Aktyvaus senėjimo politika Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės – projektas, kurio metu tiriami Lietuvos visuomenės senėjimo keliami iššūkiai ir galimybės. Projekto metu naudojami Europos sveikatos, senėjimo bei išėjimo į pensiją (SHARE) duomenys. Projektu siekiama prisidėti prie įrodymais grįstos nacionalinės socialinės politikos formavimo.
J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Apie
2018 m. pasak Europos Komisijos, Lietuva užėmė 20 vietą iš 28 šalių ES pagal Aktyvaus senėjimo indeksą. Pastebima, kad ypač prasta situacija trijose iš keturių dimensijų: dalyvavimas visuomenėje; savarankiškas, sveikas ir saugus gyvenimas; gebėjimai ir aplinka, užtikrinantys kokybišką gyvenimą senėjant. Be to, Strata 2020 m. analitinėje apžvalgoje teigia, kad Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus greitesnis negu ES vidurkis (2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje).
Šio projekto turinys yra grindžiamas minėtais iššūkiais. Projekte tiriami Lietuvos visuomenės senėjimo keliami iššūkiai ir galimybės.
Panaudojant Europos sveikatos, senėjimo bei išėjimo į pensiją (SHARE) duomenis, aktyvus senėjimas tiriamas per Lietuvai ypač aktualias keturias dimensijas: užimtumo, dalyvavimo visuomenėje, savarankiškumo ir sveikatos, gebėjimų ir aplinkos. Užimtumo srityje siekiama atskleisti kliūtis pagyvenusiems žmonėms likti darbe arba įsidarbinti, bei kokios valstybės intervencijos galėtų būti efektyvios šioje srityje. Dalyvavimo visuomenėje srityje analizuojami vienišumo, visuomeninio aktyvumo, šeimos santykių senatvėje aspektai. Savarankiškumo ir sveikatos dimensijoje aprėpiami vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės priežiūros, slaugos, sveikatos priežiūros poreikiai. Kalbant apie finansinį saugumą, analizuojamos ne vien valstybės teikiamos socialinės garantijos, bet ir individualios santaupos bei turtas, kas Lietuvoje yra ypač mažai tyrinėta. Gebėjimų ir aplinkos dimensijoje analizuojami subjektyvios gerovės, socialinių ryšių, mokymosi ir naudojimosi informacinėmis technologijomis aspektai (sričių tyrėjus žiūrėti projekto komandos skiltyje).
Projekto tikslas: atlikti Lietuvos visuomenės senėjimo keliamų iššūkių ir galimybių tyrimą, atskleidžiant Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenų potencialą nacionalinės socialinės politikos sprendimams. Viso projektu metu siekiama bendradarbiauti su LR Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, sporto ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, akademijos atstovais.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2022 m. liepa – 2023 m. birželis.
Projekto veiklos
Vykdoma teorinė analizė. Jos metu siekiama ištirti aktyvaus senėjimo situaciją, veiksnius ir socialinės politikos intervencijas. Analizuojama literatūra, SHARE pagrindu atlikti tyrimai, teisės aktai.
Vykdoma statistinė analizė. Jos metu siekiama ištirti Lietuvos visuomenės senėjimo situaciją ir aktyvaus senėjimo veiksnius keturiose dimensijose: užimtumo, dalyvavimo visuomenėje, savarankiškumo ir sveikatos, gebėjimų ir aplinkos. Taip pat siekiama ištirti aktyvaus senėjimo iššūkius ir galimybes COVID-19 pandemijos kontekste. Pasitelkiama SHARE apklausos 7-8 bangų ir COVID-19 apklausos modulio duomenims statistinė analizė: aprašomoji, koreliacinė, regresinė bei daugiamatė statistinė SHARE duomenų analizė.
Rengiamos publikacijos, rezultatai ir rekomendacijos bei jų viešinimas dėl moksliniais įrodymais grįsto aktyvaus senėjimo problemų sprendimo viešosios politikos priemonėmis. Projekto rezultatai viešinami politikos formuotojams, valstybės institucijų atstovams, visuomenės senėjimo procesais besidomintiems mokslininkams ir plačiajai visuomenei.
Rezultatai
Aktyvaus senėjimo Lietuvoje iššūkiai: socialinių ryšių, sveikatai reikšmingų įpročių ir ekonominės elgsenos ypatybės
Vilniaus universiteto mokslininkai, pasitelkę Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenis, nustatė Lietuvos pagyvenusių žmonių socialinių ryšių, sveikatai reikšmingų įpročių ir ekonominės elgsenos ypatybes.
Kas dešimtas 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų tarpe jaučiasi vieniši, gyvena uždarą gyvenimą. Lyginant 50-64 m. ir 65 m. bei vyresnių žmonių grupes skirtumas tarp vienišumo šiose amžiaus grupėse Lietuvoje yra vienas didžiausių ES. Keturi iš penkių neturi nė vieno sau reikšmingo asmens, kuris nebūtų susijęs giminystės ryšiais. Tiesa, retas iš jų (mažiau nei penki proc.) visai neturi sau reikšmingų asmenų. Tačiau labai mažas reikšmingų asmenų tinklas susijęs su izoliuotumo, draugijos trūkumo, likimo nuošalėje jausmais. Socialinis aktyvumas įsitraukiant į bendruomenines ir visuomenines veiklas paprastai bent iš dalies kompensuoja vienišumą, bet pagyvenusieji lietuviai yra ir mažiau aktyvūs, rečiau savanoriauja, sportuoja, dalyvauja meninėse veiklose nei daugumos kitų ES šalių gyventojai. Vienišumas, nors ne pagrindinis, bet vienas iš prastos sveikatos veiksnys. Lietuvoje kaip ir kai kuriose kitose šalyse, socialiniai ryšiai sąlygoja fizinį aktyvumą ir sveikesnę mitybą.
Vyresnio amžiaus darbuotojų "išlikimas" darbo rinkoje Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?
Jekaterina Navickė (), Žeimantė Straševičiūtė
Remiantis Eurostat duomenimis, kas penktas darbuotojas ES yra 55+ metų, o vyresnių darbuotojų dalis tarp visų užimtųjų per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo (nuo 12% iki 20%). Senstančios visuomenės kontekste iššūkis ir galimybė Lietuvai – kuo ilgiau išlaikyti vyresnio amžiaus asmenis, kurie nori ir gali dirbti, darbo rinkoje. Čia turime daug potencialo. Pirma, Lietuva yra tarp lyderių ES pagal 55+ amžiaus žmonių užimtumą: 55-64 m, amžiaus grupėje užimtumas apie 70%, dirba apie 12% senatvės pensijų gavėjų. Antra, Lietuvoje nuo 2000 metų sparčiai augo užimtumas priešpensiniame ir pensiniame amžiuje. Duomenys rodo, jog vyresnio amžiaus žmonių užimtumas nesumažėjo net po Covid-19 pandemijos.
VU mokslininkai pasitelkę Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenis analizavo vyresnio amžiaus (55-70 metų) darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnius Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tyrimas atskleidžia nemažai iššūkių ir galimybių, siekiant išlaikyti aukštą užimtumo lygį tarp vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje.
„Vyresnio amžiaus asmenų "išlikimas" darbo rinkoje: misija (ne)įmanoma?“ (trumpraštis)
Jekaterina Navickė et al: Vienišumo epidemija vyresniame amžiuje:
ypač pažeidžiamos moterys, turintys sveikatos problemų, nepasiturintys
Artėja didžiosios metų šventės, kai galėsime pasidžiaugti bendryste susitikus prie šventinio stalo su artimaisiais ir draugais. Kontrastas šioms šventėms yra lapkričio 11 diena – tarptautinė vienišų žmonių diena. Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino Covid-19 pandemija. Lyginant su laiku prieš pandemiją Lietuvoje labiau vieniši jaučiasi beveik kas dešimtas (7-8%), o labiau prislėgti - beveik kas penktas (18-19%) vyresnis nei 60 metų žmogus [1]. Ši vienišumo banga ir ilgalaikė vis didėjančio vienišumo tendencija jau įgauna vienišumo epidemijos mastus. Didėjant neigiamam vienišumo poveikiui žmonių gerovei bei sveikatos apsaugos biudžetams vyriausybės Europoje ir už jos ribų, pvz. Jungtinėje Karalystėje ar Japonijoje, imasi ne tik kurti vienišumo mažinimo programas, bet ir paskiria už tai atsakingus ministrus. Vilniaus universiteto tyrėjai Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenų pagrindu praveria tūkstančių 50+ metų amžiaus žmonių duris Lietuvoje ir ES ir padeda ggeriau suprasti vienišumo epidemijos veiksnius, poveikį ir priemones jai įveikti.
„Vienišumo epidemija vyresniame amžiuje: ypač pažeidžiamos moterys, turintys sveikatos problemų, nepasiturintys“ (trumpraštis)
Viešiname rezultatus
Tarptautinių socialinės apsaugos studijų fondo organizuojama konferencija Švedijoje
2023 m. birželio 12-14 d. Švedijos miestelyje, Sigtunoje, vyko kasmetinė tarptautinė konferencija, kurią organizavo Tarptautinis socialinės apsaugos studijų fondas (angl. The Foundation for International Studies of Social Security - FISS). Šių metų konferencijos tema – „Socialinės apsaugos sistemos: iššūkiai, atsakai, poveikiai ir tvarumas“ (angl. “Social Security Systems: Challenges, Responses, Impacts and Sustainability“). Konferencijos metu siekiama suburti mokslininkus, politikos formuotojus ir suteikti erdvę tyrimų rezultatų dalijimuisi bei diskusijoms apie socialinės apsaugos sistemoms kylančius iššūkius, atsaką į juos, socialinės apsaugos priemonių poveikį kriziniais laikotarpiais.
Šių metų konferenciją sudarė 15 sesijų įvairiomis socialinės apsaugos temomis: skurdas ir nelygybė, pensijų sistemos, politikos priemonių atsakas į COVID’19 krizę, nedarbas ir skurdas, minimalios pajamos, darbo rinka ir kitos.
Pastarosioje, t. y. darbo rinkos pranešimų sesijoje, J. Navickė pristatė bendrai rengtą pranešimą su Ž. Straševičiūte – „Vyresnio amžiaus asmenų „išgyvenimas“ darbo rinkoje: Lietuvos atvejis ES kontekste“ (angl. ““Survival“ of older persons in the labour market: the case of Lithuania in the EU context“). Pranešimo skaidres galima rasti čia. Daugiau apie konferenciją.
Seminaras „Aktyvus senėjimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“
2023 m. gegužės 25 d. 10 - 12 val. įvyko Vilniaus Universiteto tyrėjų - šio projekto vykdytojų - kartu su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuojamamas seminaras aktyvaus senėjimo tematika. Seminaro metu buvo pristatytos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenimis paremtos įžvalgos keturiose aktyvaus senėjimo srityse: užimtumo, sveikatos, gebėjimų, socialinių ryšių. Seminare, gyvai ir nuotoliu, dalyvavo svečiai iš kitų universitetų ar VU fakultetų (pvz., Vilnius tech, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto), LR seimo nariai, jų asistentai, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai, Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai, Higienos instituto darbuotojai ir kita.
Seminarą užbaigė aktyvi diskusija. Diskusijoje gvildentos temos apie ES vykdomą aktyvaus senėjimo politiką, senėjimo procesą, darbo (ne)reikšmingumą vyresniame amžiuje ir kita.
Bendrą informaciją apie Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimą (SHARE) galite rasti čia - SHARE. Nuotraukas iš seminaro galite rasti čia - SHARE seminaras.
Ar Vilnius yra draugiškas miestas 50+ žmonėms?
Visuomenėms senstant, aktyvaus senėjimo politika ir priemonės darosi aktualūs ne tik šalies ar regiono lygmenyje, bet ir atskiroms savivaldybėms bei miestams. Diskusija „Vilnius – draugiškas miestas 50+ žmonėms“ vyko Vilniaus miesto savivaldybėje gegužės 4 d. Diskusijos metu Jekaterina Navickė pasidalino aktyvaus senėjimo koncepcija ir tyrimų įžvalgomis aktyvaus senėjimo srityje. Buvo paliestos užimtumo, socialinių paslaugų prieinamumo ir kokybės, laisvalaikio ir socialinių ryšių, materialinės gerovės, sveikatos klausimai. Diskusijos įrašas yra prieinamas čia: https://www.youtube.com/watch?v=VWBNL0fq8jA
„Ar vyresnio amžiaus asmenų interneto naudojimas COVID-19 pandemijos metu gali veikti kaip psichikos sveikatos apsauginis veiksnys? A. Kairys ir O. Zamalijeva Lietuvos psichologų kongrese 2023“
2023 m. balandžio 14-15 d. Mykolo Romerio universitete įvyko Lietuvos psichologų kongresas 2023. Kasmet vykstančiame kongrese suburiami psichologijos atstovai iš visos Lietuvos, kurie tarpusavyje dalinasi nuveiktais darbais psichologijos mokslo ir praktinėse srityse, užmezga naujus kontaktus bendradarbiavimui, pasisemia ir dalinasi idėjomis.
Šiuometiniame kongrese buvo organizuojamos diskusijos, pristatomi projektai, moksliniai, praktiniai bei plenariniai pranešimai. Pranešimų sekcijos pasižymėjo įvairove: organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės ir sveikatos psichologijos, teisės psichologijos, raidos psichologijos ir kitos sekcijos.
Raidos psichologijos pranešimų sekcijoje skaitytas A. Kairio ir O. Zamalijevos pranešimas – „Vyresnio amžiaus asmenų interneto naudojimas COVID-19 pandemijos metu: potencialus apsauginis veiksnys?“. Pasak pranešimo autorių, rezultatai rodo, jog interneto naudojimas, ypač pandeminiu laikotarpiu, gali būti psichikos sveikatos apsauginiu veiksniu, tačiau tolimesniuose tyrimuose reikėtų papildomai kontroliuoti įvairius socialinius-demografinius veiksnius, pavyzdžiui, pajamas. Daugiau informacijos apie tyrimą stendiniame pranešime bei santraukoje (p. 44).
Vyresnio amžiaus asmenų padėtis darbo rinkoje pristatyta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos tarybai
2022 m. gruodžio 9 dieną įvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos posėdis – konferencija. Jame dr. Jekaterina Navickė pristatė pranešimą tema “Darbo rinkos tendencijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų „išlikimą“ joje”. Pranešime gvildentas iššūkis ir galimybė Lietuvai – darbo rinkoje išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus. Dirbantys vyresnio amžiaus (50+) Lietuvos gyventojai priklauso šalių grupei, kurių gyventojai kuo greičiau norėtų pasitraukti iš aktyvios darbo rinkos. Tačiau iš kitos pusės Lietuva yra tarp šalių, kur didžiausias užimtumas 55-64 m. amžiaus žmonių grupėje – apie 70 proc., dirba apie 12 proc. senatvės pensijų gavėjų. Detalesnė informacija apie renginį čia: https://www.lpsk.lt/2022/12/12/tarybos-posedyje-apie-darbo-rinkos-ir-skurdo-tendencijas-salyje/.
Pranešimo skaidrės: „Darbo rinkos tendencijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų „išlikimą“ joje“.
XIV nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija „Universitetai, sociologija ir pilietinė visuomenė krizių akivaizdoje“
2022 m. gruodžio 2 d. doc. dr. Eugenijus Dunajevas dalyvavo konferencijoje „Universitetai, sociologija ir pilietinė visuomenė krizių akivaizdoje“. Sveikatos, gydytojų ir visuomenės pranešimų temoje doc. dr. E. Dunajevas skaitė pranešimą „Sveikatos skirtumai, asmens pasirinkimai ir makro lygmens savybės“. Pranešime tyrėjas, remdamasis SHARE ir EVS duomenų analize, pristatė lėtinių neužkrečiamų ligų paplitimo, jų pasekmių populiacijoje ir racionalumo rodiklių sąsajas. Kviečiame susipažinti su doc. dr. E. Dunajevo pranešimo skaidrėmis bei pranešimo santrauka (p. 19).
Aktyvaus senėjimo klausimai ir rekomendacijos Lietuvai aptarti su EBPO ekspertais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimu projekto dalyviai doc. dr. A. Kairys (2022-10-18, 2023-04-12, 2023-05-22, 2023-06-29) ir doc. dr. Jekaterina Navickė (2022-10-18) dalyvavo susitikimuose su EBPO ekspertais ir prisijungė prie konsultacijų aktyvaus senėjimo tema. Konsultacijos vyko SADM projekto „Sukurti palankių galimybių vyresnio amžiaus žmonėms integruotis į socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą ir dalyvauti darbinėje veikloje modelį“ rėmuose. Jų metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai pristatė atrinktų Europos Sąjungos valstybių gerąją patirtį vyresnio amžiaus žmonių įtraukios darbo rinkos, socialinio, visuomeninio bei politinio gyvenime srityse.
Viename iš susitikimų, pristatymo metu pabrėžiamas pasirinktų šalių praktikos veiksmingumas ir konkrečios ypatybės, lemiančios jų privalumus, kartu pabrėžiant jų trūkumus. Kartu su kitais konsultacijų dalyviais buvo aptartos EBPO teikiamos rekomendacijos Lietuvai – jų įgyvendinimo galimybės bei iššūkiai.
II Nacionalinė socialinės politikos konferencija: aktyvaus senėjimo sesija
2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros organizuota II-oji nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“. Konferencija organizuota per gyvenimo kelio perspektyvą, todėl apėmė įvairias socialines politikos sritis bei veikėjus. Atitinkamai organizuotos trys sesijos: „Šeima, vaikai ir jaunimas: tarp krizės ir klestėjimo“, „Įtrauki visuomenė ir darbo rinka: ar tokie esame?“ bei „Aktyvus senėjimas ir žmonių su negalia įtrauktis: iššūkiai ir sprendimai“.
Bendradarbiaujant su konferencijos organizatoriais, buvo surengta sesija aktyvaus senėjimo tema: „Aktyvus senėjimas ir žmonių su negalia įtrauktis: iššūkiai ir sprendimai“. Sesijos moderatorė – projekto koordinatorė doc. dr. Jekaterina Navickė. Taip pat konferencijoje kita projekto dalyvė, asist. dr. Olga Zamalijeva, pristatė atliktą tyrimą kartu su projekto dalyviu doc. dr. Antanu Kairiu – „Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų interneto naudojimo ir psichikos sveikatos sąsajos“. Ne tik šį, bet ir kitus konferencijos dalyvių pranešimus bei moderuojamą diskusiją galite pamatyti – https://www.youtube.com/watch?v=oBGfbjJijPY (nuo 6:33:39 val iki 8:13:05 val). Informaciją apie konferenciją ir pranešimų santraukas galima rasti konferencijos el. svetainėje: https://www.fsf.vu.lt/ii-oji-nacionaline-socialines-politikos-konferencija
SHARE naudotojų konferencija, Slovėnija
2022 m. spalio 5-7 d., Slovėnijos mieste Bled, vyko 7-oji SHARE naudotojų konferencija. Šių metų konferencijos tema – senėjančios visuomenės susidūrimas su sveikatos, socialinėmis ir ekonomikos krizėmis. Kaip matoma iš temos, konferencijoje pranešimai apėmė platų spektrą tyrimų – nuo bio markerių, klimato rodiklių naudojimo senėjimo tyrimuose iki pensijų sistemos transformacijų vertinimo, COVID’19 poveikio vyresnio amžiaus asmenims.
Doc. dr. Antanas Kairys konferencijoje pristatė bendrai rengtą pranešimą su doc. dr. Olga Zamalijeva ir doc. dr. Jekaterina Navicke – „Replication of resilient, overcontrolled and undercontrolled personality types using SHARE data“. Pranešimo metu pateiktos įžvalgos dėl asmenybės tipų rekonstravimo vyresniame amžiuje. Kviečiame susipažinti su pranešimo skaidrėmis bei pranešimo santrauka (p. 50).
Kviečiame
Seminaras: „Aktyvus senėjimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“
Lietuvos visuomenei sparčiai senstant, yra ypač aktualu tirti senėjimo patirtis ir procesus, plėtoti įrodymais grįstą aktyvaus senėjimo politiką. Kviečiame Jus 2023 m. gegužės 25 d. 10 - 12 val. dalyvauti Vilniaus Universiteto tyrėjų kartu su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuojamame seminare „Aktyvus senėjimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“. Seminaro metu bus pristatytos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenimis paremtos įžvalgos keturiose aktyvaus senėjimo srityse: užimtumo, sveikatos, gebėjimų, socialinių ryšių. Diskusijos metu aptarsime aktyvaus senėjimo skatinimo priemonių ir Lietuvai aktualių tyrimų plėtros kryptis.
Dalyvavimui seminare prašome registruotis iki gegužės 24 d.: registracijos forma. Seminaras vyks gyvai, su galimybe stebėti pristatymus nuotoliniu būdu per MS Teams.
Kvietimas teikti straipsnius specialiam žurnalo STEPP: Socialinė teorija, politika, empirija ir praktika numeriui
Remiantis 2018 m. atliktais tyrimais, Lietuva užėmė 20 vietą iš 28 šalių ES pagal Aktyvaus senėjimo indeksą. Trys iš keturių dimensijų buvo vertinamos itin prastai: dalyvavimas visuomenėje; savarankiškas, sveikas ir saugus gyvenimas; gebėjimai ir aplinka, užtikrinantys kokybišką gyvenimą senėjant. Be to, Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus greitesnis negu ES vidurkis – 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje.
Todėl ypač aktualu tirti senėjimo patirtis ir procesus, pagrindinį dėmesį skiriant aktyvaus senėjimo skatinimo viešosios politikos priemonių ir socialinio darbo praktikos pagrindimui tyrimais ir įrodymais.
Siekiant inicijuoti platesnę tarpdisciplininę akademinę diskusiją aktyvaus senėjimo tema, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kviečia kolegas (psichologus, sociologus, socialinius darbuotojus, socialinės politikos atstovus, ekonomistus ir kt.) teikti mokslinius straipsnius specialiam 2023 m. STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika žurnalo numeriui šiomis (ir susijusiomis) kryptimis:
- kliūtys vyresnio amžiaus asmenims išlikti darbe arba įsidarbinti ir valstybės efektyvumas šioje srityje;
- vienišumas, visuomeninis aktyvumas, šeimos santykiai senatvėje ir kartų solidarumas;
- senėjimas, kūnas ir negalia;
- vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės priežiūros, slaugos, sveikatos priežiūros poreikiai ir globos sistemų tvarumas;
- valstybės teikiamos socialinės garantijos, individualios santaupos ir turtas vyresniame amžiuje;
- subjektyvios gerovės, socialinių ryšių, mokymosi ir naudojimosi informacinėmis technologijomis aspektai;
- sidabrinė ekonomika.
Straipsnių santraukas (maks. iki 500 žodžių) prašytume el. paštu pateikti iki š. m. gegužės mėn. pabaigos vyr. redaktoriui doc. Eugenijui Dunajevui () ir vyr. redaktoriaus pavaduotojai dr. Jūratei Charenkovai (). Teigiamo sprendimo atveju straipsnius parengti iki š. m. rugsėjo mėn. pabaigos.
Apie STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Žurnalas leidžiamas nuo 2001 metų, nuo 2013 metų užtikrinamas dviejų tomų kasmetinis periodiškumas. 2014-2015 metais žurnalas buvo įtrauktas į Index Copernicus, CEOL duomenų bazes, nuo 2016 metų žurnalas buvo įtrauktas į Web of Science duomenų bazę Emerging Sources Citation Index. Šiuo metu žurnalas yra įtrauktas į šias mokslinių žurnalų duomenų bazes: BASE, C.E.E.O.L., CNKI, CORE, Dimensions, DOAJ, ERIH-PLUS, Google Scholar, HEAL link (Hellenic Academic Libraries Link), Index Copernicus International, JournalTOCs, Lituanistika, Microsoft Academic, QOAM, ROAD, ScienceGate, ScienceOpen, Scilit.
Nuo 2020 m. buvo pradėtas skaičiuotas Web of Science (ESCI) Journal Citation Indicator, kurio reikšmė 2020 m. buvo 0.06 ir žurnalas pateko į Q4, 5.11 procentilė, kategorija „Socialinis darbas“ 84/88 (2020).
Žurnale publikuojami straipsniai parašyti lietuvių ir anglų kalbomis, o jo autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Plačiau apie reikalavimus straipsniams: https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/about/submissions.
Projekto komanda ir tiriamos sritys
| Projekto vykdytoja/ vykdytojas |
Tiriama sritis ir kontaktai |
|
Doc. dr. Jekaterina Navickė |
Projekto koordinatorė, vykdytoja. Socialinės politikos ekspertė. Tiriamos sritys projekte: užimtumas ir finansinis saugumas. Tiria kliūtis pagyvenusiems žmonėms likti darbe ar įsidarbinti. Analizuoja kokios valstybės intervencijos galėtų būti efektyvios užimtumo srityje. Taip pat analizuoja valstybės teikiamų socialinių garantijų, individualių santaupų bei turto teikiamą finansinį saugumą senatvėje. Kontaktai: el. paštas .Tel. nr. +37052667609. |
|
Prof. dr. Romas Lazutka |
Projekto konsultantas. Ekonomistas, sociologas. Konsultuoja projekto vykdytojus aktyvaus senėjimo klausimais. Kontaktai: el. paštas .Tel. nr. +37052667609, +37061453248. |
|
Doc. dr. Antanas Kairys |
Projekto vykdytojas. Psichologas. Tiriamos sritys projekte: gebėjimų ir aplinkos dimensija. Analizuoja subjektyvios gerovės, socialinių ryšių, mokymosi ir naudojimosi informacinėmis technologijomis aspektus. |
|
Asist. dr. Olga Zamalijeva |
Projekto vykdytoja. Psichologė. Tiriamos sritys projekte: gebėjimų ir aplinkos dimensija. Analizuoja subjektyvios gerovės, socialinių ryšių, mokymosi ir naudojimosi informacinėmis technologijomis aspektus. Kontaktai: el. paštas .Tel. nr. +37052687255. |
|
Doc. dr. Eugenijus Dunajevas |
Projekto vykdytojas. Socialinės politikos ekspertas. Tiriamos sritys projekte: savarankiškumo ir sveikatos dimensija. Tiria vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės priežiūros, slaugos, sveikatos priežiūros poreikius. Kontaktai: el. paštas .Tel. nr. +37052667609, +37062233884. |
|
Asist. dr. Irma Budginaitė-Mačkinė |
Projekto vykdytoja. Sociologė. Tiriamos sritys projekte: dalyvavimo visuomenėje sritis. Analizuoja vienišumo, šeimos santykių senatvėje, visuomeninio aktyvumo aspektus. Kontaktai: el. paštas . |
|
Žeimantė Straševičiūtė |
Projekto asistentė. Socialinės politikos magistrantė. Atlieka anksčiau darytų SHARE tyrimų teorinę analizę, kuriuose yra įtraukta Lietuva. Atsakinga už projekto viešinimą. Kontaktai: el. paštas . |
|
Prof. Arunas Juska |
Projekto konsultantas. Sociologas. Konsultuoja projekto vykdytojus aktyvaus senėjimo klausimais. Kontaktai: el. paštas . |
Socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“
Socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“
Apie renginį. 2022 m. spalio 14 dieną rengiama II-oji nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“. Konferencija skirta analizuoti socialinės politikos atsaką, poveikį, iššūkius ir galimybes reaguojant į skirtingais gyvenimo etapais patiriamas gyvenimo krizes. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.
Konferencijoje organizuojamos trys sesijos, kurios apima skirtingus gyvenimo etapus. Šio projekto vykdytojai, bendradarbiaudami su organizatoriais, rengia vieną iš sesijų, kuri yra skirta analizuoti krizinius laikotarpius ir atsaką į juos senėjimo etape. Sesija vadinasi „Aktyvus senėjimas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“. Taip pat konferencijoje numatomos ir kitos konferencijos sesijos, kurios yra susijusios su senėjimu: „Šeima, vaikai ir jaunimas: tarp krizės ir klestėjimo“; „Įtrauki visuomenė ir darbo rinka: ar tokie esame?“.
KVIEČIAME PRISTATYTI! Socialinės politikos katedra bei šio projekto vykdytojai kviečia kitus tyrėjus, politikus ir socialinės politikos praktikus, dirbančius aukštosiose mokyklose, tyrimų institutuose, valstybinėse įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose teikti pranešimų santraukas (maks. 300 žodžių). Jas siųsti: . Pranešimų santraukos priimamos iki 2022 m. rugsėjo 23 dienos imtinai. Plačiau apie siūlomą santraukų struktūrą bei konferenciją: https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/4927-ii-oji-nacionaline-socialines-politikos-konferencija.
KVIEČIAME STEBĖTI! Konferencija rengiama Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, Vilnius). Taip pat konferencijoje galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Transliaciją galima stebėti Filosofijos fakulteto Youtube paskyroje. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.