Vilniaus universiteto leidykla išleido prof. Česlovo Kalendos monografiją „Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 13,55 aut. l., 304 p.
Knygos viršelis – parsisiųsti. Knygos turinys – parsisiųsti.
Profesorius Česlovas Kalenda yra bene vienintelis lietuvių filosofas, nuo Lietuvos nepriklausomybės priešaušrio iki šių dienų nuosekliai teoriškai tiriantis ekologinės etikos klausimus. Ši tema plėtojama ir naujojoje autoriaus knygoje Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva. Europos (ypač vokiečių) filosofijoje, laikantis I. Kanto tradicijos, minėta taikomosios etikos šaka vadinama praktine gamtos filosofija, skandinavų šalyse – ekosofija. Savo šaknimis ji susijusi su tuo, kas anksčiau buvo laikoma gamtos filosofija (philosophia naturalis). Naujaisiais laikais susiformavus šiuolaikinei gamtotyrai, gamtos mokslai atsiribojo nuo filosofijos. Naujomis sąlygomis, ypač XX amžiuje, visuomenės ir gamtos sąveikoje iškilus sudėtingoms problemoms, aktualią reikšmę žmogaus santykyje su gamta įgijo etinis aspektas.
Anksčiau išleistose Č. Kalendos monografijose – Ekologinė etika: ištakosir dabartis (2002), Etika gamtos apsaugos amžiuje (2007) – pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ekologinės etikos tapsmo, turinio, vietos moralės filosofijoje ir kitoms panašioms problemoms. Jose buvo aptariami gamtos ir žmogaus sąveikos modeliai senoviniuose tikėjimuose bei religijose, ekologinės krizės kilimo priežastys, šiuolaikinės ekologinės etikos priešistorė, ekologinės etikos tapsmas, jos plėtojimo metodologiniai principai, šios etikos vieta dabartinės etikos sistemoje, taip pat ekologinės etikos imperatyvų įgyvendinimo subjektyvių galimybių formavimosi klausimai. Naujojoje knygoje aptariami ekologinės krizės kaip globalinio proceso iššūkiai ir lokalinės (t. y. Lietuvos) moralinio gyvenimo ypatybės, nulemtos krašto istorinių-politinių aplinkybių, lietuvių žemdirbiškosios patirties etninių tradicijų, ekologinės elgsenos ir sveikos gyvensenos principų. Knygos įvade pateikta (pirmą kartą Lietuvos filosofijoje!) ekologinės–etinės minties raidos Lietuvoje apžvalga. Čia išryškinami žmogaus santykio su gamta moralinio vertinimo pradmenys lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio kūryboje, kuriai įtakos darė krikščionybės idėjos ir krikščioniškasis moralės kodeksas, to meto vokiečių, ypač I. Kanto, filosofija. Daug dėmesio skiriama lietuvių filosofų Vydūno, A. Maceinos, J. Girniaus, V. Vyčino, A. Šliogerio veikaluose keliamoms ekologinėms problemoms ir šių mąstytojų siūlomų sprendimų analizei. Trijuose monografijos skyriuose gilinamasi į dabartinės ekologinės situacijos grėsmes bei išeičių iš jų paieškas, išryškinami Lietuvos gyventojų vangios elgsenos gamtos atžvilgiu motyvai, nušviečiamos ekologiško elgesio paskatos. Nemaža vietos skiriama ekologinės etikos įvairiems terminologiniams ir teoriniams aspektams, šios etikos ypatybėms, rekonstrukcinėms ir konstrukcinėms funkcijoms apibrėžti. Neužmiršti ir praktiniai dalykai – lietuvių tautos gamtosauginės tradicijos bei jų puoselėjimo dabartyje kryptys.
Leidinį galėsite įsigyti VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje, 311 kab. (3 aukštas).
Monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal paramą leidiniams išleisti.
Kontaktinis asmuo:
Gintarė Kurlavičiūtė
Tel.: +37052667617
El. paštas: