Mokslinių tyrimų infrastruktūra

FsF 024 str

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tyrėjai koordinuoja aukštos kokybės tarptautinių longitudinių tyrimų vykdymą Lietuvoje, dalyvaudami dviejose tarptautinėse tyrimų infrastruktūrose (SHARE ir EVS) ir suteikdami atvirą prieigą prie mokslo šaltinių ir paslaugų humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimams (HUMRE).

SHARE: Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas

Fsf logo share hor

VU Filosofijos fakulteto bendradarbiavimas su SHARE projekte dalyvaujančių šalių atstovus vienijančiu SHARE-ERIC (angl. European Research Infrastructure Consortium) konsorciumu pradėtas 2014 m.

SHARE (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe) – viena pagrindinių Mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) Europos mokslinių tyrimų erdvėje, skirta Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimams. Tai inovatyvi, multidisciplininė, tarptautinė, tinklinė duomenų bazė, apimanti 28 Europos šalių ir Izraelio mikro duomenis sveikatos, socioekonominio statuso, socialinio ir šeimos tinklų srityse (sukaupta apie 140 tūkst. asmenų duomenų, apie 530 tūkst. Interviu).

2021 m. pabaigoje pradėtas 9-osios bangos tyrimas, kuriame dalyvauja ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Numatoma ištirti tokias esmines gyvenimo sritis kaip gyvenimo kokybė, fizinė ir psichinė sveikata, socioekonominiai rodikliai, šeima, socialiniai tinklai pagal šiuos parametrus:

  • sveikatos srities kintamieji – asmens savo sveikatos vertinimas, sveikatos veiksniai, fizinis ir kognityvinis funkcionavimas, sveika gyvensena, naudojimasis sveikatos sistemos paslaugomis ir kt.;
  • biologiniai žymenys: suėmimo stiprumas, kūno masės indeksas, juosmens apimtis, kraujo spaudimas, kraujo tyrimų rodmenys: cholesterolio kiekis, HbA1c ir kt.;
  • psichologiniai kintamieji: psichinė sveikata, psichologinė gerovė, pasitenkinimas gyvenimu (laimingumas);
  • ekonomikos kintamieji: dabartinis aktyvumas darbo rinkoje, darbo charakteristika, galimybės dirbti suėjus pensiniam amžiui, dabartinės pajamos ir jų
  • šaltiniai, turtas, santaupos ir jų panaudojimas, namų ūkis, išsilavinimas) ir kt.;
  • socialinės paramos kintamieji: šeimos narių parama, pajamų perskirstymas, socialinis pagalbos tinklas, savanorystės veiklos;
  • socialinio tinklo informacija: ryšiai, kontaktų dažnumas, artimų santykių palaikymas, pasitenkinimas ryšiais ir kt.

Tyrimų duomenis galima parsisiųsti iš duomenų bazės

Lietuvoje SHARE tyrimus koordinuoja Psichologijos instituto mokslininkai doc. dr. Antanas Kairys ir dr. Olga Zamalijeva.

Daugiau informacijos lietuvių kalba

Daugiau informacijos anglų kalba

EVS: Europos vertybių tyrimas

Fsf logo evs hor

VU Filosofijos fakultetas 2014 m. įsitraukė į tarptautinę Europos vertybių tyrimo grupę.

EVS yra didžiulio masto, tarptautinis, longitudinis socialinių mokslų tyrimo projektas apie asmenines ir socialines vertybes. Tai vienas žinomiausių tarptautinių socialinių mokslų lyginamųjų tyrimų projektų, atskleidžiantis, ką europiečiai galvoja apie gyvenimą, šeimą, darbą, religiją, politiką ir visuomenę, kokios vertybės žmonės yra svarbios skirtingose, ir tuo pat metu, tarpusavyje susijusiose gyvenimo srityse. EVS buvo pradėtas 1981 metais ir kartojamas kas devyneri metai, siekiant apimti kuo didesnį šalių skaičių. Iš viso jau buvo įgyvendintos keturios EVS tyrimų bangos (1981, 1990, 1999, 2008 metais). Paskutinėje EVS bangoje 2008 metais dalyvavo 46 Europos šalys. Penktoji EVS banga pradėta įgyvendinta 2017 metų rudenį.

Pagal dalyvaujančių šalių skaičių EVS projektas 2017 metų pradėtoje bangoje išliko didžiausiu Europos socialinių mokslų komparatyvistiniu longitudiniu tyrimo projektu. Be to, dar 2016 m. EVS projektas sudarė bendradarbiavimo sutartį su Pasaulio vertybių tyrimo projektu (WVS, angl. World Value Survey), o tai reiškia, kad EVS tyrimo banga tapo sudėtine WVS dalimi ir EVS duomenis bus galima lyginti su kitų pasaulio žemynų šalių duomenimis.

2018 m. Filosofijos fakulteto Sociologijos ir Socialinio darbo instituto direktorė dr. Rūta Žiliukaitė, yra EVS nacionalinių programos direktorių asamblėjos pirmininke.

Daugiau informacijos apie EVS tyrimą

HUMRE: tinklinė žmogaus gerovės ir raidos mokslinių tyrimų infrastruktūra

HUMRE – tinklinė žmogaus gerovės ir raidos mokslinių tyrimų infrastruktūra (angl. Human well-being and development), kurios tikslas yra sudaryti sąlygas atlikti kokybiškus multidisciplininius nacionalinius ir tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus, užtikrinant prieigą prie mokslinių duomenų, įrangos, instrumentų bei mokslinių ir technologinių paslaugų I ir II pakopos studentams, doktorantams, tyrėjams bei mokslininkams, kartu keliant mokslinės bendruomenės kompetencijas tyrimų srityje.

HUMRE susideda iš dviejų dalių:

  • Materialinės mokslinių išteklių bazės – prieiga prie žmogaus gerovei ir raidai tyrinėti bei elgesiui ir funkcionalumui įvertinti skirtos socialinių ir biomedicinos mokslų srities įrangos ir priemonių (instrumentų, mokslinių tyrimų duomenų, žinių šaltinių ir pan.);
  • Mokslinių-ekspertinių bei techninių paslaugų.

Daugiau informacijos

Kontaktinis asmuo:
Antanas Voznikaitis
Techninės įrangos administratorius, HUMRE specialistas
tel.: (8 5) 219 3096, el. paštas:

EU kids online – tyrimai apie vaikų naudojimosi internetu galimybes, rizikas ir saugumą

Šioje tyrimų grupėje dalyvauja 34 šalių tyrėjai. Nuo 2006 m. „EU kids online“ tinklas buvo finansuojamas Europos Komisijos saugesnio interneto programos, siekiant geriau suprasti vaikų ir tėvų patirtį naudojantis internetu, naujų technologijų naudojimą, kylančias rizikas ir galimybes išlikti saugiems internetinėje erdvėje.

Pirmajame etape (2006–2009 m.) 21 šalies tyrėjai apibendrino ir kritiškai įvertino beveik 400 mokslinių tyrimų rezultatus, kuriais remiantis pateikė metodologines ir politinių sprendimų priėmimui skirtas išvadas.
 
Antrajame etape (2009–11 m.) buvo atliktas tyrimas 25 šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) apklausiant vaikus ir tėvus apie naudojimąsi internetu ir patiriamas grėsmes. 2010 m. 25 000 vaikų nuo 9–16 metų ir bent vienas iš vaikų tėvų atsakinėjo į klausimus ir patys pildė klausimynus. Lietuvos tyrimų rezultatus galite rasti čia

Trečiajame etape (2011–14) daugiausiai dėmesio buvo kreipiama vaikų saugumo užtikrinimui internete, kai tyrinėjamas naujų žiniasklaidos būdų naudojimas ir su tuo susijusios grėsmės.

Dabartiniame etape (2018–2020 m.) pateikiami naujausi 19 šalių duomenys apie Europos vaikų patiriamas grėsmes ir galimybes naudojantis internetu. Su šio naujo tyrimo „EU Kids Online 2020“ rezultatai galima susipažinti čia

EU kids online tyrimus (2018-2020) Lietuvoje įgyvendina Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų komanda vykdydama Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste (Nr. S- MIP-17-1 / LSS-250000-1087).“

Internetinė svetainė

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos