2019 m. balandžio 5 d. Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantas Karolis Jonutis gins disertaciją „Postdemokratija ir populistiniai diskursai Lietuvoje (2004-2016)“ socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 13 val.
Moksliniai vadovai:
prof. habil. dr. Zenonas Norkus (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005). Nuo 2016 06 30 iki 2018 09 30;
prof. dr. Algimantas Valantiejus (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005). Nuo 2014 10 01 iki 2016 09 29.
Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
prof. dr. Arūnas Poviliūnas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005),
prof. dr. Arunas Juska (Rytų Karolinos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005),
prof. dr. Algis Krupavičius (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – S 002),
prof. dr. Vaidutis Laurėnas (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – S 002),
doc. dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslais, sociologija – S 005).
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjamos populizmo ir postdemokratijos sąsajos. ir empiriškai tiriamos jų apraiškos šiuolaikinės Lietuvos politikos kontekste. Disertacijoje remiamasi poststruktūralistine populizmo teorija ir postfundacinėmis politikos teorijomis, drauge atskleidžiant šių teorijų euristines galimybes naujam šiuolaikinės Lietuvos politinės raidos problemų nušvietimui. Siekiama parodyti, kad postdemokratinė visuomenės būklė, apimanti tarpusavyje susijusius ontologinius, institucinius ir ideologinius politinės antagonistinės dimensijos neigimo registrus, nesugeba visiškai nuslopinti socialinio antagonizmo. Neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis jis neišvengiamai atsinaujina, dažnai kvestionuojant ne tik neoliberalią vystymosi kryptį, bet iš dalies ir pačią demokratinę santvarką. Tyrimo tikslas yra pasitelkus postfundacinę diskurso analizę (PDA), ištirti ryškiausius postdemokratinio populizmo atvejus Lietuvoje laikotarpyje po pokomunistinės transformacijos pabaigos. Siekiama identifikuoti visas postdemokratines politikos slopinimo formas (parapolitiką, archipolitiką, ultrapolitiką ir metapolitiką), kurios iki šiol sėkmingai sugebėdavo neutralizuoti dominuojančios neoliberalios politinės krypties kvestionavimą ir argumentuoti, kodėl Lietuva skirtingai nuo kitų pokomunistinės demokratizacijos procesą refoliucijos būdu įvykdžiusių šalių (Lenkijos ir Vengrijos), ilgainiui nepasuko autoritarinio populizmo keliu.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: