Dažnas šiuolaikinis žmogus nebeįsivaizduoja, kaip ryte įmanoma išsiridenti iš lovos, kai netoliese negaruoja puodelis kavos. Nepaisant šio, vis brangstančio malonumo, didmiesčių kavinės, jau tapusios socialiniu fenomenu, nuolat būna pripildytos klegančių paauglių, iš darbo kavos pertraukai ištrūkusių darbuotojų ar jaukiai su knyga rankose įsitaisiusių močiučių. Ar žinojote, kad šiandieną toks įprastas gėrimas kadaise sukeldavo tikrą revoliuciją visur, kur tik pasirodydavo?
Faktas. Mokslininkai neabejoja, kad kavos gėrimas atsirado arabų kraštuose. Istoriniai tyrimai rodo, kad ankstyviausias įrašas apie kavą buvo rastas IX a. II p. persų alchemiko, astronomo, filosofo ir medicinos žinovo Ar – Razi devynių tomų medicinos enciklopedijoje. Ankstyvuoju kavos atsiradimo laikotarpiu šis gėrimas įsitvirtino arabų medicinoje kaip vaistas, gydantis skrandžio ligas.
Legendos. Viena populiariausių legendų apie kavos atsiradimą pasakojama apie piemenį Kaldį iš Abisinijos ir jo šokančias ožkas. Šios, paragavusios pupelių ir lapų nuo tada dar nepažinto augalo, tapdavo itin energingos. Piemuo nepabūgo išbandyti pupelių pats ir sulaukė stulbinančio efekto – energijos antplūdis pavertė Kaldį laimingiausiu, nuo ausies lyg ausies besišypsančiu ganytoju visoje Arabijoje!
Kartą pro šalį keliavęs vienuolis stabtelėjo iš nuostabos. Kelios dešimtys ožkų gyvybingai atliko piruetus, o šeimininkas keverzojo savotišką piemens suktinį. Kaldis papasakojo apstulbusiam vienuoliui apie savo vertingą atradimą. Vienuolis nudžiugo – jo maldos išklausytos! Vienuolis nuolatos užsnūsdavo vakarinių pamaldų metu, o štai, pranašas Mahometas atsiuntęs tikrą dovaną, išvaduosiančią nuo gėdingo miego protrūkio tokiu šventu metu.
Islamo vynas. Dar viena legenda byloja, kad ankstyvaisiais pranašo Mahometo laikais, šventikai ieškojo būdų kuo pakeisti islamo uždraustą vyną, ir taip, po daugybės eksperimentų, buvo atrasta kava. Arabiškas žodis qahwa, kadaise buvo vienas vartojamas apibūdinti vynui. Prancūzų keliautojas ir žurnalistas J. de la Roque, 1715 m. rašė, kad qahwa galima skirstyti į tris kategorijas - vyną ir kitus svaiginančius gėrimus, į gėrimą, pagamintą iš kavos pupelių kevalų ir į gėrimą, gaminamą iš pačių kavos pupelių. Iš tiesų, kava galėjo būti ir savotiška vyno rūšis, pagaminta iš kavos medžio vaisių. Dar ir šiandien, kai kuriuose arabų kraštuose, sutiksime vietinių, kurie pasigardžiuodami ragauja prinokusias kavos medžio uogas. Minkštimas aplink kavos pupeles yra aromatingas ir salstelėjęs, o leidus pastovėti, greitai ima fermentuotis.
XVI a. pr. Mekos valdytojas Kairas Bey, pavaldus Kairo sultonui, nusprendė, kad kava yra priskirtina islamo draudžiamam vynui, o kavos namai skatina laužyti Dievo įstatymus. Susirinkę kavos namų lankytojai nevengdavo lošti iš pinigų, už ką islame gali susilaukti ne vienos dešimties rykščių. Susirinkę įvairiausių sričių miesto išminčiai ėmėsi spręsti kavos namų likimą. Priešiškai nusiteikę musulmonai tikino, kad kava galinti aptemdyti pojūčius ir protą. Vienas drąsuolis teigė, kad kava apsvaigina ne ką prasčiau nei vynas! Susirinkusi auditorija prapliupo juokais, kadangi teikdamas tokį dalyką turėjai būti sulaužęs įstatymą ir bent kartą paragavęs vyno. Tačiau, apdairesni suskubo paklausti, ar žmogus tik nebus iš tiesų mėgavęsis vynu! Vargšui teko prisipažinti nusidėjus, kas jį pasmerkė karčiam mėgavimuisi rykštėmis. Mekos vyresnieji nusprendė – kava įstatymiškai draudžiama islamo religijos. Tačiau kavos troškulys pasirodęs toks stiprus, kad kavos gurkšnojimas persikėlė į pogrindžius. O Kairo sultonas, pats nevengęs aromatingo gėrimo, buvo didžiai nustebęs, kaip gali kažkokios nereikšmingos provincijos valdžia nuspręsti uždrausti dalyką, kuris sultono valdomoje sostinėje Kaire buvo toks mėgstamas! Kavos draudimas Mekoje buvo atšauktas, o pagrindiniai asmenys, priešinęsi kavos vartojimui, sulaukė nepavydėtino galo.
Po Egipto užkariavimo, Osmanų sultono Selimo I dėka, kavos gėrimo tradicijos nukeliavo iki Konstantinopolio. Tačiau, kadaise pelningas gydytojų vaistas tapo kiekvienam prieinamu malonumu, nebepapildantis daktarų piniginių. Kartu su gydytojų pasipriešinimu kasdieniam kavos vartojimui, sukilo ir dvasininkija. Kavos namuose visuomenė ėmė lankytis dažniau nei maldos namuose! 1534 m. Kairo mečetėje, po ugningo pamokslo apie islamo uždraustą gėrimą, tikintieji, suradę pirmus pasitaikiusius kavos namus, sukėlė neregėtą maištą. Žmonės buvo vejami iš kavinių, deginami kavinukai ir laužomi indai. Kava visuomenėje vėl įplieskė diskusijas. Tačiau, Kairo vyriausiasis teisėjas, pasirodo, vienintelis pasižymėjo Saliamono išmintimi. Šio paliepimu, kavą imta tiekti visiems be išimties Kairo gyventojams, taip net ir priešiškai nusiteikusiems asmenims leidžiant atrasti masinantį gėrimą iš naujo.
Kai jau rodėsi, kad kava visiems laikams nusistovėjo kaip socialinio gyvenimo norma, 1570 m. imamai ir dervišai ėmė rodyti nepasitenkinimą teikdami, kad kol jų mečetėse vėjai švilpauja, kažkada uolūs tikintieji laiką leidžia nuodėminguose kavos namuose. 1580 m. Amuratas III uždraudė kavą. Bet įsibėgėjusio kavos verslo sustabdyti jau nebepavyko – juk kavos namų pajamos gausiai pildė miesto biudžetą!
Pakrikštykime kavą! Religinis fanatizmas, nukreiptas prieš kavą, buvo nesvetimas ir Europoje. Pasak legendos, kai kava pasiekė Romą, keli kunigai kreipėsi į Popiežių Klemensą VIII, kad šis uždraustų Velnio išrastą gėrimą. Kavos priešininkai teigė, kad pats šėtonas uždraudė savo pasekėjams, bedieviams musulmonams, vyno vartojimą – be abejonės tik todėl, kad vynas buvo pašventintas Kristaus ir naudojamas Šventojoje Komunijoje. Krikščionims gerti kavą buvo tolygu rizikuoti patekti į šėtono pinkles! Popiežių sudomino šėtoniškas gėrimas. Jo aromatas taip suviliojo dvasininką, kad tik nekalčiausiais savo priešo pažinimo tikslais vedinas, popiežius nusprendė išmaukti puodelį juodo lyg smala gėrimo. Kavos aromatas viliojo labiau už vyną. Klemensas VIII pasipiktino – šėtono gėrimas yra toks gardus, kad būtų labai apmaudu leisti vien tik netikėliams bedieviams musulmonams juo mėgautis! Popiežiui nušvito išganinga mintis – pakrikštykime kavą! Taip šėtonas bus apgautas, o kava taps krikščionišku gėrimu, dėl kurio vartojimo daugiau nebekils bėdų.
Šaltinis: delfi.lt / 2017 m. spalio 4 d.
Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/g-sereikaite-arabiska-kavos-kilme-ir-jos-krikstas.d?id=75936603