2017 m. Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto mokslininkais, pradinio ugdymo mokyklomis ir verslo įmonėmis. Projektu siekiama sukurti informatikos dalyko turinį pradiniam ugdymui ir išbandyti jį dešimtyje Lietuvos mokyklų.
Informatikos programą į Lietuvos pradines mokyklas numatyta įtraukti 2020 m. Iki to laiko tikimasi visiškai tam pasiruošti: programą išbandyti, parengti metodinę ir mokomąją medžiagą, aprūpinti mokyklas būtinomis priemonėmis, sukurti mokytojų kompetencijų tobulinimo programą ir pagalbos teikimo mokykloms infrastruktūrą.
Informatikos programos tikslas – ugdyti mokinių informatinį mąstymą, programavimo įgūdžius, gebėjimą kurti skaitmeninį turinį, mokytis valdyti išmaniąsias technologijas, taikyti jas sprendžiant problemas.
Išskirtinos šešios teminės sritys, kuriose nuosekliai turėtų būti ugdomi mokinių gebėjimai pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklose – trys iš jų laikomos pamatinėmis: 1) skaitmeninio turinio kūrimas (skaitmeninėmis priemonėmis kuriamos istorijos, animacija, vaizdo filmukai), 2) algoritmai ir programavimas – informatinio mąstymo ugdymas (mokomasi valdyti kompiuterį ir kitas technologijas, kuriamos programos ir programėlės, projektuojama ir programuojama), 3) problemų sprendimas (modeliuojami tikrovės reiškiniai ir procesai, sprendžiamos įvairiausios problemos).
Šios trys informatikos ir informacinių technologijų ugdymo sritys pačios svarbiausios, jos orientuojamos į informatinį mąstymą, skaitmeninio turinio kūrimą, kūrybiškumo ir vaizduotės lavinimą, visapusišką problemų (uždavinių) sprendimą. Kitos trys sritys – informacijos tvarkymas, virtualus komunikavimas ir saugumo klausimai – persmelkia visą skaitmeninio raštingumo ugdymo turinį, glaudžiai siejasi ne tik su pagrindinėmis informatikos sritimis, bet ir su kitais mokomaisiais dalykais. Mokomasi apdoroti informaciją ir ją analizuoti, tvarkyti duomenis, bendrauti ir bendradarbiauti naudojantis informacinėmis technologijomis ir virtualiomis priemonėmis ir, žinoma, ugdytis saugaus darbo internete įgūdžius.
Informatinio mąstymo ugdymą Lietuvoje numatoma pradėti nuo pradinių klasių (ir net priešmokykliniame amžiuje) ir vykdyti integruotai. Dešimt mokyklų iš įvairių miestų ir miestelių (Alytaus „Dzūkijos“, Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Klaipėdos M. Mažvydo, Klaipėdos Gedminų, Tauragės „Šaltinio“ ir Rokiškio J. Tūbelio progimnazijos, Šiaulių r. Aukštelkės mokykla – daugiafunkcis centras, Vilkaviškio „Santakos“ gimnazija, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus, Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla) jau metus atlieka informatikos integravimo žvalgomąjį projektą. Vykdomos įvairios veiklos: susitikimai, seminarai, bendradarbiavimas tarp mokyklų, intensyviai plėtojamas mokyklų bendradarbiavimas su mokslininkais.
Pasaulinė informacinių technologijų kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“ skyrė lėšų ir padovanojo šiame projekte dalyvaujantiems pradinių klasių mokytojams porą edukacinių kelionių į užsienio mokyklas. Pirma stažuotė įvyko praėjusiais metais, kai 24 Lietuvos pradinių mokyklų mokytojai, keletas darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos lankėsi Suomijos Turku miesto pradinio ugdymo mokyklose, susipažino su pamokine veikla, mokytojų rengimu ir kompetencijų tobulinimu.
Antrasis vizitas surengtas į Nyderlandų mokyklas. Šiais mokslo metais 17 Groningeno pradinio ugdymo mokyklų vykdo skaitmeninio raštingumo ugdymo projektą, todėl, užmezgus bendradarbiavimo ryšius, 2018 m. kovo 25–28 d. vyko praktinė stažuotė Groningene. Jos tikslas – aptarti mokinių skaitmeninių gebėjimų ir informatinio mąstymo ugdymą Lietuvos ir Nyderlandų mokyklose, integravimo su matematikos dalyku galimybes, pasidalyti įgyta patirtimi. Vizito programa buvo kruopščiai apgalvota ir suplanuota iš anksto – skaitmeninio raštingumo projekto vadovas Jasper‘tas Hartas organizavo Lietuvos mokytojams vizitus į 6 Groningeno pradines mokyklas ir skaitmeninę laboratoriją. Stažuotės metu buvo numatytas susitikimas su pradinio ir pagrindinio ugdymo patarėju prof. dr. Eriku Barendsenu, Groningeno pradinių mokyklų asociacijos prezidentu Theo Dauma, pradinio ugdymo mokytojus rengiančio Hanzos taikomųjų mokslų universiteto dėstytojais.
Pirmąją vizito dieną Lietuvos delegacija lankėsi Skaitmeninio švietimo biure (Openbaar Onderwijs). Jame projekto vadovas Jasper‘tas Hartas ir Koenas Buiteris pristatė informatinio mąstymo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo patirtį Groningeno pradinių mokyklų programose. Susitikime diskutuota su biuro vadovu Nicku Stevenu ir informatikos mokytoju Loesu Damhofu apie technologijų panaudojimą kuriant naujoves Groningeno miesto mokyklose.
Susitikime dalyviai supažindinti su Nyderlandų švietimo sistema, skaitmeninio raštingumo ugdymo pradinėse mokyklose projektu: kaip jis vykdomas mokyklose, kokia pagalba teikiama mokytojams, kaip bendradarbiaujama. Olandai ypatingą dėmesį sutelkia į informatinio mąstymo (Computational Thinking) ugdymą ir išskiria 4 sritis: skaitmeninės (informacinės) technologijos, medijų raštingumas, informatinis mąstymas ir informacija. 2020 m. numatoma atnaujinti visas bendrojo ugdymo programas. Atnaujinant programas išskiriamos 9 prioritetinės sritys, o viena iš šių sričių – skaitmeninis raštingumas. Olandai ryžtingai dirba įtvirtindami skaitmeninio raštingumo ugdymą, ypač vieną svarbiausių jo komponentų – informatinį mąstymą, kaip vieną būtiniausių XXI a. kompetencijų.
Hanzos taikomųjų mokslų universiteto dėstytoja Hylke Faber papasakojo apie universiteto vaidmenį projekte. Pasak dėstytojos, labai svarbu, kad mokytojų, diegiančių ugdymo naujoves, nevaržytų baimė suklysti. „Prašau, darykite klaidų“, – mokytojams sako Hylke Faber, nes gebėjimas veikti nebijant suklysti įgalina mokytojus laisvai ir kūrybiškai mąstyti, siūlyti įvairiausias idėjas ir sprendimus.
Sužinojome daug įdomaus apie Nyderlandų švietimo sistemą: vaikai pradedami mokyti nuo 4 metų, todėl pradinio ugdymo mokykla trunka 8 metus, vaikai ją baigia būdami dvylikamečiai. Vaikų ugdymas pradinėse klasėse remiasi dinaminiais užsiėmimais, žaidybinimu, veiklų įvairove ir nuolatine jų kaita, daug probleminio mokymosi elementų ir projektinių veiklų. Keturmečiams skiriamas ypatingas dėmesys, jie itin stebimi. Jei vaikams sunku atlikti užduotis – kviečiami įvairūs specialistai vaiko raidai (kalbėjimui, motorikai ir pan.) įvertinti, teikiama visapusiška parama tėvams, kviečiami pagalbininkai (įprasta kviesti studentus), siūloma pereiti į kitą mokyklą (pavyzdžiui, iš dvikalbės į vienkalbę arba ne projektinio darbo ir pan.) arba netgi kartoti pirmuosius metus.
Baigę pradinę mokyklą, dvylikamečiai tęsia mokymąsi vienoje iš trijų tipų vidurinių mokyklų: viena iš jų rengia mokinius profesinei mokyklai (į ją nukreipiama apie pusė vaikų), kita atveria kelią toliau mokytis kolegijoje arba taikomųjų mokslų universitete, o trečioji skiriama norintiems ir pajėgiantiems studijuoti universitetuose. Sprendimą, kurią iš trijų mokyklų tipų mokinys galės pasirinkti, priima mokytojas pasitaręs su tėvais. Pradinė mokykla baigiama nacionaliniu testu, kuris patvirtina mokinių paskirstymą į vidurinio ugdymo mokyklų tipus.
Nyderlandų mokyklose daug dėmesio skiriama inžineriniams dalykams – visų klasių vaikai projektuoja ir konstruoja modelius. Ir tai nėra pavienės mokyklos arba atskiros pamokos – tai daroma kasdien ir per įvairias pamokas. Beje, pradinės klasės nemažos, vidutiniškai jose yra po 26 mokinius, tad mokytojams per pamoką tenka vaikus skirstyti į mažesnes grupeles, kurios planuoja ir savarankiškai atlieka įvairias užduotis ir veiklas, jas kaitalioja praėjus tam tikram laikui.
Mažai tradicinių pamokų, kai mokiniai sėdi, klauso mokytojo arba visi atlieka vienodas užduotis. Tai galima buvo pamatyti vienoje kitoje mokykloje ir tik vyresnėse klasėse (septintose–aštuntose, t. y. vienuolikos ar dvylikos metų mokinių).
Nuo pat mažens ugdomas verslumas. „Starter“ mokykloje vykdomas projektas, kuriuo siekiama padėti Burkina Faso šalies vaikams, todėl visą savaitę vyksta daugybė veiklų, susijusių su šia šalimi, modeliuojamas kultūrinis gyvenimas, o svarbiausia – įvairiausiais būdais renkami pinigai, kurie bus perduoti šios šalies vaikams. Pavyzdžiui, trečiokai (šešiamečiai) sukūrė daugybę meniškų daiktelių, atidarė muziejų ir pakvietė tėvus, kurie, žinoma, turėjo pirkti bilietus į muziejaus atidarymą. Vaikai per dešimt dienų surinko 10 tūkstančių eurų! Taigi verslumas ugdomas konkrečiai veikiant, o ne kalbant apie jį. Vaikai mokosi taupumo ir dalijimosi su kitais įgūdžių.
Mokinių savarankiškumas ir atsakomybės jausmas ugdomi planuojant mokymosi veiklas: planuoja visi ir visur. Vaikai nuo mažens mokosi argumentuoti savo veiksmus ir sprendimus. Jau keturmečiai geba planuoti veiklas ir mokosi būti savarankiški ir atsakingi, naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Keturmečių klasėse kabo didelis stendas, kuriame surašomi visų klasės vaikų vardai ir kiekvienas vaikas nusimato sau užduotį savaitei ar dienai. Penkiamečiai planuoja po kelias užduotis per savaitę. Kai kurios mokyklos planavimą vykdo elektroniškai, tai kur kas patogiau, nes duomenys kaupiami ir mokytojai gali juos analizuoti.
Sumaniai panaudojamos visos mokyklos erdvės: koridoriuose įrengti poilsio kampeliai, vietos žaidimams, knygų lentynoms. Mokyklų erdvės pritaikytos vaikams taip, kad jie galėtų vykdyti praktines užduotis, dirbti grupėse ir individualiai, atsipalaiduoti poilsio kampeliuose. Įprasta, kad vaikai dalį priemonių į mokyklą atsineša patys. Taigi klasėse, koridorių lentynose atsiranda įvairių knygų, žaidimų. Dažniausiai priemonės susinešamos mokantis kurios nors temos, paskui vėl išsidalijama. Kaip ir Suomijoje, vaikai pertraukas skatinami praleisti lauke, žaisti ir judėti. Mokyklos kieme yra sūpynės, laipynės, vieta žaisti kamuoliu, erdvės poilsiui. Įsigalėjusi praktika, kad per pertraukas su vaikais užsiima universitetų ar kolegijų studentai (mokyklos jiems simboliškai moka).
Paskutinis grupės vizitas surengtas į Nobelio premijos laureato Kamerlingho Onneso vidurinę mokyklą, čia skaitmeninės laboratorijos (e-Lab) veiklas pristatė Josina Koning Short.
Vizito darbotvarkė buvo intensyvi ir turininga: per dvi dienas susitikta su projekto dalyviais, mokslininkais, aplankytos šešios skirtingos mokyklos, įvyko susitikimai su jų direktoriais, pavaduotojais, stebėtos įvairios pradinių klasių pamokos, diskutuota su mokytojais. Kiekvieną dieną po vizitų mokyklose vyko refleksijos, kartu su Groningeno mokyklų mokytojais, Hanzos taikomųjų mokslų universiteto mokslininkais, projekto vykdytojais aptartos mokyklų patirtys, dalytasi pastebėjimais, lygintos Lietuvos ir Groningeno pradinio ugdymo mokyklos, aptarta, kokias permainas ir kaip pavyktų įgyvendinti mūsų šalyje.
Delegacija susipažino su Nyderlandų švietimo sistema, mokinių skaitmeninio raštingumo ugdymu pradinėse klasėse. Lietuvos pradinių klasių mokytojai turėjo galimybę ne tik daugiau sužinoti apie įgyvendinamas projekto veiklas, bet ir pasisemti idėjų apie informatinio mąstymo ir skaitmeninių gebėjimų integraciją, veiksmingus mokymo(si) metodus ir priemones. Vizito metu aptarta tolimesnio bendradarbiavimo su Nyderlandų mokslininkais ir projekto dalyviais perspektyva.
Tekstą parengė:
Valentina Dagienė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė
Asta Meškauskienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė