Bendradarbiavimas

Inf. ruošiama...

Stojantiesiems

MAGISTRANTŪRA

Sveiki!

Filosofijos magistrantūros studijų programa visų pirma skirta šiuolaikinės filosofijos tyrinėjimams. Čia studijuojama ne tik Lietuvoje įprastesnė kontinentinė tradicija, bet ir analitinės krypties filosofija. Studijų programa sudaryta taip, kad, esant interesui, galėtumėte gilinti žinias ir sociologijos bei politikos teorijos srityse (detaliau su programa galite susipažinti atsisiuntę tvarkaraščius). Paskaitų, seminarų ir savarankiško darbo metu studentai čia susipažįsta tiek su konkrečiomis naujausiomis filosofinio diskurso problemomis, tiek ir bendromis akademinio gyvenimo (kaip rašyti mokslinį darbą, kaip pristatyti jį auditorijai ir kt.) taisyklėmis, kurių išmanymas yra viena svarbiausių sąlygų sėkmingoms tolesnėms studijoms Lietuvoje ar užsienyje. Taip pat čia studijuojantys ugdosi mokslinio tyrimo, kritinio mąstymo ir įžvalgaus apibendrinimo bei problemų sprendimo įgūdžius, tad studijų metu įgytos žinios gali būti sėkmingai taikomos ne tik akademiniame pasaulyje, bet ir praktikoje. Fakultete dirbančių dėstytojų (FK, FILK) bei vizituojančių užsienio akademikų atliekamų tyrimų įvairovė yra garantas, kad pastarieji įgūdžiai gali būti lavinami gilinantis į rūpimas akademines problemas, nesusiduriant su neįveikiamomis teminėmis ribomis. Kadangi tai gilinamosios studijos, čia jau nebesiklausysite įvadinių kursų, tačiau studijuosite ir gilinsitės į konkrečias filosofines problemas. Kaip tik dėl šios priežasties atitinkamų paskaitų rašto darbus galėsite sieti su savojo būsimo magistrinio darbo tema ir tokiu būdu kryptingai artėti prie sėkmingo jo apsigynimo.

ABCD

Siekti užsibrėžtų akademinių tikslų studentams padeda kolegos: tiek nemažai patirties ir išminties įgiję (dalį jų galite pamatyti katedrų narių J. Dagio ir N. Mileriaus video projekte - dalyse būtis, gamta, gėris, grožis, kalba, kasdienybė, laikas, laisvė), tiek jaunesni – tačiau abejais atvejais garbingoje VU tradicijoje brendę – aukštos kvalifikacijos specialistai. Dėl vykdomos magistrantūros ir doktorantūros studijų integracijos yra sudarytos palankios sąlygos neformaliai konsultuotis su reikiamos srities abiejų katedrų doktorantais, dalyvauti jų organizuojamuose renginiuose (pvz., studentų vasaros vertimo seminare, analitinės filosofijos seminare bei kituose renginiuose, aprašytuose šios magistrantūros absolventų sukurtame ir prižiūrimame tinklapyje www.filosofija.vu.lt). Tokiu būdu čia formuojasi glaudaus bendradarbiavimo tarp studentų, doktorantų ir dėstytojų  atmosfera, o studentai turi galimybę akis į akį bendrauti ne tik su žymiausiais profesionalais, tačiau ir pasitarti su dar visai neseniai jų kailyje buvusiais – todėl ypač gerai žinančiais iškylančius klausimus ir problemas – jaunaisiais kolegomis doktorantais.

Tarpdisciplininė VU Filosofijos fakulteto aplinka, kurioje vis intensyviau vykdomi tyrimai, peržengiantys ribas tarp filosofijos, kognityvinės ir evoliucinės psichologijos, kognityvinės antropologijos ir kitų disciplinų, paskatino nuo 2014 m. rudens pasiūlyti filosofijos magistrantūros specializaciją "Filosofija ir kognityviniai mokslai". Norintieji įgyti šią specializaciją renkasi specializuojančių dalykų bloką. Specializuojančius dalykus dėsto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas prof. Gintautas Valickas, VU Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas prof. Albinas Bagdonas, jaun. mokslo darbuotojas Vilius Dranseika, neseniai po kognityvinės antropologijos doktorantūros studijų Jungtinėje Karalystėje į Lietuvą grįžęs dr. Renatas Berniūnas, VU Psichofiziologijos laboratorijos mokslininkas doc. Rytis Stanikūnas, doc. Jonas Dagys ir kiti Fakulteto mokslininkai. Specializaciją pasirinkę studentai atliks akademinę praktiką keliose skirtingose kognityvinių mokslų laboratorijose. Studentai taip pat turės galimybę įsitraukti į Filosofijos istorijos ir logikos ir kitų fakulteto katedrų vykdomus eksperimentinės filosofijos tyrimus.

Įvairialypė, tarpdalykinė, įvairaus formato (formali ir neformali) studijų aplinka kviečia nuolat stebėti ir būti ne tik dalyviu to, kas vyksta fakulteto kasdieniame gyvenime, bet ir anapus jo. Dvejiems arba, pasirinkę ištęstines studijas, net trejiems metams įsijungę į mūsų gretas – žinoma, jeigu norėsite – tapsite ne tiesiog formaliais studentais, bet tikros universitetinės bendruomenės (apie kurią, be kita ko, vienos rugsėjo pirmosios proga pasakojo magistrantūros studijų kuratorius prof. Marius Povilas Šaulauskas) nariais. Ir – kas žino? – galbūt šių gretų nebepaliksite.

Mokslas

Filosofijos istorijos ir logikos katedros mokslinę veiklą apibrėžia joje vykdomi mokslo tiriamieji darbai ir rengiamos disertacijos. 

Mokslinių tyrimų kryptys

Filosofijos istorijos ir logikos katedra vykdo mokslo tiriamąjį darbą „Filosofijos istorija ir dabartis: pamatinės metodologinės kontroversijos“

Darbo tikslas - tirti 1) Vakarų filosofijos istorijos pamatinių kontroversijų formavimosi metodologinius aspektus bei Lietuvos filosofinio diskurso raidą. 2) šiuolaikinės Vakarų filosofijos plėtros kertinius bruožus jų istorinės-metodologinės genezės kontekste ir jų tolesnės transformacijos perspektyvoje.

Mokslo tiriamojo darbo vadovas (koordinatorius): prof. dr. (HP) M. P. Šaulauskas, profesorius.

Kita tiriamojo darbo informacija:
 

Mokslin
ės veiklos krypties pavadinimas:
Humanitariniai mokslai. Filosofija

Trukmė:
2016 - 2021 metai

Darbo pobūdis:

F (Fundamentiniai moksliniai tyrimai)

Ūkio ekonominė-socialinė sfera:

12 (Bendra pažinimo plėtra)

Mokslo tiriamojo darbo užduotis 2017 metams - tirti:

a) šiuolaikinės mokslo, sąmonės, kalbos ir teisės analitinės filosofijos paradigmas

b) esmines aksiologinių diskursų problemas

c) šiuolaikinės politikos ir moralės filosofijos metodologines kontroversijas

d) moderniosios filosofijos genezę.

 

Katedroje apgintos disertacijos

Liutauras Degėsys

„Gnoseologinės problemos Dž. Santajanos filosofijoje“

(1984, vadovas prof. B. Genzelis);

Leonardas Zasimauskas

„Egzistencinė M. Eliadės religijos fenomenologija kultūros koncepcijoje“

(1985, vadovas prof. B. Genzelis);

Jūratė Baranova

„Pragmatistinė V. Džeimso tiesos koncepcija“

(1986, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Arvydas Juozaitis

„Subjektyvi realybė ir istorinis subjektas V. Diltėjaus filosofijoje“

(1986, vadovas prof. B. Genzelis);

Saulius Arlauskas

„Valios ir juslumo vienybės problema J.G. Fichtės filosofijoje“

(1986, vadovas prof. B. Genzelis);

Vytautas Radžvilas

„Prancūzų personalizmo istorijos filosofija“

(1987, vadovas prof. B. Genzelis);

Marius Povilas Šaulauskas

„Supratimo problema hermeneutinės ir analitinės filosofijos sandūroje (istorinė-metodologinė analizė)“

(1988, vadovas prof. R. Pavilionis);

Kazimieras Gudonis

„Utopinis socializmas Lietuvoje XIX a.“

(1988, vadovas prof. B. Genzelis);

Rūta Rutkelytė

„Filosofijos objekto ir metodo samprata Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“

(1990, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Nijolė Lomanienė

„E. Nagel'io mokslo filosofijos koncepcija“

(1991, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Grigorij Adelšin

„Apie grynosios būties problemą Hėgelio filosofijoje (Idealizmo principo genezė ir dialektika)“

(1991, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Alvydas Jokubaitis

„Filosofijos mokslas Vilniaus S. Batoro universitete 1919-1939 metais“

(1992, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Igor Analtoljevič Aleksiuk

„Kalbos aktų loginė-filosofinė analizė (Dž. Serlo koncepcija)“

(1992, vadovas prof. R. Pavilionis);

Arvydas Guogis

„Šiuolaikinė švedų socialdemokratijos socialinė ir politinė filosofija“

(1993, vadovas prof. R. Pavilionis);

Algimantas Jankauskas

„Organiškoji valstybės koncepcija tarpukario Lietuvoje ir jos raida išeivijoje“

(1994, vadovas prof. B. Genzelis);

Gintautas Mažeikis

„Renesanso epochos simbolinis mąstymas“

(1996, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Petras Butkus

„Antano Maceinos filosofinių pažiūrų raida“

(2000, vadovas prof. R. Pavilionis);

Lina Šulcienė

„Liberum arbitrium Tomo Akviniečio moralės filosofijoje“

(2000, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Rasa Davidavičienė

„Gyvenamasis pasaulis fenomenologijoje ir L. Wittgensteino gyvenimo forma“

(2000, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Vytautas Rubavičius

„Postmoderniojo diskurso hermeneutiškumas ir „estetiškumas““

(2001, vadovas prof. B. Genzelis);

Peeter Müürsepp

„Struktūrinio stabilumo koncepcija kaip Rene Thomo filosofijos branduolys“

(2002, vadovas prof. R. Plečkaitis);

Aleksandras Patapas

„Moralės objektyvumo problema G. Moore'o, J. Mackie ir J. Rawlso filosofijoje“

(2002, vadovas prof. A. Jokubaitis);

Mindaugas Briedis

„Tikėjimo ir žinojimo problema P. Tillicho filosofinėje teologijoje“

(2006, vadovas doc. K. Dubnikas);

Jonas Dagys

„Reduktyvistinės sąmonės teorijos šiuolaikinėse filosofijos kontroversijose“

(2006, vadovas prof. M. P. Šaulauskas);

Augustinas Dainys

„Kalbos duotis Wittgensteino ir Heideggerio filosofijoje“

(2008, vadovas prof. M. P. Šaulauskas; iki 2006 - prof. R. Plečkaitis);

Laisvūnas Šopauskas

„Kategorinio teiginio semantika Port Royalio logikoje ir Williamo Hamiltono darbuose“

(2008, vadovė doc. N. Radavičienė);

Vytautas Grenda

„Hiumistiniai ir antihiumistiniai argumentai šiuolaikinėse priežastingumo teorijose“

(2008, vadovas prof. Z. Norkus, konsultantas prof. M. P. Šaulauskas);

Kęstas Kirtiklis

„Komunikacijos samprata šiuolaikinėje filosofijoje“

(2009, vadovas prof. M. P. Šaulauskas, konsultantas prof. A. Valantiejus);

Adolfas Mackonis

„Geriausio paaiškinimo išvedimo patikimumo ribos“

(2011, vadovas prof. M. P. Šaulauskas);

Renata Bikauskaitė

„Rūpesčio etikos normatyvumo problema“

(2013, vadovas prof. A. Jokubaitis, konsultantė doc. dr. N. Radavičienė);

Žilvinas Svigaris

„Vinco Vyčino filosofinis palikimas“

(2014, vadovas prof. A. Sverdiolas, konsultantas prof. A. Šliogeris);

Ieva Vasilionytė

"The possibility of a moral theory compatible with common-sense morality"

(„Kaip galima su sveiko proto morale suderinama moralės teorija“)

(2014, vadovė doc. dr. N. Radavičienė, konsultantas prof. A. Jokubaitis);

Vytis Silius

"Contemporary philosophical controversy on the nature of early confucian ethics"

(„Ankstyvosios konfucinės etikos pobūdis šiuolaikinėse filosofijos kontroversijose“)

(2014, vadovas prof. M. P. Šaulauskas, konsultantai prof. H. Rosemont, prof. R. T. Ames).

Linas Jokubaitis

„C. Schmitto politinė filosofija: politinio romantizmo svarba“

(2015, vadovas prof. M. P. Šaulauskas, konsultantas prof. V. Radžvilas)

Tomas Nemunas Mickevičius

"Graikiškosios gaminimo sampratos apmąstymas Heideggerio technikos filosofijoje"

(2017, vadovas - doc. N. Kardelis, konsultantas - doc. M. Gutauskas)

Mindaugas Gilaitis

"Semantinio natūralizmo galimybės: standartinė koncepcija ir gebėjimais grįsta alternatyva"

(2017, vadovas - prof. M. P. Šaulauskas, konsultantas - prof. Nenad Miscevic)

Rengiamos mokslo daktaro disertacijos

Milda Baltrimienė

Juridinių teisių prigimties problema šiuolaikinėje teisės filosofijoje

Vadovas - prof. A. Jokubaitis

Justas Bujokas

Šiuolaikinio mokslinio realizmo pagrindimo problema

Vadovas - prof. M. P. Šaulauskas, konsultantas - prof. A. Plėšnys

Dovydas Caturianas

„Gnosticizmo“ įtakos moderniosios politikos sampratos formavimuisi analizė E. Voegelin‘o kūryboje

Vadovas - prof. V. Radžvilas, konsultantai - doc. A. Mickevičius, prof. H. Behr

Simas Čelutka

Politikos savitumo problema H. Arendt, C. Schmitto ir M. Oakeshotto politinėje teorijoje

Vadovas - prof. A. Jokubaitis

Gintarė Kurlavičiūtė

Filosofinių ir teologinių elementų sąveika Šv. Augustino mąstyme

Vadovas - doc. N. Kardelis, konsultantas - prof. S. Jankauskas

Domantas Markevičius

Sekuliarizacija kaip Europos integracijos veiksnys: Jürgeno Habermaso ir Augusto Del Noce‘s filosofinių europeizacijos koncepcijų lyginamoji-kritinė analizė

Vadovas - prof. V. Radžvilas, konsultantas - prof. M. Borghesi

Marius Markuckas

Transhumanizmo filosofija ir istorinė ontologija

Vadovas - prof. V. Radžvilas, konsultantas - prof. A. Jokubaitis

Aistė Noreikaitė

Teorinio moralės pagrindimo problema: Ronaldas Dworkinas

Vadovas - prof. A. Jokubaitis

Živilė Pabijutaitė

Klasikiniai ir šiuolaikiniai indeterministinės laiko logikos modeliai

Vadovas - doc. J. Dagys, konsultantas - prof. M. P. Šaulauskas

Virgilijus Petuška

Dalyvavimo (methexis) ir atskirties (khorismos) problema Platono filosofijoje

Vadovas - doc. N. Kardelis, konsultantas - doc. K. Sabolius

Albinas Plėšnys

Autoreferenciniai teiginiai ir diagonaliniai argumentai: optimalios teorijos paieškos

Vadovas - prof. M. P. Šaulauskas

Vytautas Sinica

Filosofiniai Europos vienijimosi projekto pagrindai

Vadovas - prof. V. Radžvilas

Tadas Snuviškis

Indijos filosofijos recepcija hàn-táng dinastijų Kinijoje: Rytų Azijos budistų kanono (dàzàngjīng 大藏經) tyrimas

Vadovas - prof. A. Beinorius

 

Filosofijos istorijos ir logikos katedra

mps

Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas

prof. Marius Povilas Šaulauskas

Telefonas: +370 5 2667617

El. paštas:

 

2017 Kurlaviciute FsFVyresnioji specialistė

Gintarė Kurlavičiūtė

Telefonas: +370 5 2667617

El. paštas:

 

Katedra dirba pirmadieniais-ketvirtadieniais 830-1300, 1400-1730, penktadieniais iki 1630 Universiteto g. 9/1, 311 kab.


 VU Filosofijos istorijos ir logikos katedra įkurta 1982-aisiais, prof. R. Pavilionio ir kitų mokslininkų iniciatyva iki tol veikusią Mokslinio ateizmo ir filosofijos istorijos katedrą padalinus į Filosofijos istorijos ir logikos katedrą bei Mokslinio ateizmo katedrą. Pirmuoju katedros vedėju tapo prof. Rolandas Pavilionis. Tuo metu katedroje taip pat dirbo profesoriai Romanas Plečkaitis ir Bronislovas Genzelis, docentai Kristina Rickevičiūtė ir Nikodemas Juršėnas, dėstytojai Romualdas Ozolas ir Romualdas Kacevičius bei laborantė Vida Valatkaitė. Katedroje taip pat yra dirbę dėstytojai Adolfas Poška ir Petras Butkus.

1989-aisiais Filosofijos bei Filosofijos istorijos ir logikos katedros priskirtos tais pačiais metais atkurtam Filosofijos fakultetui. 1991-aisiais, prof. Pavilioniui tapus universiteto rektoriumi, katedros vedėju išrinktas prof. Romanas Plečkaitis, vadovavęs katedrai iki 1996-ųjų. Šiuo metu katedrai vadovauja prof. Marius Povilas Šaulauskas (vedėju išrinktas 1996-aisiais). Katedroje dirba profesoriai Alvydas Jokubaitis, Vytautas Radžvilas ir Jūratė Rubavičienė (Baranova), docentai Jonas Dagys, Kęstutis Dubnikas, Naglis Kardelis, Kęstutis Kirtiklis, Nijolė Radavičienė, Lidija Šabajevaitė, asistentas Mindaugas Gilaitis, lektorė Renata Bikauskaitė, jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilius Dranseika bei vyresnioji specialistė Gintarė Kurlavičiūtė. Katedroje disertacijas rengia doktorantai Milda Baltrimienė, Justas Bujokas, Dovydas Caturianas, Simas Čelutka, Gintarė Kurlavičiūtė, Domantas Markevičius, Marius Markuckas, Aistė Noreikaitė, Živilė Pabijutaitė, Virgilijus Petuška, Albinas Plėšnys, Vytautas Sinica, Tadas Snuviškis.

Katedra kuruoja Filosofijos magistrantūros programą, o specializuotais kursais ir vadovavimu studentų moksliniams darbams taipogi vykdo ir Filosofijos bakalauro studijas. Be to, katedros siūlomi kursai yra sudėtinė įvairių humanitarinių, socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų studijų programų, vykdomų Vilniaus universitete, dalis.

Studijos

RAŠTO DARBŲ REIKALAVIMAI

Akademiniai rašto darbų reikalavimai

Naudingos nuorodos

PASTABA. Norintieji įgyti specializaciją „Filosofija ir kognityviniai mokslai“ renkasi visą specializuojančiųjų dalykų bloką: Kognityvinių mokslų raida, Kognityvinė psichologija, Kognityvinių mokslų tyrimo metodai, Šiuolaikinė analitinė kalbos filosofija, Šiuolaikinė sąmonės filosofija, Evoliucija, smegenys, psichika, Bioinformatika, Praktika, Magistro baigiamasis darbas.

Erasmus+ paskaitos

Katedros nariai

Darbuotojai

Mokslinių interesų sritysKontaktai

Priėmimo laikas

Priėmimo vieta
Lekt. 

Renata

Bikauskaitė

Feministinė filosofija
Moralės filosofija
Rūpesčio etika
Elgesio su gyvūnais etika

Penktadienis

1430- 1500

1630- 1700

312 kab.

(susitarus iš anksto el. paštu)

Dokt.

Justas

Bujokas

Analitinės filosofijos mintiniai eksperimentai
Mokslo filosofija

Lekt.

Milda

Baltrimienė

Teisės filosofija

 
Dokt.

Dovydas

Caturianas

Politinė filosofija
Moralės filosofija
Filosofijos istorija

+37060067490
 
Dokt.

Simas

Čelutka

Politinė filosofija
Politinės minties istorija
   
Doc.

Jonas

Dagys

Epistemologija
Kalbos filosofija
Sąmonės filosofija
Šiuolaikinė analitinė filosofija

 Antradienis

1100 - 1200

312 kab.

(susitarus el. paštu)

Lekt.

Vilius

Dranseika

Analitinė veiksmo filosofija
Biomedicininių tyrimų etika
Eksperimentinė filosofija
Medicinos etika
Šiuolaikinė analitinė filosofija

Susisiekite el. paštu

Doc.

Kęstutis

Dubnikas

Kultūros istorija ir filosofija
Religijos filosofija
Religijotyra

Ketvirtadienis

1400-1500

 312 kab./405 kab.

(susitarus iš anksto)

Asist.

Mindaugas

Gilaitis

Sąmonės ir veiksmo filosofija
Epistemologija
Kalbos filosofija ir kritinė diskurso analizė
Metafilosofija
Kasdienės kalbos filosofija

Trečiadienis

1230-1300

312 kab.

(susitarus el. paštu)

 
Prof.

Alvydas

Jokubaitis

   Susisiekite el. paštu
 
Lekt.

Linas

Jokubaitis

Politinė filosofija
Teisės filosofija

 
Doc.

Naglis

Kardelis

Antikos filosofija
Viduramžių filosofija
Kalbos filosofija
Religijos filosofija

Ketvirtadienis

1300-1400

312 kab.

(susitarus el. paštu)

 
Doc.

 

Kęstas

Kirtiklis

 

Komunikacijos filosofija
Komunikacijos mokslų metodologinės problemos
Socialinių mokslų filosofija

 Susisiekite el. paštu  
Dokt.

Gintarė

Kurlavičiūtė

Vėlyvoji Antika
Lotyniškoji patristika

 
Dokt.

Domantas

Markevičius

Politikos ir religijos santykio problematika
Politinė filosofija
Politinė teologija

 
Dokt.

Marius

Markuckas

Globalizacijos proceso filosofinė dimensija
Politinė filosofija

Transhumanizmas

 
Dokt.

Aistė

Noreikaitė

Moralės filosofija
Politinė filosofija
   
Dokt.

Živilė

Pabijutaitė

Aristotelio ir Viduramžių metafizika
Tradicinė logika
Neklasikinė logika
   
Dokt.

Virgilijus

Petuška

Platono filosofija
Aristotelio filosofija

 
Dokt.

Albinas

Plėšnys

 

   
Doc.

Nijolė

Radavičienė 

Mokslo filosofija

Šiuolaikinė moralės filosofija

Taikomoji etika

Susisiekite el. paštu  

312 kab.

(susitarus iš anksto)

Prof.

Vytautas

Radžvilas

Filosofijos istorija
Istorijos filosofija
Politologija
Socialinė ir politinė filosofija

Ketvirtadienis

nuo 1430

312 kab.

(susitarus el. paštu)

Prof.

Jūratė

Rubavičienė (Baranova)

XX –XXI amžių praktinė filosofija:

Gilles Deleuze‘o transcendentalinis empirizmas;

Asmens tapatumo problema.

 Susisiekite el. paštu

312 kab.

(susitarus iš anksto)

Dokt.

Vytautas

Sinica

Šiuolaikinė politinė teorija
Europos integracija
Nacionalizmas
 
Dokt.

Tadas

Snuviškis

 

   
Doc.

Lidija

Šabajevaitė

Politinės minties istorija Susisiekite el. paštu ar telefonu  686 96060 
Prof.

Marius Povilas

Šaulauskas

(katedros vedėjas)

Analitikos-hermeneutikos kontroversija
Filosofijos istoriografija
Informacijos visuomenė
Metafilosofija
Pilietinė visuomenė
Pokomunistinių visuomenių raida
Politinė ir socialinė filosofija
Socialinė kaita Lietuvoje

Susisiekite el. paštu