Sveikiname doktorantus, gavusius VU Mokslo prorektoriaus premiją

VU FsF logo LTSveikiname Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantus, kurių 2017 metų moksliniai pasiekimai buvo paskatinti Vilniaus universiteto Mokslo prorektoriaus premija:

  • Filosofijos doktorantę Živilę Pabijutaitę (mokslinis vadovas doc. Jonas Dagys),
  • Psichologijos doktorantą Joną Eimontą (mokslinis vadovas doc. Evaldas  Kazlauskas),
  • Sociologijos doktorantę Irmą Budginaitę (mokslinė vadovė prof. Irena Juozeliūnienė).

VU Filosofijos fakulteto išteklių pristatymas: dėvima fiziologinių signalų registravimo aparatūra

Tęsiame apžvalginių straipsnių ciklą, kuriuo skaitytojus supažindiname su Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Spalį pristatėme galimybes atlikti automatizuotą žmogaus veido išraiškų analizę ir emocijų vertinimą. Ilgėjantiems lapkričio vakarams ir niūresnėms dienoms praskaidrinti siūlome straipsnį apie moksliniams tyrimams (ir ne tik) skirtą dėvimą fiziologinių signalų registravimo aparatūrą. Nors rinkoje gausu įvairiausių fizinio aktyvumo sekiklių, turinčių tiek išmaniojo laikrodžio, tiek ir išmaniojo  telefono programėlės pavidalą, šįkart aptariame mokslinių tyrimų standartus atitinkančią įrangą, kuri, užuot generavusi jūsų fizinės veiklos parametrus, juos dideliu tikslumu fiziškai matuoja. Viliamės ne tik praplėsti Jūsų mokslinį akiratį ir technologinį išprusimą, bet ir paskatinti daugiau judėti.

Movisens 1

Pav. 1 Movisens EkgMove techninė įranga. Ją sudaro: kompaktiškame lagaminėlyje sudėti 6 nešiojami registravimo įrenginiai; 6 elastingi diržai su elektrodais (ilgiai: 3 vnt. po 85 cm ir 3 vnt. po 105 cm); baterijų pakrovimui ir duomenų ištraukimui skirti USB laidai; USB raktas su programine įranga.

Movisens EkgMove galimybės: tinka stebėti autonominės nervų sistemos veiklą, t. y. EKG, širdies ritmą ir jo kintamumą, taip pat – matuoti psichofiziologinį stresą, tirti medžiagų apykaitą, fiziologinį ir emocinį grįžtamąjį ryšį tarp žmogaus ir kompiuterinių sistemų.

Read more:

Routledge leidykla išleido prof. Z. Norkaus knygą „Nepasiskelbusioji imperija“

norkus 2017Sociologijos katedros profesoriaus Zenono Norkaus monografija „Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“ (2009) nuo šiol prieinama ir anglakalbiams skaitytojams – „An Unproclaimed Empire: The Grand Duchy of Lithuania from the Viewpoint of Comparative Historical Sociology of Empires“ išleido tarptautinė Routledge (Taylor & Francis group ltd) leidykla, pasaulyje garsėjanti aukščiausio lygio akademiniais leidiniais humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

2009 metais lietuviškai išleista knyga sulaukė ne vienos teigiamos recenzijos Rimvydas Petrauksas (VU), Lidia Korczak (Krokuvos Jogailos universitetas), Jūratė Kiaupienė (VDU), Algimantas Valantiejus (VU), kuriose buvo pabrėžiama, jog knyga verta ne vien lietuviškai skaitančiųjų dėmesio. Taip pat tuo metu Lvovo universiteto (Ukraina) Baltistikos centre lietuvių kalbą dėstęs Petro Bilynsky savo iniciatyva šią knygą ėmė versti į ukrainiečių kalbą. Tačiau autorius teigia, jog paskutinis postūmis imtis vertimo į anglų kalbą buvo „Imperijų enciklopedijos“ (The Encyclopedia of Empire) leidėjų kvietimas parašyti šiam leidiniui straipsnį apie LDK kaip imperiją, nors LDK istorijos žinovų pasaulyje netrūko.

„Humanitarinių ir socialinių mokslų publikacijos išleidimas angliškai ją padaro prieinamą nepalyginamai platesniam skaitytojų ratui. Tačiau konkrečiai šios knygos atveju jos publikacija anglų kalba svarbi dėl paskutinių metų geopolitinių lūžių Europoje. Be senosios Lietuvos valstybės nebūtų buvę nei Baltarusijos, nei Ukrainos. Sprendžiant rytinių Europos ribų klausimą, LDK istorija tapo aktuali ne vien istorikams, bet ir politikams bei diplomatams. Tuo pačiu metu paaštrėjo ir senas ginčas dėl LDK paveldo“, – pasakojo prof. Z. Norkus.

Read more:

VU Filosofijos fakulteto išteklių pristatymas: automatizuota žmogaus veido išraiškų analizė ir emocijų vertinimas

Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vis daugiau dėmesio skiriama šiuolaikinėms technologijoms ir jų panaudojimo, atliekant mokslinius tyrimus, galimybėms didinti. Nepaisant plataus mokslinių tyrimų išteklių pasirinkimo mūsų fakultete, jie sulaukia gana nedidelio dėstytojų ir studentų susidomėjimo.

Dėl to kilo sumanymas parengti penkių apžvalginių straipsnių ciklą, kuriame supažindinsime Jus su kai kuriais Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Pristatome jums pirmąjį straipsnį.

Pav. 1. Šešios pagrindinės emocijos ir veido išraiškos pagal Paul Eckman et al.6 Emocijos Small

 Automatizuota žmogaus veido išraiškų analizė ir emocijų vertinimas su Facereader 6.1.

Read more:

Disertacijos gynimas [2018 01 26]

L.Gervinskaite PaulaitieneŠ. m. sausio 26 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė gins disertaciją „Mentalizacija ankstyvoje paauglystėje ir jos sąsajos su prieraišumu, smurto patyrimu ir emociniais bei elgesio sunkumais“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – doc. dr. Rasa Barkauskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S)

Anotacija:
Mentalizacija apibūdinama kaip daugiadimensis gebėjimas suprasti savo ir kitų elgesį siejant jį su psichikos būsenomis, t. y. emocijomis, mintimis, poreikiais, įsitikinimais (Luyten & Fonagy, 2015). Nors gera mentalizacija yra siejama su psichikos sveikata, o jos sutrikdymai – su skirtinga psichopatologija, tačiau mentalizacijos raidos veiksniai ir jos reikšmė emociniams ir elgesio sunkumams ankstyvoje paauglystėje dar menkai tyrinėti. Disertacijos tikslas buvo analizuoti mentalizacijos raišką ankstyvoje paauglystėje ir įvertinti jos sąsajas su prieraišumu vidurinėje vaikystėje, smurto patyrimu ir emociniais bei elgesio sunkumais.

Read more:

Justo Bujoko disertacijos „Epistemologinis konstruktyviojo empirizmo skepticizmas“ gynimas [2016 06 21]

disertacijaŠ. m. birželio 21 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Justas Bujokas gins disertaciją „Epistemologinis konstruktyviojo empirizmo skepticizmas“ humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 12 val.

Moksliniai vadovai:
prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H) Nuo 2013–04–04 iki 2017–04–02;
prof. dr. Evaldas Nekrašas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H). Nuo 2011–10–01 iki 2013–04–03.
Mokslinis konsultantas – prof. dr. Albinas Plėšnys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija –01 H).

Read more:

Simonos Kontrimienės disertacijos „Humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis“ gynimas [2016 06 28]

disertacijaŠ. m. birželio 28 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Simona Kontrimienė gins disertaciją „Humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 15 val.

Mokslinė vadovė:
A. a. prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07 S)

Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
prof. habil. dr. Vilija Targamadzė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S);
prof. dr. Diana Koszycki (Otavos universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06S);
prof. dr. Liudmila Rupšienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija –07S);
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S);
doc. dr. Tatjana Bulajeva (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S).

Read more:

VU Filosofijos fakulteto magistrantės E. Urbutienės triumfas Geriausio kokybinio darbo konkurse

Birželio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko jau tradicija tampantis renginys „Fenomenologinės refleksijos“, kurio metu buvo paskelbti ir apdovanoti Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2016 konkurso nugalėtojai.

Urbotienė EglėPagrindiniu laimėtoju ir geriausiu kokybiniu darbu Lietuvoje 2016 išrinktas Eglės Urbutienės magistro darbas „Onkologinės ligos atsinaujinimo baimės patyrimas“. Darbo vadovė: doc. dr. Neringa Grigutytė. Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, 2016.

Papildomai buvo apdovanoti:
a) dr. Daiva Penkauskienė už FILOSOFINĘ REFLEKSIJĄ IR TEORINĮ ĮŽVALGUMĄ daktaro disertacijoje „Išprovokuotas mokymosi permąstymo patyrimas universitetinių bakalauro studijų metu“. Darbo vadovė: prof. dr. Valdonė Indrašienė, Mykolo Romerio universitetas, 2016.

b) Justina Kvedaravičiūtė už METODOLOGINĮ NUOSEKLUMĄ, EPISTEMOLOGINĘ IR ASMENINĖS POZICIJOS REFLEKSIJĄ bakalauro darbe „Jaunų suaugusių dvasingumo fenomeno sampratos tyrimas“. Darbo vadovas: prof. dr. Rimantas Kočiūnas,Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, 2016.

Read more:
Cookies make it easier for us to provide you with our services. With the usage of our services you permit us to use cookies. More information