Apie programą
Studijų sritis: Humanitariniai mokslai
Studijų kryptis: Religijos studijos
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Humanitarinių mokslų magistras
Religijos studijų magistrantūros programa skirta tarpdisciplininiu bei tarpkonfesiniu pagrindu rengti aukštos kvalifikacijos religijos mokslų specialistus. Religijos studijų programos pagrindiniai uždaviniai:
- suteikti profesinių žinių religijotyros, religijų istorijos, religijos filosofijos, teologijos, biblistikos, religijos bei kultūros sąveikos srityse; formuoti rengiamų specialistų kompetenciją analizuoti religijos vietą kultūroje, visuomenėje bei valstybėje;
- ugdyti intelektualias asmenybes, kurios būtų atviros religinei tradicijai;
- sudaryti galimybę gabesniems studentams atlikti mokslinius tyrimus religijos srityje bei tęsti studijas doktorantūroje.
Religijos studijų magistro programa yra vienintelė Lietuvoje magistro studijų programa, kurioje įtampa tarp modernios kultūros raidos sekularizacinių tendencijų ir pastangų įsisąmoninti katalikybės pagrindu susiformavusios kultūros tęstinumą reflektuojama filosofijos, teologijos ir religijotyros požiūriais. Programos savitumą lemia VU vykdomi moksliniai tyrimai, orientuoti į religijos fenomeno šiuolaikinę filosofinę analizę.
Religijos studijų magistrai pasirengia tęsti studijas doktorantūroje bei dirbti mokslo tiriamąjį ir analitinį darbą tiek akademinėse institucijose, tiek ir įvairiose viešojo gyvenimo sferose.
Studijų programos komiteto pirmininkė prof. habil. dr. (hp) Rita Šerpytytė.
Studijų programos aprašas ir planas skelbiami Vilniaus universiteto studijų programų kataloge.
Mokymosi ypatumai
Religijos studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė
Religijos studijų magistrantūra yra plečiamojo tipo tarpdalykinės studijos, jungiančios filosofijos, teologijos ir religijotyros mokslus. Studijų turinys grindžiamas žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pirmosios pakopos universitetinėse studijose, tačiau šios žinios ir įgūdžiai yra esmingai plečiami. Tai suteikia studijuojantiesiems galimybę pažinti religijos fenomenus, juos analizuoti bei suprasti iš nekonfesinių pozicijų. Teologijos ir religijotyros disciplinų studijos suteikia išsamias žinias apie įvairius religijos aspektus, o studijuojant religijos filosofijos disciplinas formuojamas platesnis kontekstas, ugdomas paradigminis mąstymas ir savirefleksija.
Studijų metu dėstomi dalykai: Religijos filosofija, Dogmų istorija ir sistematika, Religijų istorija, Žydų minties istorija, Dialogo filosofija, Šiuolaikinės religijos filosofijos problemos: nihilizmas ir sekuliarizacija, Naujieji religiniai judėjimai, Prievarta ir religija, Religija ir kinas, Religija ir menas: sekuliarizacijos perspektyva, Medijos ir postsekuliarizacija ir kiti privalomieji bei pasirenkamieji dalykai.
Privalomieji dalykai sudaro 90 kr., o pasirenkamieji dalykai – 30 kr.
Studijų metodai: paskaitos, diskusijos seminaruose, pranešimai, oponavimas, konsultacijos (elektroninės, žodinės), individualusis konsultavimas.
Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.
Studijų programos aprašas ir planas.
Privalumai
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Religijos studijų studentai turi šias papildomas galimybes:
Dalinės studijos ir praktika užsienyje
Studentai turi galimybę laimėti Europos Sąjungos skiriamą stipendiją ir išvykti dalinėms studijoms ir/ar praktikai užsienyje.
Kiekvienoje studijų pakopoje mobilumo veiklose – dalinėse studijose arba praktikoje užsienyje studentai gali praleisti iki 12 mėn. Absolventai taip pat turi galimybę atlikti praktiką įmonėse tais atvejais, kai praeina atranką paskutiniaisiais studijų metais, o išvyksta praktikai per pirmuosius metus po studijų baigimo.
Fakultetas turi daugiau negu 60 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais Europos universitetais – populiariausi jų: Umea, Ciūricho, Liuveno, Saragosos, Barselonos, Tartu, Rostoko, Čarlso ir kt.
Taip pat populiarėja dvišalių sutarčių pagrindu vykstantys mainai, kurie suteikia galimybę studijuoti Amerikoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Singapūre, Tailande, Taivane ir kt.
Norite sužinoti daugiau? Informacijos ieškokite fakulteto tinklalapio skyrelyje TARPTAUTINIAI RYŠIAI.
Prieiga prie Vilniaus universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūros
Studentai gali naudotis Universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūra:
VU Filosofijos fakulteto mokslinių tyrimų įranga;
Integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais;
Laboratorijomis ir jose turima įranga;
Mokslinių duomenų bazėmis;
Kompiuterių klasėmis ir kt.
Dalyvauti Filosofijos studentų mokslinės draugijos veikloje
Vilniaus universiteto Filosofijos studentų mokslinė draugija (VU FSMD) – akademinė organizacija, vienijanti filosofijos fakulteto studentus, besidominčius moksline veikla.
VU FSMD Misija:
- puoselėti VU FSF bendruomenę, laisvą akademinę diskusiją; skatinti domėjimąsi filosofija ir moksline veikla.
- skatinti studentų mokslines veiklas; gilinti studentų žinias filosofijos srityje; plėtoti VU FSF dėstytojų ir studentų bei studentų tarpusavio dialogą; kurti palankią aplinką išminties meilei, mokslo ir švietimo raidos skatinimui; plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį akademinį studentų bendravimą; populiarinti filosofiją Lietuvos visuomenėje.
Įgyvendindama šiuos tikslus VU FSMD užsiima šia veikla:
- organizuoja mokslinius seminarus, konferencijas, debatus, disputus ir kitus su moksline veikla susijusius renginius; skatina pozityvias studentų iniciatyvas; rengti ir įgyvendinti mokslinius projektus; skatina akademinei bendruomenei, visuomenei ir valstybei naudingą studentų mokslinę veiklą; siekia kurti palankią aplinką studentų mokslinei veiklai.