Sanskritas priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai todėl fonetiniu požiūriu jis yra gana artimas lietuvių kalbai. Sanskritas yra senosios Indijos gramatikų sukurta ir ištobulinta aukštojo literatūrinio stiliaus kalba. Sanskritas nuo senų laikų iki šiol tarnauja religinio kulto ir ritualo reikmėms, juo sukurta labai gausi senosios Indijos religinė ir filosofinė literatūra, įstatymų sąvadai, įvairaus žanro moksliniai traktatai. Pradedant didžiosiomis senosios Indijos epinėmis poemomis „Mahabharata“ ir „Ramajana“, nuo I tūkstantmečio pr. Kr. vidurio suklesti sanskrito grožinės literatūros tradicija.
Kaip religijos, mokslo ir literatūros kalba sanskritas Indijoje vartojamas per visus viduramžius, ir mūsų laikais daugelis minėtų žanrų, ypač religinio pobūdžio, veikalų Indijoje kuriama sanskritu. Šiuo atžvilgiu sanskritas yra raktas į tradicinę Indijos kultūrą o taip pat ir šiuolaikinę Indijos kalbą hindi, kadangi sanskrito tekstai paprastai užrašomi devanagari („dievų miestas“) raštu, kuris vartojamas ir hindi kalba rašomiems tekstams.
Daugiau apie sanskritą
Sanskritą Rytų kalbų mokykloje dėsto VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Vytis Vidūnas.