Tyrimo pavadinimas: „IMPACT: informatikos mokytojų nuotolinio profesinio tobulinimo perkėlimo į klasę ir poveikio mokinių mokymosi rezultatams tyrimas“
Tyrimo numeris: P-EDU-23-21
Tyrimo laikotarpis: 2025-04-01 – 2028-04-03
Tyrimo vadovė: doc. dr. Tatjana Jevsikova
Edukacinis tyrimas įgyvendinimas kartu su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkais.
Tyrimo komanda:
Tatjana Jevsikova, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir docentė;
Yasemin Gülbahar Güven, Kolumbijos universiteto Mokytojų koledžo (JAV) profesorė;
Dovilė Stumbrienė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslo darbuotoja ir docentė;
Gerda Melnik-Leroy, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja;
Jogaila Vaitekaitis, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentas ir vyresnysis mokslo darbuotojas;
Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir Vilnius Tech universiteto docentė;
Linas Aidokas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas ir jaunesnysis asistentas;
Vaida Masiulionytė-Dagienė Vilniaus Valdorfo mokyklos informatikos ir matematikos mokytoja ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto doktorantė;
Laura Kildė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė.
Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip 5–8 klasių informatikos mokytojai perkelia į praktiką internetinius kvalifikacijos tobulinimo mokymus, ir įvertinti, kaip faktinis perkėlimas klasėje veikia mokinių mokymosi rezultatus.
Tyrimo trumpas pristatymas:
Mokytojų profesinis tobulėjimas vis dažniau vyksta internetu. Tačiau plačiai taikant internetinius mokytojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus, trūksta atitinkamų tyrimų, kaip mokytojai perkelia internetinio mokymosi patirtį į savo mokymo praktiką. Šiuo tyrimu siekiama ištirti daugialygius veiksnius, darančius įtaką 5–8 klasių informatikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo mokymų internetu perkėlimui į efektyvią praktiką pamokose ir galiausiai mokinių mokymosi rezultatams.
Naudojant tarpdisciplininį požiūrį, apimantį švietimo veiksmingumą, žmogiškųjų išteklių plėtrą, kognityvinius mokslus, duomenų mokslą ir dirbtinį intelektą, tyrime bus tiriami įvairūs lygiai ir veiksniai, susiję su šiuo perkėlimo procesu. Tyrimas apims asmeninius, kognityvinius, motyvacinius ir organizacinius veiksnius, taip pat realiuoju laiku vykstančias sąveikas klasėje ir mokinių mokymosi rezultatus. Numatomi rezultatai – sukurti išsamų mokytojų rengimo perkėlimo modelį, gauti empirinių įrodymų apie perkėlimo poveikį mokinių rezultatams, sukurti viešai prieinamus mokslinių tyrimų išteklius ir gaires būsimoms internetinėms profesinio tobulėjimo programoms ir švietimo politikai.
Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:
Organizuojamas mokslinis tyrimas, kurio metu:
- Nustatomi pagrindiniai veiksniai (asmeninės savybės, suvokiama vertė, mokymo programa ir darbo aplinka), kurie daro įtaką mokytojų motyvacijai perkelti profesinio tobulinimo mokymą į klasę ir kaip motyvacija perkelti mokymą į klasę tarpininkauja ryšiui tarp šių veiksnių ir faktinio mokymo perkėlimo veiksmų;
- Nustatomi kognityviniai veiksniai, galintys turėti įtakos informatikos mokytojų mokymo perkėlimo į klasę veiksmingumui ir tikslumui;
- Nustatoma, kokią įtaką mokinių informatikos mokymosi rezultatams turi faktiniai mokytojų mokymo perkėlimo veiksmai pamokoje;
-
Analizuojami veiksniai, kurie palengvina arba apsunkina mokytojų mokymo perkėlimą, remiantis mokytojo ir mokinio sąveikų klasėje iškodavimu.
Planuojami rezultatai:
- Atliktų edukacinių tyrimų pagrindu parengtos keturios mokslo publikacijos tarptautiniuose mokslo žurnaluose;
- Suorganizuotos aukšto lygio užsienio lektorių paskaitos, skirtos doktorantams;
- Sudalyvauta penkiuose tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose, tinkluose;
- Įgyvendintos doktorantų ir jų vadovų tarptautinės stažuotės;
- Sukurtas elektroninis tyrimo duomenų rinkinys;
- Suorganizuoti penki nacionaliniai mokslo renginiai;
-
Parengtas švietimo politikos dokumentas, grindžiamas pagrindiniais tyrimo rezultatais, kuriame pateikiamos rekomendacijos švietimo politikos formuotojams ir kūrėjams.
Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslo populiarinimo publikacijose žiniasklaidoje, pranešimuose socialinėse medijose.
