1090416Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas ir Lietuvos psichoanalizės draugija (LPaD) vykdo kandidatų priėmimą į podiplominę psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programą.

Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa

  • neformaliųjų studijų programa; 
  • sudaryta remiantis Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) standartais; 
  • atitinka VU profesinio tobulinimosi kursų reglamentą; 
  • pripažįstama Europos bei Skandinavijos šalyse; 

  • Lietuvoje pradėta organizuoti 2003 m. kartu su LSMU. Šiuo metu vykdoma VU Filosofijos fakultete, Konsultacijų ir mokymo centre. 

Programos mokytojai: patyrę bei LPaD pripažinti mokytojai psichoanalitiniai psichoterapeutai ir TPA psichoanalitikai.

Reikalavimai baziniam išsilavinimui*:

  • psichologijos magistro laipsnis;

  • sveikatos mokslų magistro laipsnis ir gydytojo profesinė kvalifikacija;

* stoti ir mokintis programoje gali ir šiose magistratūros studijose besimokantys studentai, tačiau programos baigimo pažymėjimą gaus tik įgiję magistro išsilavinimą.

Programos ypatybės


  • psichoanalitinės teorijos ir psichoanalitinės psichoterapijos technikos studijos vyksta paskaitų, praktikumų ir seminarų būdu;
  • teoriniams seminarams programos dalyviai ruošiasi savarankiškai, studijuodami nurodytą literatūrą;
  • klinikinių atvejų diagnostikos ir psichoterapinio darbo technikos mokomasi grupėse;
  • individualios psichoanalitinių atvejų supervizijos su labiau patyrusiu kolega;
  • intensyvi asmeninė psichoterapinė patirtis;
  • baigus teorijos kursą numatomas baigiamasis psichoanalitinės teorijos egzaminas;
  • baigiamojo darbo rašymas (atvejo analizė);
  • privalomas tapimas LPaD nariu-kandidatu su galimybe dalyvauti LPaD renginiuose – tam tarpe ir LPaD nariams-kandidatams skirtose vasaros stovyklose.

Sėkmingai baigę šią programą specialistai

  • žino pagrindinių psichoanalitinių asmenybės raidos teorijų esmę bei skirtumus;
  • geba psichoanalitinėje paradigmoje tinkamai diagnozuoti, įvertinti asmenybės raidos lygį, struktūrą bei skirtingas psichopatologijos apraiškas ir klinikines būkles (nuotaikos, nerimo sutrikimus, traumas, psichosomatiką, asmenybės sutrikimus, narcistinę patologiją ir kt);
  • geba įvertinti kliento motyvaciją psichoanalitinei psichoterapijai, sudaryti terapijos kontraktą, užmegzti ir palaikyti bei atstatyti terapinį ryšį;
  • supranta psichoanalitinės psichoterapijos proceso eigą ir dinamiką, išmano ir geba taikyti psichoanalitinės psichoterapijos technikas;
  • integruodami patirtį, įgytą asmeninėje terapijoje, supervizijose ir teoriniuose seminaruose, įgyja gebėjimą suprasti psichoterapijos metu kylančius jausmus, reflektuoti, analizuoti, interpretuoti terapiniame santykyje vykstančius procesus, ypatingą dėmesį skiriant pasipriešinimo ir perkėlimo pasireiškimui;
  • geba numatyti galimas atliekamų psichoterapinių intervencijų pasekmes, susidoroti su psichoterapijoje pasitaikančiomis sudėtingomis situacijomis, bei tinkamai užbaigti terapijos procesą.

Baigus programą įgyjama PSICHOANALITINIO PSICHOTERAPEUTO PROFESINĖ KVALIFIKACIJA.

Išduodamas VU ir LPaD baigimo pažymėjimai su 217 kreditų skaičiumi bei praeitomis asmeninės psichoterapijos ir supervizijų valandomis. Tačiau kiekvieno studento mokslų baigimas būna labai individualus

Psichoanalitinės psichoterapijos teorijos studijos


Tai plačiausia ir didžiausia mokslų dalis. Trukmė - 5 metai.

Teorinę dalį sudaro:

  • 40 blokų išdėstomų per keturis pirmus metus;
    • 10 blokų per vienerius mokslo metus – rugsėjis-birželis;
    • Bloką sudaro dvi dienos – paprastai blokas vyksta pirmą mėnesio penktadienį šeštadienį;
    • Penktadienį (14.00-19.00) 2-vi paskaitos ir seminaras;
    • Šeštadienį (9.00-17.00) 2-u seminarai ir 2-u techniniai seminarai;

    • Vieno seminaro ar paskaitos trukmė - 1,5 val.

Penktais metais ruošiamasi teorinei diferencijuotai įskaitai (teorijos egzaminui) raštu bei gali vykti papildomi mokymai specifinėmis, pirmais keturiais metais nedėstytomis temomis.

Pirmaisiais mokslo metais.

  • Psichoterapijos įvadas; Psichodinaminės psichiatrijos pagrindai; Esminės psichoanalitinės sąvokos; Krizių intervencija ir suvokimas; Psichodiagnostikos pagrindai; Klinikinė etika; Psichoterapinių intervencijų pagrindai.

Antraisiais mokslo metais.

  • Psichoanalitinės asmenybės raidos teorijos (nuo S.Freud varų teorijos iki intersubjektyvizmo ir neuropsichoanalizės); Psichoanalitinė psichodiagnostika; Psichoanalitinės psichoterapijos technika ir etapai.

Trečiaisiais mokslo metais.

  • Psichoanalitinės psichoterapijos technika – tęsiama; Psichoanalitinis atskirų asmenybės sutrikimo grupių supratimas ir darbas su jais.

Ketvirtaisiais mokslo metais.

  • Psichoanalitinis atskirų sutrikimų supratimas ir darbas su jais; Profesinė etika.

Praktinėje šių studijų dalyje siekiama padėti studentams atrasti ir išugdyti savitą psichoanalitinės technikos pritaikymą praktikoje. Praktinės studijos vyksta grupėje ir individualiai.

  1. Psichoanalitinės psichoterapijos įgūdžių praktinis ugdymas grupėje (technikos seminarai).
  2. Individualus psichoanalitinės psichoterapijos atvejų vedimas su priežiūra (individualios supervizijos).
  3. Mokomoji asmeninė psichoterapija.

Individualios supervizijos ir asmeninė psichoterapija vykdoma asmeniškai susitarus su supervizoriumi ir psichoterapeutu, patvirtintais programoje.
Psichoanalitinės psichoterapijos įgūdžių ugdymas grupėje (technikos seminarai).
Psichoanalitinis psichoterapijos įgūdžių praktinis ugdymas grupėje prasideda pirmaisiais studijų metais, lygiagrečiai teorinėms paskaitoms ir seminarams.
Techninius seminarus veda patyrę psichoterapeutai mokytojai.

Vienas seminaras yra skirtas tik kursui, kitas jungtinis.

  • Pirmaisiais mokslo metais vienas techninis seminaras skirtas nagrinėti dėstytojo pristatomą literatūroje pateiktą klinikinį psichoanalitinio darbo su pacientu atvejį, kitas seminaras yra jungtinis su trečiu kursu, kur pirmakursiai gali stebėti kaip techninio seminaro metu atvejį pristato kolega trečiakursis, gali sudalyvauti pristatyto paciento aptarime.
  • Antraisiais mokslo metais vienas techninis seminaras skirtas nagrinėti paciento psichodiagnostikos klausimus, bet pacientą jau pristato patys antrakursiai (privaloma pristatyti tam tikrą darbo su pacientais kiekį), seminarai skirti pasirengti savo asmeninei mokomajai praktikai, kitas seminaras yra jungtinis su ketvirtu kursu, kur antrakursiai gali stebėti kaip techninio seminaro metu atvejį pristato kolega ketvirtakursis, gali sudalyvauti pristatyto paciento aptarime, galimas ir antrakursių paciento pristatymas.
  • Trečiaisiais mokslo metais vienas techninis seminaras skirtas nagrinėti savo pacientus, kitas seminaras yra jungtinis su pirmu kursu, kur atvejį stebint pirmakursiams pristato trečiakursis.

  • Ketvirtaisiais mokslo metais vienas techninis seminaras skirtas nagrinėti savo pacientus, kitas seminaras yra jungtinis su antru kursu, kur atvejį stebint antrakursiams pristato ketvirtakursis.

Grupėje studentai ir vedantysis mokytojas komentuoja pristatytą klinikinę medžiagą, remdamiesi teorinėmis techninėmis žiniomis, atskleisdami daug su atveju susijusių aspektų bei jgydami praktinių profesinių įgūdžių.

Studentai mokosi įvertinti atvejį, motyvaciją, užmegzti ir palaikyti terapinį ryšį, sudaryti kontraktą, skatinti terapinį procesą, atpažinti, suprasti ir interpretuoti terapijoje vykstančius procesus, ypatingą dėmesį skiriant perkėlimo reiškiniams, numatyti psichoterapinių veiksmų galimas pasekmes.

Individualus psichoanalitinės psichoterapijos atvejų vedimas su priežiūra (individualios supervizijos)

Prižiūrimoji psichoterapija - kitaip, individualios supervizijos, - kurių metu studentai patys pradeda taikyti psichoanalitinę psichoterapiją prižiūrimi patyrusio psichoanalitinio psichoterapeuto.
Prasideda tik nuo trečiųjų mokymosi metų, po MK leidimo – įvertinamojo pokalbio su vienu iš mokytojų.
Supervizijų metu studentas pateikia detaliai aprašytus susitikimus su pacientu ir su supervizoriaus pagalba analizuoja medžiagą, psichoterapijos proceso eigą, vidinius paciento ir savo paties procesus.
Turi būti supervizuoti ne mažiau du atvejai, kuomet pacientas lanko ilgalaikę terapiją du kartus per savaitę.
Supervizijų minimumas - 100 val. Kas 25 supervizijas yra atliekamas tarpinis studento įvertinimas.
Supervizijos atliekamos pas du supervizorius iš pateikto sąrašo – po 50 ak.val.

Mokomoji asmeninė psichoterapija

Paties studento mokomoji asmeninė psichoterapija su patyrusiu (sertifikuotu) psichoanalitiniu psichoterapeutu pradedama ne vėliau nei pirmojo bloko pradžioje.
Mokomojoje psichoterapijoje kandidatas asmeniškai patiria psichoterapinio proceso ypatumus.
Stebėdamas, analizuodamas, suprasdamas ir perdirbdamas savo vidinius išgyvenimus, sunkumus, konfliktus ir galimybes, išmoksta panaudoti savo asmeninę patirtį darbe su pacientais.
Studijų programos dalyviams nerekomenduojama užbaigti individualios mokomosios psichoterapijos, kol neužbaigta prižiūrimoji psichoterapija (individualios supervizijos).
Individualios mokomosios psichoterapijos orientacinė minimali apimtis - 250 ak.val.

Baigiamasis darbas

Kai studentas sėkmingai pabaigia supervizijas ir yra surinkęs privalomą asmeninio psichoterapinio patyrimo valandų skaičių, jis turi teisę rašyti ir tada gintis baigiamąjį darbą.
Baigiamajame darbe aprašoma tęstinė vieno supervizuoto atvejo terapija, tai sudaro ne mažiau vienus metus darbo su pacientu bei apie 25 val. supervizijų.
Šį darbą vertina du nepriklausomi programos mokytojai. Baigiamajame darbe vertinamas gebėjimas taikyti psichoanalitinę psichoterapiją klinikiniame darbe.
Baigiamojo darbo neleidžiama ginti ir teorijos studijos neužskaitomos, jei dalyvis dalyvavo mažiau nei 80% teorinių bei praktinių auditorinio darbo valandų.

Atranka į programą


Pateikus MK pirmininkui savo cv, motyvacinį laišką ir bazinių mokslų baigimo dokumentus skiriami pokalbiai su dviem MK paskirtais mokytojais (mokami). Mokytojai apie savo sprendimą praneša MK. Esant dviem teigiamiems mokytojų sprendimams, kandidatas priimamas į programą, esant dviem neigiamiems – nepriimamas ir gali stoti tik į kitą kartą organizuojamą kursą; sprendimams pasidalinus po lygiai – skiriamas trečiasis papildomas pokalbis.

Numatoma studijų pradžia 2025m. rugsėjo mėn.
Kilus klausimams apie programą maloniai prašome kreiptis į Mokymo komiteto pirmininkę, psichiatrę, psichoterapeutę Jolantą Bičkienę tel. 8 610 34445 arba el. paštu

Prašymai teikiami iki 2025 06 01 elektroniniu adresu 

Mokslas mokamas. Preliminari teorinių mokslo metų kaina 2000 eur.

Už asmeninę psichoterapiją, supervizijas, atrankinius pokalbius, baigiamojo darbo gynimą mokama atskirai. Rekomenduojamus įkainius kiekvienam kursui prieš pasirašant sutartis su VU tvirtina MK.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos