Lietuvos psichologijos istorijoje naudotojui pateikiamas jau antras aiškinamasis terminų žodynas (pirmasis pasirodė 1993 m.). Psichologijos raida ir plėtra veikia tarsi išcentrinis mechanizmas, kuriantis tokį žmogaus psichikos, jos prigimties sampratų margumyną, kad vienos ir tos pačios mokslo šakos atstovai pradeda nebesusikalbėti.
O juk ir specialistų savitarpio supratimo pagrindas yra kalba – tiek bendrinė valstybinė kalba, tiek atskiros srities terminija – joje vartojamų sąvokų ir terminų visuma. Viena iš naujo Aiškinamojo psichologijos terminų žodyno paskirčių – plėtoti psichologijos srities nacionalinę terminiją. Žodyno rengimą palaikė ir iš dalies finansavo, o pasibaigus formaliai sutarčiai padėjo tobulinti, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Žodynas, kuriame terminai pateikiami trimis kalbomis, pirmiausia skiriamas psichologijos studentams, doktorantams, dėstytojams, praktikams, mokslininkams ir mokslo populiarintojams, rašantiems tekstus psichologijos klausimais. Neabejotina, kad Žodynu naudosis ir gretimų sričių specialistai – psichiatrai, logopedai, pedagogai (ypač specialieji pedagogai), socialiniai darbuotojai, lietuvių kalbos normintojai ir kt.
Rengėjai tikisi šiuo leidiniu kukliai prisidėti ne tik prie psichologinės kultūros plėtros, visuomenės švietimo, bet ir prie lietuvių kalbos puoselėjimo, ką numato ir LR Seimo priimti Lietuvių kalbos ir Terminų banko įstatymai bei Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės.
1993 m. Psichologijos žodyne buvo aiškinama apie 1300, dabartiniame – apie 2300 terminų. Norint aprėpti visas psichologijos kryptis, teorijas ir praktikas, reikėtų terminiją išplėsti bent iki 20 tūkst. terminų. Taigi teikiamas Žodynas nėra baigtinis. Prašome jo naudotojų siųsti pastabas, siūlyti terminus, gausybę tarptautinių terminų keisti lietuviškais atitikmenimis.
Albinas Bagdonas, Remigijus Bliumas. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.