Kaip rodo paskutinio laikotarpio tyrimai, ekologinių problemų, ypač klimato kaitos, drastiško bioįvairovės nykimo, oro, dirvožemio, vandens taršos, miškų iškirtimo mastas toks rimtas, jog kalbama, kad be fundamentalių pokyčių, tiek individualiu, tiek globaliu lygmeniu, žmonijos laukia gana niūri ateitis. Kadangi ekologinės problemos tiesiogiai priklauso nuo augančio Žemės gyventojų skaičiaus, kaip niekada aktualiu tampa klausimas, kaip paskatinti paprastus piliečius savo asmeniniais veiksmais ir pasirinkimais prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo, o ne jas dar labiau gilinti.
Siekiant atliepti poreikį permąstyti ekologinės atsakomybės svarbą, Vilniaus Universiteto Filosofijos instituto tyrėjų komanda 2017-2018 metais vykdė projektą „Rūpesčio aplinka praktikos Lietuvoje“. Šį tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. GER-003/2017). Mokslininkai analizavo teorines prieigas, galinčias padėti konceptualizuoti rūpesčio aplinka formas, bei atliko du empirinius konkrečių rūpesčio aplinka iniciatyvų tyrimus. Šio tyrimo pagrindu buvo suformuluoti viešosios politikos pasiūlymai, nurodantys, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, formuojant aplinkosaugos politiką Lietuvoje. Su pasiūlymų tekstu galima susipažinti čia.