Edukacinė ir vaiko psichologija

Apie programą

VU FsF 1Studijų sritis: Socialiniai mokslai
Studijų kryptis: Psichologija
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Socialinių mokslų magistras

Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros tikslas parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei.

Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteikia absolventams kompetencijas teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams. Tokios paslaugos apima ne vien pagalbą ugdymo procese, bet ir vaiko gerovės užtikrinimą įvairioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programa grindžiama mokslininko – praktiko modeliu, orientuotu į individą, grupę ir sistemą, todėl programoje derinami teoriniai dalykai, mokslinis darbas ir profesinė praktika.

Psichologijos studijų programos komiteto pirmininkas doc. dr. Birutė Pociūtė.

Studijų programos aprašas ir planas skelbiami Vilniaus Universiteto Studijų Programų Kataloge.

Mokymosi ypatumai

Kairio paskaitaStudijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis:
120 kreditų
Studijų forma:
nuolatinė

Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys bus skiriamas profesinei praktikai. Profesinė praktika yra sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuos ir ugdys savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atliks dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.

Studijų programos aprašas ir planas (žr. Magistrantūros studijos --> Filosofijos fakultetas --> Edukacinė ir vaiko psichologija --> Aprašymas arba Studijų dalykai).

Studijų programos tvarkaraštis (informacija ruošiama).

Galimybės studentams

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai turi šias papildomas galimybes:

Dalinės studijos ir praktika užsienyje

Sociologu akademijos studentaiStudentai turi galimybę laimėti Europos Sąjungos skiriamą stipendiją ir išvykti dalinėms studijoms ir/ar praktikai užsienyje.

Kiekvienoje studijų pakopoje mobilumo veiklose  dalinėse studijose arba praktikoje užsienyje studentai gali praleisti iki 12 mėn. Absolventai taip pat turi galimybę atlikti praktiką įmonėse tais atvejais, kai praeina atranką paskutiniaisiais studijų metais, o išvyksta praktikai per pirmuosius metus po studijų baigimo.

Fakultetas turi daugiau negu 60 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais Europos universitetais – populiariausi jų: Umea, Ciūricho, Liuveno, Saragosos, Barselonos, Tartu, Rostoko, Čarlso ir kt.

Taip pat populiarėja dvišalių sutarčių pagrindu vykstantys mainai, kurie suteikia galimybę studijuoti Amerikoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Singapūre, Tailande, Taivane ir kt.

Norite sužinoti daugiau? Informacijos ieškokite fakulteto tinklalapio skyrelyje TARPTAUTINIAI RYŠIAI.

Prieiga prie Vilniaus universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūros

VU MKICStudentai gali naudotis Universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūra:

VU Filosofijos fakulteto mokslinių tyrimų įranga (2015 m. vasarą Fakultete buvo sumontuota profesionali ir šiuolaikiška daugiau nei 1 mln. Eur kainavusi žmogaus elgesio stebėjimo, įrašymo ir analizės aparatūra bei programinė įranga);

Bibliotekomis;

Integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais;

Laboratorijomis ir jose turima įranga;

Mokslinių duomenų bazėmis;

Kompiuterių klasėmis ir kt.

Dalyvauti Psichologijos studentų asociacijos Vilniaus universitete veikloje

LiPSALietuvos psichologijos studentų asociacija Vilniaus universitete (LIPSA VU) – motyvuotų Vilniaus universiteto psichologijos studentų organizacija, kuri yra Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) filialas. Ji ne tik yra grandis, jungianti su kitais psichologijos studentais, bet kartu ir šansas plačiau susipažinti su psichologijos mokslu.

Inicijuodami gyvesnį Lietuvos psichologijos studentų bendravimą bei studentų bendradarbiavimą su psichologijos specialistais praktikais ir universitetų dėstytojais, LiPSA VU nariai stengiasi praplėsti būsimų psichologų žinias, įgyjamas paskaitų metu. Glaudžiai bendraudami tarpusavyje nariai dalijasi profesine patirtimi, įvairiapusiškai ruošiasi dirbti pagal specialybę.  LiPSA bendradarbiauja su kitomis panašių interesų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, atstovauja Lietuvos psichologijos specialybės studentams tarptautinėse organizacijose bei stengiasi plėsti visuomenės žinias apie psichologiją ir psichologus.

Dalyvauti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete veikloje

VU SA FSFVilniaus Universiteto Studentų Atstovybė Filosofijos fakultete (VU SA Filosofijos fakultete) yra vienas iš VU Studentų atstovybės padalinių, kuris veikia tam, kad:

• Atstovautų Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto studentus Universiteto valdymo organuose;
• Išklausytų studentų problemas ir padėtų rasti sprendimo būdus;
• Tobulintų studijų procesą;
• Konsultuotų ir atsakytų į visus rūpimus socialinius ir akademinius klausimus;
• Organizuotų renginius, apjungiančius visus VU Filosofijos fakulteto bendruomenės narius;
• Informuotų tam, kad visos naujienos studentus pasiektų laiku.

Užsiimti menine saviugda

Norėdamas užsiimti menine saviugda, junkis prie Vilniaus universiteto meninių kolektyvų:

VU orkestras• Teatro trupė „Minimum“

• Kinetinė teatro trupė

• Pučiamųjų orkestras „Oktava“

• Kamerinis orkestras

• Liaudies muzikos ansamblis „Jaunimėlis“

VU teatras• Folkloro ansamblis „Ratilio“

• Dainų ir šokių ansamblis

• Merginų choras „Virgo“

• Akademinis mišrus choras „Gaudeamus“

• Mišrus choras „Pro musica“

Užsiimti fiziniu lavinimusi

VU gimnastikaNorėdamas užsiimti fiziniu lavinimusi, dalyvauk šiose Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro veiklose:

• Bendrieji kūno kultūros užsiėmimai

• Įvairių sporto šakų treniruotės

• Savarankiškos pratybos

• Tarpfakultetinės Rektoriaus taurės varžybos

• Dalyvavimas VU rinktinės čempionatuose

Dalyvauti VU Žygeivių klubo veiklose

vu zygeiviu klubasVilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) yra nepelno organizacija, burianti aktyvų poilsį ir keliones mėgstančius VU studentus. Kiekvieną savaitgalį klubas organizuoja žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, slidėmis (priklausomai nuo sezono). Keliaujama po gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas. Žiemą dažniausiai nakvojama kaimo sodybose, vasarą – palapinėse. Žygeiviai ne tik ištvermingi keliautojai, bet ir geri dainininkai, smarkūs šokėjai, draugiški ir smagūs žmonės, tad dažniausiai po žygio prie laužo vakaronė ir linksmybės tęsiasi iki paryčių. Klubo nariai kartu švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, Užgavėnes, Rasas ir kitas šventes.

Dalyvauti VU Kendo klubo veiklose

VU Kendo klubasVilniaus Universiteto kendo klubas įkurtas 2008 m. keleto VU studentų, siekiančių populiarinti kendo  – japonų kardo meno – discipliną, kuria susižavėjo bei iki tol aktyviai praktikavo kelerius metus. Tarptautiniuose seminaruose bei varžybose sutinkant kitų universitetų klubų atstovus kilo idėja skatinti ir Lietuvos studentų įsitraukimą į neretam iš jų nepažįstamą, iš pirmo žvilgsnio gal net kiek keistą, japoniško kovos meno pasaulį.

Kendo – japonų kardo menas – už tekančios saulės šalies ribų žinomas kaip japoniškas fechtavimas.

Poilsiauti prie jūros Universiteto poilsio namuose

Vilniaus universiteto studentai turi galimybę poilsiauti prie Baltijos jūros:

Perspektyvos

EDUKACINĖS IR VAIKO PSICHOLOGIJOS MAGISTRO GEBĖJIMAI:

EDUKACINĖS IR VAIKO PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

STOJANTIESIEMS

Į Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros studijų programą priėmimas vykdomas nuo 2016 metų (ši studijų programa kartu su Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programa pakeitė anksčiau vykdytą studijų programą „Psichologija“, kurioje buvo numatyta galimybė pasirinkti vieną iš šių dviejų specializacijų: Edukacinė psichologija arba Sveikatos psichologija). Į Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūrą konkurso tvarka priimami TIK asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį. Turintys kitos krypties bakalauro laipsnį ir norintys įgyti psichologo išsilavinimą, gali rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.

Stojantiesiems, atitinkantiems nustatytus reikalavimus (žr. 3 psl.), skiriami papildomi balai.

Išsami informacija apie 2017 metų priėmimą į Vilniaus universiteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas – pateiktoje nuorodoje rasite šią aktualią informaciją:

Mokamų studijų metinė kaina 3242 Eur.