Korėjos pusiasalis beveik iki XIX amžiaus pabaigos europiečiams buvo žinomas kaip atsiskyrėlių karalystė, į kurią įžengti nebuvo taip paprasta. Tik pasibaigus Korėjos karui Pietų Korėja buvo viena skurdžiausių pasaulio valstybių, bet per trisdešimt metų ji sugebėjo ne tik atsitiesti, bet ir tapti viena pirmaujančių pasaulio ekonomikų, o Pietų Korėjos sostinė Seulas yra vienas moderniausių miestų pasaulyje. Korėja stebina ne tik naujausiomis technologijomis ar ekonomikos augimu. Pasaulyje populiarėja korėjietiška virtuvė, vis daugiau žinoma ir populiarioji Korėjos kultūra – korėjietiškai šis fenomenas vadinamas halliu, tai reiškia „Korėjos banga“. Dėl šių priežasčių auga ir susidomėjimas korėjiečių kalba.
Visame pasaulyje daugiau nei septyniasdešimt milijonų žmonių kalba korėjiečių kalba kaip gimtąja: beveik 50 milijonų Pietų, daugiau nei 20 milijonų Šiaurės Korėjoje, nemažos korėjiečių bendruomenės Kinijoje, Centrinėje Azijoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Kalbininkai tradiciškai korėjiečių kalbą priskiria Uralo–Altajaus kalbų šeimai, tunguskų–mandžiūrų kalbų grupei, tad galima rasti nemaža panašumų tarp korėjiečių, japonų, suomių, kazachų, turkų ir kitų aplinkinių kalbų.
Daugiau apie korėjiečių kalbą
Korėjiečių kalbą Rytų kalbų mokykloje dėsto VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Dae Suk Choi.