Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Fabio Belafatti viliasi, kad konferencijoje išsakytos mintys cirkuliuos akademiniame lauke ir bus dažniau pasitelkiamos politikoje. Kaip žiniasklaidoje, politikoje ir akademiniame lauke pateikiamos išankstinės nuostatos prisideda prie pokomunistinių šalių kaip pasyvių, turinčių ribotą suverenitetą įvaizdžio kūrimo? Kaip tokios nuostatos veikia Rytų Europos gyventojus, kurie vaizduojami kaip antrarūšiai europiečiai?
Kokią įtaką visa tai turi europinio lygio politiniams sprendimams? Kokie dar pasikartojantys vaizdiniai kuriami ir kaip jie įsitvirtina mūsų galvose? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma 2015 m. rugpjūčio 27–29 d. Vilniaus universitete vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Orientalizmas, kolonijinis mąstymas ir buvusios Sovietų Sąjungos periferija: šališko ir stereotipinio Rytų ir Vidurio Europos, Kaukazo bei Centrinės Azijos vaizdavimo tyrimai“. Ją organizuoja Vilniaus universiteto Orientalistikos centras.
Krizė Ukrainoje sugrąžino visą pokomunistinį pasaulį atgal į globalių diskusijų žiniasklaidoje, politikoje ir akademiniame pasaulyje centrą. Posovietinių ir pokomunistinių šalių suverenitetas vėl imtas kvestionuoti. Taigi pagrindinis konferencijos tikslas – sudaryti akademinį karkasą tolesnėms diskusijoms ir paskatinti gilesnius debatus šia tema. Be to, konferencijos dalyviai svarstys pokolonijinių studijų pritaikomumą pokomunistinėms studijoms ir galbūt atvers naują akademinio suvokimo apie pokomunistinį pasaulį skirsnį.
Kaip pasakoja vienas pagrindinių renginio organizatorių, Orientalistikos centro mokslininkas Fabio Belafatti, viskas prasidėjo nuo jo straipsnio „Orientalism Reanimated: colonial thinking in Western analysts’ comments on Ukraine“.
„Sulaukėme teigiamų atsiliepimų iš tų, kurie gilinasi į Ukrainos krizę. Todėl nusprendėme šią idėją išplėsti. Iš to gimė mokslinė konferencija. Ji sujungia orientalistikos studijų lauką su Sovietų Sąjungos studijų lauku. Norime pažvelgti giliau ir pritaikyti kitiems geografiniams regionams tam tikrus konceptualius įrankius, kurie įprastai naudojami orientalistikos studijose. Atsižvelgdami į dabartinę padėtį Ukrainoje, manome, kad būtų naudinga įnešti savo intelektinį indėlį į tokios svarbios situacijos analizę ir studijas“, – konferencijos esmę paaiškina F. Belafatti.
Kvietimas teikti pasiūlymus buvo išsiųstas dar sausį. Iš viso atrinkta apie 90 ekspertų iš 20 šalių.
Šią konferenciją sudarys trys pagrindiniai lygmenys: valstybės, asmens ir Centrinės Azijos. „Iš to, ką dabar matome, galime daryti išvadą, kad Vakarų šalių komentatoriams ir politikos apžvalgininkams sunku suvokti posovietines šalis kaip normalias valstybes, turinčias orumą, siekius, nepriklausomybės troškimą, norinčias vykdyti nepriklausomą užsienio politiką. Dabar visa tai palikta paraštėse. Tarkime, Ukraina vis dar pristatoma kaip Rusijos arba Vakarų taikinys“, – valstybės lygmenį apibūdina pašnekovas. Kalbėdamas apie asmens lygmenį, F. Belafatti ragina prisiminti, kaip Vakarų žiniasklaidoje vaizduojami rytų europiečiai ar pokomunistinių šalių gyventojai: „Yra daug būdų, kaip pasireiškia stereotipinis vaizdavimas. Nebelieka vietos skirtumams. Rytų Europa ir pokomunistinės šalys suliejamos į vieną regioną, kuriame žmonės skursta, vagia, kur klesti korupcija. Jų pateikimas nėra labai teigiamas. Tai geriau suvokti man padeda tautiečiai italai, mąstantys panašiomis kategorijomis.“
Orientalistikos centro mokslininko teigimu, Centrinė Azija turbūt geriausiai žinoma dėl stereotipų. Atrodo, kad šiame regione gyvena tikrai radikalūs islamistai, teroristai, viskas ten blogai, klesti kontrabanda. Centrinė Azija pristatoma ir kaip „Didžiojo žaidimo žemė“, kur susikerta amerikiečių, kinų ir rusų interesai. Tad konferencijoje speciali sesija bus skirta Centrinės Azijos užsienio politikai ir tarptautiniams santykiams. F. Belafatti išvardijo ir daugiau konferencijos pranešimų: „Viena įdomiausių temų – moterų vaizdavimas pokomunistinėse šalyse, Ukrainos pateikimas Vakarų spaudoje. Ši šalis vaizduojama kaip laukinis kraštas, kurį sunku suvokti, ir kaip Rusijos interesų zona, o ne atskiras subjektas, galintis pasirinkti savo likimą. Bus kalbama ir apie tai, kaip žmonės, keliavę po Rusijos imperiją ar Sovietų Sąjungą nuo Ukrainos iki Centrinės Azijos, savo kelionių aprašymuose pateikia stereotipus ir netiksliai reprezentuoja šias šalis bei jų gyventojus.
Dėmesys bus skiriamas ir kinematografiškam Kaukazo, Centrinės Azijos vaizdavimui, pokolonijinių perspektyvų taikymui Baltijos šalių literatūroje, politikoje, Eurazijai.“
Pašnekovas viliasi, kad konferencijoje išsakytos mintys cirkuliuos akademiniame lauke ir bus dažniau pasitelkiamos politikoje. Mokslininkas prisipažįsta neretai pastebintis, kad kartais europiečių politikai, kalbėdami apie Ukrainą, siūlo veiksmus, paremtus tik jų siaurais interesais, ir visiškai ignoruoja daugiau nei 40 milijonų turinčios valstybės gyventojų interesus. Tad specialiai sukurtoje konferencijos svetainėje bus publikuojamos politinės analizės, kuriomis bus galima lengviau dalytis ir jas skleisti. „Stengsimės, kad būtų išgirstos Baltijos šalys, Ukraina, Kaukazas, Centrinė Azija“, – reziumuoja F. Belafatti.
E. Kurausko nuotrauka
Agnė Grinevičiūtė
Šaltinis: VU naujienos, http://naujienos.vu.lt / | 2015-08-26