektai“ (1994), „Sutrikimų klasifikacija“ (1995). Laboratorija organizavo keturias stambias konferencijas ir išleido jų medžiagą: „Anomalių skirtumų psichologija“ (1 ir 3 d., 1986), „Psichologija Baltijos šalyse: 1990“ (1991), „Žmonių skirtumai ir specialūs poreikiai“ (1994), „Mokymosi sunkumai ir negalės“ (1995), I ir II tarptautinės konferencijos „Bendruomenės socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje“ (1997 ir 1998 m. kartu su Stokholmo universitetu), „Universitetinė savanorystė Europoje“ (1999 kartu su Ispanijos NVO „Helsinki–Espana“).

Kita laboratorijos veikla

Laboratorija buvo psichologinio konsultavimo tarnybų steigimo Lietuvoje iniciatorė. Ji pirmoji dar 1977–1978 metais įsteigė psichologinio konsultavimo kabinetus tuometiniuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių LAD gamybiniuose kombinatuose bei A.Jonyno mokykloje. Vėliau dėl finansinių sunkumų tie kabinetai buvo panaikinti, tačiau nuo 1993 m. gruodžio 20 dienos laboratorijoje buvo įsteigtas universitetinis psichologinio konsultavimo centras (ne tik šių eilučių autoriaus ir Filosofijos fakulteto dekanės doc. B.Pociūtės, bet ir Marytės Balaišytės – nuoširdžios laboratorijos bičiulės, pastangomis). Psichologinėje konsultacijoje (vad. S.Girdzijauskienė) dirbo apie 10 psichologų konsultantų iš VU Klinikinės ir socialinės psichologijos, Bendrosios ir pedagoginės psichologijos, Socialinio darbo katedrų bei kitur. Iš psichologinio konsultavimo idėjos išsirutuliojo ir studentų karjeros centro idėja (centras įsteigtas 1999 m., pirmoji vedėja R.Dragūnevičienė).

Nuo 1996 metų pradėjo formuotis psichodiagnostikos (psichologinio tyrimo ir psichologinio įvertinimo) sektorius (vad. G.Gintilienė). Dabar intensyviai adaptuojamas Wechslerio vaikų intelekto testas. Laboratorijoje sukurti du mokomieji videofilmai: „Mokytis judėjimo“ (90 min. trukmės, 1992) ir „Vaikai kaip vaikai“ (režisavo kino režisierius A.Stonys, 150 min. trukmės, 1993).

Laboratorija niekada neturėjo vadinamųjų biudžetinių etatų. Būdama ūkiskaitine ir save išlaikančia, ji daug prisidėjo prie materialinės ir techninės universiteto bazės stiprinimo. Iš anuomet (iki 1990 metų) uždirbtų 2 milijonų rublių, universitetui atiteko apie 50 proc. (per tiesioginius atskaitymus į centralizuotus ir socialinio vystymo fondus, perkamą ir universitetui perduodamą įrangą, atliktus patalpų remontus, įrengtas tyrimo kabinas studentų eksperimentiniams darbams ir pan.). Pastaraisiais metais laboratorija irgi tiesiogiai atiduoda universitetui po 20–30 tūkstančių litų per metus, perka aparatūrą, suteikia papildomą uždarbį daugeliui fakulteto darbuotojų.

Nuo 1998 m. pradėjo veiklą laboratorijos leidybos grupė „Spec. psichologijos laboratorija“. Išleistos pirmos knygutės: „Baltijos šalių psichologų 3(11) konferencijos medžiaga“ ir „Bendruomenės socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje 1997 m.“. Parengtos spaudai ir išleistos kelios didesnės apimties knygos („Nuotaika paklūsta protui“, „Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija“, „Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija“, „Socialinio darbo praktika“, „Geštaltpsichologija“, „Etnometodologiniai tyrimai“, „Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas“, „Lauko teorija socialiniuose moksluose“ ir kt.).

Šiuo metu Specialiosios psichologijos laboratorija vykdo projektą "Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas", kurio metu standartizuojamos metodikos: "Wechsler intelekto suaugusiems skalė" (WAIS-III), "Wechsler trumpoji intelekto skalė" (WASI), Tarptautine funkcionavimo klasifikacija grįsta "Asmens funkcionavimo efektyvumo skalė" (AFES) ir "Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas" (LPIK).

prof. Albinas Bagdonas

spl500

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Specialiosios psichologijos laboratorija 1973 metais... 2-je eilėje iš kairės (stovi): Gerardas Maleckas, Rimantas Batakys, Tomas Jovaiša, Margit-Marija Rubaževičienė, Vilhelmina Andrejauskienė, Gražina Gintilienė, Albinas Bagdonas, Danius Lygis. 1-je eilėje iš kairės (sėdi): Rita Bandzevičienė, Mimoza Ragauskaitė, Ieva Vanagienė, Sofija Dmukauskienė, Regina Karčiauskienė, Janina Patiejūnienė.