Prieš 625-erius metus į Lietuvą gyventi atsikėlę pirmieji karaimai čia atsivežė ne tik papročius ir tradicijas, bet ir kalbą. Šiandien skaičiuojama, kad karaimų kalba, kuri įtraukta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą, visame pasaulyje kalba vos 30 žmonių – visi jie gyvena Lietuvoje, rašoma Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pranešime.

Šią savaitę Vilniaus universitete vyksiančioje konferencijoje dalyviai turės unikalią galimybę išgirsti karaimų kalbą, apžvelgti ją istorinėje perspektyvoje ir aptarti būdus, kaip ją išsaugoti.

2021 metais atlikto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 192 karaimai. Nepaisant mažų skaičių, karaimų bendruomenės nariai visuomet stengėsi išsaugoti savo nykstančią kalbą ja kalbėdami ir rašydami, kurdami. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikų atskirų bendruomenės narių iniciatyva išleisti keturi karaimų kalbos žodynai, verčiantys iš lenkų, rusų, lietuvių kalbų, keli karaimų kalbos vadovėliai, keliakalbiai pasikalbėjimų žodynėliai.

Šiemet Lietuvoje minint Karaimų metus, gegužės 19-tą dieną Vilniaus universiteto filosofijos fakultete rengiama tarptautinė konferencija „The Karaim Language In Use“. Ji skirta pažymėti dviejų garbingų, daug kalbos labui nuveikusių karaimų bendruomenės asmenų gimimo ir mirties sukaktis. Tai dvasininkas, poetas, bendruomenės vadovas Simonas Firkovičius (1897–1982) – minimos 125-osios jo gimimo ir 40-osios mirties metinės. Taip pat tiurkologas, Lenkijoje gyvenęs karaimikos profesorius Aleksander Dubinski (1924–2002) – minimos 20-osios jo mirties metinės. Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Uzbekistano pristatys įvairius karaimų kalbos tyrimus istorinėje perspektyvoje, ateities planus, pasidalins mintimis, kaip išlaikyti šią nykstančią kalbą ir papasakos apie iškilių karaimų indėlį ją išsaugant.

Konferencijoje taip pat dalyvaus ir Lietuvos karaimų bendruomenės nariai, kalbantys karaimiškai – diplomatė ir žurnalistė dr. Halina Kobeckaitė, muzikologė ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, pedagogės Diana Lavrinovič ir Julija Lavrinovič, gydytoja Lidija Rajeckienė ir kiti. Viena konferencijos dalis – jų pokalbis karaimų kalba.

Manoma, kad tiurkų šeimos kipčiakų grupės kalboms priskiriama karaimų kalba susiformavo 19–20 amžiuje. O pirmosios žinios apie karaimų kalbą Europoje pasirodė 17 amžiuje, kai Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris, savo šalies valdovo karaliaus Karlo XI pavedimu 1690-aisiais metais surengė specialią ekspediciją į Lietuvą. Jis pirmasis atkreipė dėmesį į etninį bei kalbinį karaimų savitumą bei apie tai paskelbė keletą publikacijų.

Registruotis nuotoliniam dalyvavimui tarptautinėje konferencijoje galima čia. Kitą dieną po konferencijos, gegužės 20-ąją Valdovų rūmuose vyks oficialus karaimų metų minėjimas.

Konferencijos partneriai – Vilniaus Universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Jogailos universitetas (Krokuva) bei Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.

Šaltinis: LRT.lt / 2022.05.17

Prieiga per internetą

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos