Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika

Socialinis fondas GERAS      LMT New logo     Vilniaus universitetas

 

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis
pagal visuotinės dotacijos priemonę

2012 m. spalio mėn. – 2015 rugsėjo mėn.

     

Projekto vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra


Projekto tikslas – išanalizuoti įvairių visuomenės grupių trauminės patirties, psichologinės sveikatos ir įveikos veiksnius socialinių transformacijų kontekste.

Tikslui įgyvendinti keliami trys uždaviniai:

  1.  Išanalizuoti trijų amžiaus grupių (vyresnio amžiaus asmenų, kurie ilgą laiką gyveno sovietų okupuotoje Lietuvoje, vidurinio amžiaus asmenų ir jaunų suaugusiųjų, kurie gimė ir užaugo nepriklausomoje šalyje) populiacinės imties trauminės patirties, psichologinės sveikatos ir įveikos veiksnius.
  2.  Analizuoti psichologiškai neįveiktų traumų ir suicidinės rizikos sąsajas. Siekiama įvertinti suicidinių ketinimų sąsajas su traumine patirtimi bei nustatyti nusižudžiusiųjų artimųjų gedulo ir įveikos reakcijas ir šių reakcijų sąsajas su traumine patirtimi.
  3.  Įvertinti specifinių socialinių ir etninių grupių asmenų trauminės patirties ir įveikos veiksnius. Tiriamųjų grupes sudaro:  
    o    Černobylio avarijos likvidatoriai,
    o    1991 m. sausio 13 d. sovietų agresijos aukos ir artimieji,
    o    etninės grupės gyvenančios Lietuvoje (lenkų ir žydų tautybės asmenys).

Projekto darbuotojai

Projekto vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Projekto administratorė Janina Markevičienė
Projekto finansininkė Ramunė Rimkutė

Mokslinio tyrimo grupės nariai:
Doc. dr. Rasa Bieliauskaitė
Doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė
Dr. Neringa  Grigutytė
Dr. Ieva Povilaitienė
Dr. Robertas Povilaitis
Dr. Paulius Skruibis
Dr. Asta Zbarauskaitė
Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė
Eglė Mažulytė
Specialistai Jonas Eimontas ir Dovilė Grigienė

2013 m. konferencija

2013 m. kovo 21-22 d. Vilniaus universitete vyko Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros kartu su Lietuvos psichologų sąjunga organizuota IV-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija „Psichologinės traumos ir savižudiškas elgesys besikeičiančioje visuomenėje“. Konferencija finansuota Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę įgyvendinant projektą „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“ (vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė pristatymas, VU).

1Konferencijos tema – tarpdisciplininė mūsų šalyje vykstančių procesų ir visuomenės psichologinės sveikatos problemų analizė. Šalia žymių Lietuvos psichologijos tyrėjų ir praktikų (prof. D. Gailienė, prof. G. Gudaitė, prof. N. Žemaitienė, dr. R. Povilaitis, dr. I. Vaskelienė ir kiti), pranešimus skaitė ir kitų disciplinų atstovai. Demografinių tyrimų instituto vyriausias mokslo darbuotojas dr. D. Jasilionis pristatė savižudybių Lietuvoje sociodemografinius veiksnius, filosofė dr. N. Putinaitė skaitė pranešimą sovietinės moralės tema, psichiatras prof. Dainius Pūras dalinosi mintimis apie besikeičiančią ar nesikeičiančią visuomenę ir joje vykstančius procesus. Konferencijos viešnia – žymi profesorė iš Slovėnijos Onja Grad, klinikinė psichologė-psichoterapeutė, daugelį metų skyrusi moksliniams tyrinėjimams ir praktiniam darbui su gedinčiais žmonėmis po artimojo savižudybės ar kitų trauminių netekčių. Vilniuje ji dalinosi savo patirtimi skaitydama pranešimą „Savižudybė – didelė trauma tiems, kuriuos paliko“.

Džiugu, jog konferencija sulaukė ir ypač gausaus dalyvių dėmesio – atvyko beveik 200 dalyvių, daugiausiai psichosocialinės srities specialistai iš psichikos sveikatos centrų, ligoninių, universitetų, mokyklų, nevyriausybinių organizacijų. Taip pat atvyko ir atstovų iš Lietuvos karo akademijos, policijos, Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos. Konferencijos dalyviai ne tik įdėmiai klausėsi pranešimų, bet ir aktyviai dalyvavo diskusijose, užduodavo svarbius, kartais ir nepatogius, bet labai reikalingus klausimus, dalinosi asmenine savo darbo patirtimi.

 2

Konferencijos programa

Konferencijos pranešimai:

Prof. Danutė Gailienė. Psichologinės traumos ir savižudybės sociokultūrinių pokyčių kontekste. Pranešimas

Dr. Domantas Jasilionis. Savižudybės Lietuvoje socialinių transformacijų kontekste: sociodemografiniai veiksniai.

Dr. Nerija Putinaitė. Sovietinė moralės trauma. Pranešimas

Prof. Onja Grad. Savižudybė – didelė trauma tiems, kuriuos paliko. Pranešimas

Prof. Nida Žemaitienė. Savižudybė tada atrodė geriausia išeitimi... Pranešimas

Paulina Želvienė. Trauminių įvykių patirtis ir mintys apie savižudybę. Pranešimas

Vaiva Klimaitė. Ar po artimojo savižudybės įmanomas potrauminis augimas? Pranešimas

Jolanta Jarmolovičiūtė. Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai. Pranešimas

Dr. Ieva Vaskelienė. Valstybinės politinės sistemos ir trauminių pasekmių sąsajos. Pranešimas

Dr. Robertas Povilaitis. Kodėl vyksta patyčios? Pranešimas

Jonas Eimontas. Internetas ir savižudybės. Koks tarp jų ryšys? Pranešimas

Odeta Geležėlytė. Mūsų nuostatos nusižudžiusiųjų artimųjų atžvilgiu. Pranešimas

2014 m. konferencija

2014 m. kovo 28 d. Vilniaus universitete vyko Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros kartu su Lietuvos psichologų sąjunga ir Lietuvos traumų psichologijos asociacija organizuota V-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija „Psichologinė trauma ir gyvenimo kelias“. Konferencija finansuota Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę įgyvendinant projektą „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“ (vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė).

Šių metų konferencijoje - žvilgsnis į traumą žmogaus ir visuomenės gyvenimo kelyje. Trauminis patyrimas palieka pėdsaką ne tik žmogaus raidoje, bet ir visuomenės gyvenimo tėkmėje. Dėl to konferencijos pranešimų temos aprėpė ne tik žmogaus asmeninius trauminius patyrimus, jų pėdsakus gyvenime ir poveikį santykiams, bet ir platesnį aspektą – istorinių traumų atspindžius žmonių gyvenimuose.Konferencija 2

Konferencijoje savo pranešimus skaitė Lietuvos traumų psichologijos specialistai – prof. Danutė Gailienė, doc. Evaldas Kazlauskas, doc. Rasa Bieliauskaitė – bei kiti tyrėjai ir mokslininkai, pristatantys naujausius savo studijų rezultatus. Kviestinis konferencijos svečias prof. Marinus van  IJzendoorn (Olandija) skaitė pranešimą „Intergenerational transmission of abuse and trauma: neurobiological and attachment perspectives“, kurio metu dalinosi naujausiais neurobiologiniais prieraišumo tyrimais bei įžvalgomis apie vaikų patiriamą smurtą ir atstūmimą kaip raidos traumą.

Diskusijoje „Skirtingi žvilgsniai į traumą“ dalyvavo trijų disciplinų atstovai: psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė, istorikas dr. Nerijus Šepetys ir teologas dr. Vidmantas Šimkūnas SJ. Skaitydami pranešimus, šie specialistai perteikė traumos supratimą iš savo disciplinos perspektyvos, kėlė aktualius klausimus raidos psichologijos, istorijos ir dvasinio augimo srityse.

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Džiugu, kad kiekvienais metais norinčių dalyvauti konferencijoje daugėja, atvyksta įvairių disciplinų atstovų. Konferencijos tarpdisciplininė idėja pritraukia įvairių specialistų ir skatina į traumos temą pažvelgti platesniame kontekste, tuo pačiu ir bendradarbiauti tarpusavyje. Dalyviai uždavė įvairius klausimus, susijusius su aktualiomis temomis Lietuvoje, apimant tiek socialinės gerovės problemas, tiek istorinių traumų poveikį visuomenėje.

konferencija 1

Konferencijos programa Parsisiųsti

Konferencijos pranešimai:

Prof. Danutė Gailienė. Psichologinė trauma ir gyvenimas. Parsisiųsti

Doc. Rasa Bieliauskaitė. Trys kartos Lietuvoje: ar istorija traumuoja? Parsisiųsti

S. Dadašev, J. Latakienė, P. Skruibis. Ką apie trauminius įvykius kalba bandę nusižudyti žmonės. Parsisiųsti

M. Skerytė-Kazlauskienė, R. Barkauskienė. Patyčių ir stresinių gyvenimo įvykių sąsajos su emociniais sunkumais paauglystėje. Parsisiųsti

R. Jusienė, R. Breidokienė. Mamų stresinė perinatalinė patirtis ir vaikų psichosocialinė raida. Parsisiųsti

A. Zbarauskaitė, R. Barkauskienė. „Aš nerandu laiko savo vaikui": motinų vaikystės patyrimas ir refleksijos funkcija. Parsisiųsti

N. Grigutytė. Seksualinės prievatos pasikartojimas per kartas: motinų patirties įtaka. Parsisiųsti

V. Klimaitė, A. Stumbrytė. Socialinio gyvenimo pokyčiai po motinos savižudybės. Parsisiųsti

E. Mažulytė, J. Eimontas, M. Skerytė-Kazlauskienė. Šeimos trauminės istorijos poveikis. Parsisiųsti

E. Gruževska, G. Čeledinaitė, A. Zbarauskaitė. Tautinių mažumų diskriminacijos išgyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje. Parsisiųsti

R. Povilaitis, Š. Jagielaitė, J. Kudarauskaitė, E. Balčiūtė, D. Grigienė, N. Grigutytė. Sausio 13-osios įvykiai: trauminės patirties įveika. Parsisiųsti

I. Povilaitienė, D. Grigienė. Akistata su radiacija – ar bejėgiškumo jausmas neišvengiamas? Lietuvos Černobylio likvidatorių išgyvenimai 27 metai po įvykio. Parsisiųsti

2015 m. konferencija

2015 22015 m. balandžio 10 d. Vilniaus universitete vyko jau VI-oji  kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija „Gyvenimas po lūžio: kultūrinių trauma įveika“. Konferenciją organizavo klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra kartu su Lietuvos psichologų sąjunga ir Lietuvos traumų psichologijos asociacija, konferencija finansuota Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę įgyvendinant projektą „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“ (vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė).

Šiais metais konferencijoje pateiktas traumų psichologų žvilgsnis į procesus, vykstančius  praėjus 25 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo: kaip jaučiasi įvairių kartų žmonės, kaip tai susiję su jų istorija ir dabartimi, kaip socialinius pokyčius išgyveno tautinių mažumų ar specifines traumas patyrę žmonės. Ką patiria Sausio 13-osios gynėjai ir žuvusių gynėjų artimieji, Černobylio likvidatoriai, Afganistano karo dalyviai, nusižudžiusiųjų artimieji ar bandę nusižudyti?

2015 1Konferencijoje pranešimus skaitė prof. Danutė Gailienė, prof. Gražina Gudaitė, požiūrį į traumas tarpdiscipliniškai praplėtė kviestiniai svečiai prof. Alvydas Jokūbaitis, dr. Nerija Putinaitė. Vyko projekto rezultatų pristatymas ir aktyvios tarpdisciplininės diskusijos po pristatymų siekiant suvokti, kur, traumos atžvilgiu, esame, kaip konstruktyviai galėtume kurti sveikesnę visuomenę. Diskusijose aktyviai dalyvavo ne tik pranešėjai, bet ir psichiatras prof. Arūnas Germanavičius, karo psichologas kpt. Aurimas Navys, Istorikas Tomas Vaiseta, nusižudžiusių artimųjų pagalbos sau grupės dalyvės.

Konferencijoje dalyvavo virš 200 žmonių, nors norinčių į ją pakliūti buvo dar daugiau. Kiekvienais metais norinčių dalyvauti konferencijoje daugėja, konferencijoje dalyvauja įvairių disciplinų atstovai. Konferencijos tarpdiscipliniškumas pritraukia įvairių specialistų ir skatina į traumos temą pažvelgti plačiau, skatina ir tarpusavio įsiklausymą, bendradarbiavimą. Konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo konferencijos diskusijose, uždavė klausimus, diskutavo per konferencijos pertraukas ir išbuvo lydimi sunkių temų visas aštuonias konferencijos valandas. Konferencija suteikia vilties, kad traumų srityje Lietuvoje vyksta svarbūs tyrimai, didėja specialistų supratimas ir gebėjimas padėti traumas patyrusiems žmonėms.

Konferencijos programaparsisiųsti

Konferencijos pranešimai:

Gyvenimas po lūžio, prof. D. Gailienėparsisiųsti

Šeimos istorinis tapatumas kaip stiprybės šaltinis, E. Mažulytėparsisiųsti

Tautinis tapatumas permainų laikotarpiu: tautinių mažumų patirtis, dr. A. Zbarauskaitė – parsisiųsti

Tapatumo atspindžiai įprasminantys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, D. Grigienė – parsisiųsti

Afganistano karo veteranų gyvenimas - nesibaigianti kova?, dr. V. Domanskaitė-Gotaparsisiųsti

Černobylio likvidatorių trauminė patirtis, A. Auškalnytėparsisiųsti

Sausio 13-osios Nepriklausomybės gynėjų patirtis, dr. N. Grigutytėparsisiųsti

Pagrindinės mėginusiųjų nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimųjų tyrimo išvados, dr. P. Skruibisparsisiųsti

Pagalba mėginusiems nusižudyti: praktinės rekomendacijos, S. Dadašev – parsisiųsti

Pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems: praktinės rekomendacijos, V. Klimaitė, O. Geležėlytėparsisiųsti

Rekomendacijos:

Kaip padėti po bandymo nusižudyti, A. Grižasparsisiųsti

Pagalba ketinantiems nusižudyti, S. Dadašev ir J. Latakienėparsisiųsti

Kolektyvinė monografija „Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai“

Virselis LTIšleista kolektyvinė monografija „Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai“. Monografijos sudarytoja – prof. Danutė Gailienė. Vilnius: Eugrimas, 2015.

Lietuva yra išgyvenusi ne vieną dramatiškąįvykį, okupacijų ir istorinių lūžių sukeltos traumos paveikė visą visuomenę, kiekvienąžmogų ir šeimą - ilgam liko paliesta žmonių sąmonė, atmintis, pakeistas tapatumas. Sunkias istorines traumas patyrusi šalis jau daugiau kaip du dešimtmečius yra atkūrusi nepriklausomybę. Tačiau klausimai apie patirtų kultūrinių traumų poveikį šiandien, apie traumų įveikos procesą reikalauja rimto mokslininkų dėmesio.

„Taigi, ką galime įžvelgti žmonėse šiandien? Kaip jie jaučiasi, kaip vertina tai, kas įvyko, kokią tam suteikia prasmę? Kaip gyvena itin pažeidžiamos visuomenės grupės, patyrusios ypatingą specifinį traumavimą arba sunkias asmenines traumas? Kaip laikosi tie, kuriems teko didesni kultūrinės traumos iššūkiai, nes jie priklauso mažumai ir turi formuoti savo naują tapatybę po lūžio; kokia ji bus tarp kitų kultūrinių tapatybių?“ (Ištrauka iš knygos)

Plataus masto kompleksine studija siekta pažvelgti į socialinių transformacijų ir individo asmeninio patyrimo sąsajas, nustatyti, kaip radikalūs socialiniai pokyčiai paveikė konkrečių žmonių gyvenimus. Siekiant pamatyti bendrą psichologinės savijautos ir socialinių transformacijų vaizdą, atlikta trijų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų imties (600 žmonių) apklausa. Derinant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, skirtingų patirčių Lietuvos gyventojai atskleidžia autentišką istorinių patirčių vertinimą. Lietuvos gyventojų istorijas papildo dviejų tautinių mažumų (lenkų ir žydų) atstovų išgyvenimai, bei specifinių traumų (tiek asmeninių – savižudybė, tiek istorinių – Sausio 13-osios įvykiai, Černobylio avarija) patirčių analizė.

Kolektyvinė monografija „Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai“ išleista įgyvendinant mokslinį projektą (VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-023), finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę.

Knygos elektroninė versija – skaityti.

Knygos elektroninė versija anglų kalba - skaityti.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos