Projektai

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA

Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas

Projekto vadovas prof. Albinas Bagdonas

Pagrindinis projekto tikslas – didinti neįgaliųjų asmenų socialinę integraciją į užimtumo veiklas (darbo rinką, mokymąsi, bendruomenės gyvenimą), sukuriant, bei standartizuojant neįgalaus asmens darbingumo, specialiųjų poreikių bei profesinių gebėjimų nustatymo metodikų kompleksus ir apmokant asmens įvertinimo (neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo) specialistus.

Uždaviniai:

1. Sukurti ir adaptuoti validžių ir patikimų asmens funkcinių gebėjimų, darbingumo ir specialiųjų poreikių įvertinimo metodikų kompleksą.

2. Standartizuoti metodikas bendrai suaugusių gyventojų populiacijai ir pritaikyti jas neįgalių asmenų funkcionavimo įvertinimui.

3. Apmokyti atitinkamų tarnybų specialistus naudotis metodikomis įvertinant neįgaliųjų darbingumą ir specialiuosius poreikius.

4. Parengti rekomendacijas profesinės reabilitacijos, darbingumo nustatymo ir psichinės sveikatos priežiūros įstaigoms bei teritorinėms darbo biržoms standartizuotų metodikų praktinio taikymo klausimais.

5. Remiantis projekto metu gautais ir papildomai atliktų tyrimų rezultatais, parengti rekomendacinio pobūdžio leidinį (darbdavių institucijoms, Darbo biržoms, Profesinės reabilitacijos centrams, Darbingumo nustatymo centrams, neįgaliems asmenims ir kt.), kuriame pateikiama esama Lietuvos darbo rinkos situacija ir neįgalių asmenų įsidarbinimo galimybių studija.

6. Parengti kvalifikacinius reikalavimus asmens darbingumo vertintojams.

Rezultatai: 

Šiomis metodikomis naudosis visos asmens įvertinimo (diagnostinės) tarnybos. Antra, bus išplėtota asmens (taip pat neįgalaus asmens) įvertinimo kultūra. Jos elementais bus testų vartojimo taisyklės, surašytos metodikų vadovuose. Ir šiuo punktu Lietuva priartės prie Vakarų šalių. Trečia, projekto vykdymo pasėkoje bus apmokyta mažiausiai 110 specialistų (t. y. patobulinta jų diagnostinė kompetencija). Neįgalaus asmens darbingumo lygio ir profesinių gebėjimų metodikas naudos SADM Darbingumo nustatymo kontrolės centras, teritorinės darbingumo nustatymo tarnybos (~50), kitos neįgaliųjų socialinės integracijos institucijos. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo metodiką naudos savivaldybių specialistų komanda. Ketvirta, tikslesnis neįgalaus asmens įvertinimas padės tiksliau formuluoti išvadas dėl jo įdarbinimo profesinės reabilitacijos, specialiųjų poreikių tenkinimo ar kitokio poveikio. Tai padės plėtoti ir tobulinti visų žmonių profesinio orientavimo sistemą. Penkta, bus realizuota Nacionalinės Neįgaliųjų socialinės integracijos programos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos nuostata: įdiegti Tarptautinę funkcionavimo klasifikaciją (TFK), praktiką (pritaikyti naująją neįgalumo koncepciją, parengti jos pagrindu asmens kompleksinio įvertinimo metodikas.) Šešta, tikslūs kiekybiniai matavimai padeda tikslinti ir bendrąją statistiką.

NEĮGALUMAS 2005: ESMINIAI POKYČIAI IR NAUJI IŠŠŪKIAI

Pastarųjų metų gyvenimo kismas Lietuvoje toks spartus, o socialiai pageidaujamų, o kartais ir nepageidaujamų, įvykių gausa tokia didelė, kad darosi sunku visa tai aprėpti protu, netgi specialiai tam skyrus laiko ir energijos. Bendro gyvenimo kismui savo sparta nenusileidžia, o gal gi jį ir pralenkia ir pokyčiai neįgalumo srityje. Pavardinkime svarbiausius: įsibėgėja prieš porą metų patvirtinta jau antroji Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2003-2012 m. programa, prieš metus Seimas patvirtino naująjį Neįgaliųjų socialinės integracijos ir Socialinių įmonių įstatymus, o SADM Ministrė šiais metais patvirtino keturis svarbius, nuo liepos 1 d. įsigaliojusius teisės aktus – Vaikų neįgalumo,  Darbingumo ir Specialiųjų poreikių nustatymo  bei Profesinės reabilitacijos tvarkas (pavadinimai čia sutrumpinti). Nuo liepos 1 d. trumpinio pavadinimu žinomi MSEKai pertvarkyti į NDNT – neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybas, 2004 m. lapkritį vyriausybė patvirtino Specialiojo ugdymo paslaugų programą.

Nors tai kas išvardinta primena socialinės politikos neįgalumo srityje revoliuciją, tikrovėje tai yra pakankamai nuosekliai ir laipsniškai realizuojamos naujos neįgalumo sampratos idėjos. Pagrindinės iš šių idėjų yra: 1) įvertinti ką žmogus  realiai geba, o ne kokį organą ar funkciją jis prarado (nors, atvirai pasakius, senosios asmens įvertinimo sistemos liko nemažai: pradžioje, remiantis sveikatos kriterijais nustatomas bazinis darbingumas, o po to jis koreguojamas psichosocialinėmis žmogaus charakteristikomis); 2) aktyviau skatinti jį grįžti į darbo rinką tiesiai arba per profesinės reabilitacijos paslaugas; 3) tiksliau nustatyti jo specialiuosius poreikius (silpnąsias asmeninio gyvenimo sritis) ir efektyviau teikti socialines ar kitokias paslaugas, tenkinančias šiuos poreikius. Kad šis kismas yra evoliucinio, o ne revoliucinio pobūdžio rodo ir tai, kad naujasis Įstatymas ir jį lydintys kiti teisės aktai garantuoja iki jų priimtų sprendimų veikimo tęstinumą, t. y. iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyto invalidumo pensijos negali sumažėti.

Politiniai sprendimai padaryti. Formaliai jie realizuojami. Tačiau būtent jų realizacijos etape ir laukia didžiausi iššūkiai. Ar turime priemonių, kuriomis patikimai ir tiksliai galėtume įvertinti tikruosius žmogaus gebėjimus, nustatytų jo silpnybių ir stiprybių profilį? Ar turime specialistų, kurie teoriškai ir praktiškai yra pasiruošę atlikti tokį įvertinimą? Ar turime bent apytikres darbinių veiklų profesiogramas – reikalavimų atliekamiems darbams aprašus? Juk tik žinant tokius reikalavimus, galima mėginti juos derinti su asmens gebėjimų profiliu. Teigti, kad visiškai nieko neturime, o situacija yra be išeities negalima. Minėta, bazinis darbingumas ir vaikų neįgalumas bus nustatomas remiantis tradicija – iš sveikatos rodiklių. Savivaldybių socialiniai darbuotojai specialiuosius poreikius nustatinės, remdamiesi konkretaus žmogaus gyvenimo situacijos tyrimu. Pagaliau yra įvertinamo asmens ir vertintojo, kurie analizuodami konkrečią situaciją priims bendrą sprendimą, gyvenimiškoji patirtis ir sveikas protas. Tačiau yra daug dalykų, kurie turi būti tiksliai nustatyti ir pamatuoti: žmogaus protiniai sugebėjimai (intelektas), atmintis, dėmesingumas, psichomotorinės reakcijos, veiksmų tikslumas, klausos ar regėjimo aštrumas ir pan.

Pagrindinis iššūkis slypi štai kur: asmens, jo funkcijų ir gebėjimų įvertinimo infrastruktūros sukūrimas (įvertinimo priemonių parengimas ir jų sklaida, specialistų apmokymas) mažai šaliai yra didžiulė našta. Pavyzdžiui, ką reiškia nustatyti Jono ar Petro protinius gebėjimus. Pirmiausia, reikia naujai sukurti savąjį ar pritaikyti kurios nors Vakarų šalies testą – užduočių rinkinį, kuris aprėptų visus proto aspektus (žodinius samprotavimus, socialinių santykių supratimą, erdvės suvokimą, gebėjimą adekvačiai emociškai reaguoti į situaciją ir pan.). Psichologai netgi išskiria žodinį (verbalinį), nežodinį, emocinį, socialinį ir kitokius intelektus. Toliau turi būti nustatyta kaip visa lietuvių populiacija sprendžia sukurto testo užduotis (tam reikia ištirti apie 1000 žmonių). Nustatomos amžiaus ir lyties normos, t. y. kaip testo užduotis atlieka skirtingo amžiaus vyrai ir moterys. Ir tik turint tokias normas, galima pasakyti kokiu laipsniu išvystyti  Petro ar Jono protiniai gebėjimai palyginus su visa lietuvių populiacija. Po to dar turi būti patikrintas testo validumas (įrodyta, kad testo užduotys tikrai matuoja tuos protinius sugebėjimus, kurie nurodyti testo vadove), bei patikimumas (įrodyta, kad pakartotinai pamatavę Petro ir Jono intelektą, gausime tą patį rezultatą). Parengiama išsami testo taikymo instrukcija (vadovas) ir apmokomi specialistai kaip testu naudotis. Visas šis procesas vadinamas testo standartizacija. Šalyje kaip Lietuva, kurioje bus parduota tik 100-200 testo komplektų, vieno komplekto savikaina pasiekia 1500-2000 Lt. Didesnėse šalyse (20 ir daugiau milijonų gyventojų) testo savikaina bus kelis kartus mažesnė. Tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Rusija ir kitos intelekto, mokslumo, žinių, atminties ir kitas funkcijas matuojantys testai kuriami komerciniu pagrindu. Testų vartotojai – psichologai, pedagogai, kiti specialistai juos nusiperka santykinai nebrangiai. Nusipirkti užsienietišką testą ir taikyti negalima, nes yra dideli kultūriniai skirtumai. Būtina tokį užsienietišką testą pritaikyti vietos kultūrai ir naujai jį standartizuoti, t. y. praktiškai peržiūrėti visas užduotis, pakeisti kultūriškai netinkamas ir ištirti apie 1000 žmonių. Taikyti nestandartizuotus testus (tiek vietoje sukurtus, tiek išverstus) neleidžia nei testų vartojimo taisyklės, nei profesinės etikos kodeksai.

Štai kodėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų mažų šalių, standartizuotų testų yra labai mažai, o dirbama su nepatikrinto patikimumo ir validumo metodikomis, nusižengiant tiek testų vartojimo taisyklėms, tiek profesinės etikos kodeksams. Mažoje šalyje išbristi iš tokios, ne visai teisėtos asmens įvertinimo praktikos, gali pagelbėti tik papildoma parama: valstybės, verslo įmonių, fondų ir pan.

Ypatingai palanki situacija klostosi šiais metais: Europos Sąjungos struktūrinių ir socialinio fondų paramą laimėjo bent trys Lietuvos projektai, kuriais bus plėtojamas neįgalaus asmens įvertinimo priemonių kūrimas. Čia mes glaustai pristatysime Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos laimėto nedidelio (3 metų trukmės, apie 865000 Lt apimties) projekto užmanymus. VU Specialiosios psichologijos laboratorija turi testų standartizavimo patirtį: yra sudariusi dėmesio perkėlimo, skaitymo efektyvumo, internalumo ir eksternalumo (asmenybės savybės) normas moksleivių ir studentų populiacijoms, 1998-2002 metais standartizavo WISC – Wechsler intelekto skales vaikų (6-16 metų) protiniams gebėjimams matuoti. Pastaruoju testu plačiai naudojasi pedagoginės psichologinės tarnybos vaikų specialiems ugdymosi poreikiams nustatyti, nukreipti juos atitinkamai ugdymo formai.

Laimėto projekto pavadinimas šiek tiek gremėzdiškas: Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas. Projektas vykdomas siekiant įgyvendinti 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Šiuo projekto vykdytojai (A. Bagdonas, D. Butkienė, S. Girdzijauskienė, V. Jakutienė, F. Laugalys, V.Dauderys, D. Leilionas, I. Salialionytė ir kt.) numato parengti, adaptuoti ir standartizuoti 4 metodikas.

Pirmiausiai,  bus adaptuotos ir standartizuotos dar dvi D. Wechsler metodikos: WAIS (Suaugusių asmenų intelekto skalės 16-89 metų asmenims) ir  WASI (Wechsler abreviatūrinė skalė 6-89 m. asmenims). Laboratorija turi sudariusi sutartį su JAV Psichologijos korporacija ir dėl WPPSI (Wechsler intelekto skalė ikimokyklinukams) metodikos standartizavimo. Tačiau jos standartizavimas bus remiamas iš Laboratorijos nuosavų lėšų. Tokiu būdu galima tikėtis, kad po 2-3  metų turėsime licencijuotus, patikimus ir validžius testus visų amžiaus tarpsnių asmenų protiniams gebėjimams įvertinti. Protinių gebėjimų įvertinimai reikalingi nustatant neįgalumą, darbingumą ir tinkamumą tam tikroms profesijoms (testai įvertina ne tik bendrąjį intelekto koeficientą – vadinamąjį IQ, bet galima nustatyti mažiausiai 12 sričių specifinius gebėjimus), nukreipiant ugdymo formai, atrenkant į kariuomenę, nustatant globą ir pan.

Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos 2003-2012 programoje numatytas Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) diegimas. Jos pagrindu rengiamą asmens įvairiapusio įvertinimo metodiką mes pavadinome AFES - Asmens funkcionavimo efektyvumo skale. Kaip žinia, TFK klasifikuoja asmens funkcijas ir anatominius darinius (pvz., jutimo funkcijas ir organus, psichikos funkcijas ir smegenų struktūras), veiklas ir dalyvumą (pvz., mokymąsi, darbines veiklas, laisvalaikį) ir aplinkos veiksnius (pvz., kompensacinę techniką, paramos specialistus, paramos įstaigas). Kiekviena veikla, funkcija ar aplinkos veiksnys gali būti įvertinti tik glaudžiai bendradarbiaujant specialistui su įvertinamuoju asmeniu. Kuriama metodika neturi objektyvių matavimo priemonių: bus remiamasi subjektyviais specialisto ir jo kliento sprendimais. Tačiau pasaulio praktikoje tokių metodikų labai gausu. Tik išsamiai apklausiant klientą galima nustatyti tikruosius jo poreikius, spręsti apie jo gebėjimus veikti, sužinoti gyvenimo aplinkybes. Juk neįgalumas yra sveikatos, asmenybės savybių ir aplinkos veiksnių sąveikos išdava. Asmens įtraukimas į savo gebėjimų ir galimybių vertinimą yra nauja, medicininiam modeliui priešinga, samprata. Bus patikrintas AFES metodikos patikimumas ir minėtas validumas. Galimas dalykas bus sukurti keli AFES variantai (psichinėmis ir somatinėmis chroniškomis ligomis sergantiems asmenims, jutimo, fizinius ir mišrius sutrikimus turintiems asmenims). AFES turėtų aprėpti ypatingai platų žmogaus funkcijų, veiklų ir gyvenimo aplinkybių diapazoną.

Ketvirtoji Projekto remiama metodika – Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas (LPIK). Čia vėlgi svarbiausias vaidmuo nustatant interesus tenka pačiam  įvertinamam asmeniui. Tai kokybinio pobūdžio metodika, kuri aprėps praktiškai visas profesinės veiklos sritis. Žmogaus profesinių interesų žinojimas, ypač jų sugretinimas su intelektiniais ir kitokiais gebėjimais, padės darbingumo ekspertams, profesinės reabilitacijos specialistams įtraukti asmenį į adekvačią darbinę veiklą. Bus patikrintas LPIK validumas (ar tikrai pateikiami klausimai žmonėms yra aiškūs, ar jie nustato tikruosius profesinius interesus) ir patikimumas.

Projekte numatytas ne tik minėtų keturių testų parengimas, adaptavimas, standartizavimas, bet ir pirmųjų specialistų apmokymas kaip jais naudotis, išbandymas su atskiromis neįgaliųjų grupėmis.

Projekto vykdytojai viliasi, kad gauta parama ir jų pačių įdėtas triūsas prisidės prie naujojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo diegimo į gyvenimą, asmens  įvertinimo sistemos ir tvarkos demokratizavimo, pačio neįgalaus asmens aktyvesnio dalyvavimo priimant sprendimus apie kūno ir sielos problemas.

Albinas Bagdonas
VU Specialiosios psichologijos laboratorija
Universiteto 9/1
Vilnius 01513
Telef. 2687255
El. paštas: