2019 m. žiemą vyko akademinė ekspedicija, kurios metu Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto (VU ATSI) IV kurso studentų grupė, lydima lektoriaus Vyčio Vidūno ir doc. dr. Deimanto Valančiūno, aplankė Indiją ir Nepalą. Ekspedicija siekiama plėtoti akademinį bendradarbiavimą tarp Pietų Azijos regiono šalių ir Lietuvos, skatinti Pietų Azijos akademinių bendruomenių domėjimąsi Lietuva ir populiarinti Pietų Azijos studijas Lietuvoje.
Pirmasis ekspedicijos taškas – Džavaharlalo Nehru universitetas (JNU) Naujajame Delyje. JNU yra vienas didžiausių, svarbiausių ir prestižiškiausių universitetų Indijoje, 2017 m. Indijos prezidento apdovanotas geriausio Indijos universiteto titulu. Universitetas ir jo studentų miestelis yra įsikūrę Pietų Delyje, didelėje saugomos gamtos teritorijoje. Toks unikalus universitetinio miestelio gamtovaizdis padarė įspūdį visiems ekspedicijos dalyviams.
„Pats JNU labai nustebino. Tai didžiulis universitetas su itin didele teritorija. Kai važiavome rikša iki savo bendrabučio, maniau, kad tai tėra Delio dalis. Nustebau, kai sužinojau, kad visas universiteto teritoriją juosiantis žiedas su visa infrastruktūra yra JNU teritorijos dalis. Pats universitetas kuklus, nėra modernumo ir pedantiškos švaros, bet nėra ir purvo. Ten tiesiog kitaip. Labai patiko tos vietos, kur koridorius veda į tarsi atvirą terasą, iš kur atsiveria nuostabus vaizdas į universitetinį miestelį persmelkiančias džiungles. Taip pat sužavėjo mažos valgyklėlės su girliandomis išpuoštais įėjimais ir bolivudo kanalais mažo televizoriuko ekranėlyje. O flora ir fauna tiesiog pakerėjo: burundukai, papūgos, povai – ypač džiaugiausi juos pamačiusi! Nustebino ir daug emocijų sukėlė netikėtai šalikėlėje pamatyta dygliakliaulė bei mažyčiai šuniukai prie mūsų bendrabučio“, – įspūdžiais dalijosi į ekspediciją keliavusi studentė Dominika Olicka.
Ekspedicijos dalyviai keturias dienas praleido JNU universitetiniame miestelyje. Čia ekspediciją globojusios JNU Socialinių mokslų fakulteto profesorės K. B. Usha pastangomis buvo suplanuota nemažai ekspedicijos veiklų ir renginių. Pirmąją programos dieną ekspedicijoje dalyvavę VU ATSI dėstytojai skaitė viešas paskaitas. Lektorius V. Vidūnas skaitė pranešimą apie sanskrito ir lietuvių kalbos lingvistines sąsajas. Po pertraukėlės vyko lietuviško filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ fragmentų peržiūra ir doc. dr. D. Valančiūno vedama diskusija. Filmo fragmentus žiūrėję JNU studentai ir dėstytojai lietuvišką filmą lygino su analogiškais indiškais filmais, ieškojo paralelių tarp Indijos ir Lietuvos kovų už nepriklausomybę.
Kitą dieną vyko svarbiausias ekspedicijos Delio programos renginys – JNU Tarptautinių studijų instituto Rusijos ir Centrinės Azijos studijų centro ir Jeano Monnet Europos ekonominės integracijos ir energetinio saugumo katedros organizuota tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „India and The Baltic States: Commemorating 150th Birth Anniversary of Mahatma Gandhi (Indija ir Baltijos valstybės: 150-ąsias Mahatmos Gandžio gimimo metines pažymint)“. Konferencijoje kartu su JNU doktorantais bei jaunaisiais mokslininkais pranešimus skaitė ir visi penki VU ATSI IV kurso Pietų Azijos studijų programos studentai. Keliose konferencijos sesijose buvo diskutuojama labai įvairiomis temomis – nuo istorijos iki ekonomikos ir šiuolaikinių socialinių santykių. Konferencijoje dalyvavo ir tuo metu savo tyrimus JNU atlikęs mokslininkas iš Lietuvos, VDU profesorius Vytis Čiubrinskas – jis vadovavo vienai iš konferencijos sesijų. VU studentai skaitė pranešimus apie M. K. Gandhi ir litvako iš Rusnės H. Kallenbacho ryšius ir bendrą veiklą (D. Olicka), Pietų Azijos studijas Lietuvoje (Anastasija Etevičiūtė), identitetą ir atminties politiką Lietuvoje (Darius Sruoginis), emigraciją Baltijos šalyse ir Lietuvos diasporas pasaulyje (Vaiva Lukšytė), Lietuvos studentų gyvenimą ir studijavimą Indijoje (Irma Kondrataitė).
„Konferencijoje visi skaitėme pranešimus, aš labai jaudinausi, bet buvo įdomu ten dalyvauti. Susipažinome su studentais, kurie domisi Lietuva. Pats universitetas man labai patiko, norėčiau ten sugrįžti. Dėl mūsų įtemptos programos beveik nebuvo laiko aplankyti turistinius Indijos sostinės objektus. Bet ir per trumpą laiką įsimylėjau Delį. Tikiuosi tikrai čia grįžti“, – apie konferenciją pasakojo studentė A. Etevičiūtė.
Ekspedicijos dalyviai taip pat aplankė Lietuvos Respublikos ambasadą Delyje, kurioje VU ATSI studentus ir dėstytojus priėmė nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Julius Pranevičius. Ambasadoriui ir ambasados darbuotojams buvo pristatyti ekspedicijos tikslai, aptarti Lietuvos ir Indijos akademiniai ryšiai, Indijos svarba pasaulio ekonomikoje, akcentuotas Pietų Azijos studijų poreikis Lietuvoje.
Po intensyvaus ir turiningo vizito Naujajame Delyje ekspedicijos nariai pajudėjo Nepalo sostinės Katmandu link. Pakeliui, kaip ir buvo numatyta, dviem dienoms stabtelėjo Varanasyje, kur turėjo progą giliau susipažinti su tūkstantmetėmis Indijos kultūros tradicijomis. Studentai norėjo išbandyti išgarsėjusią kelionę indiškais traukiniais, todėl beveik 800 kilometrų, skiriančių Delį ir Varanasį, važiavo naktiniu traukiniu. Kadangi tuo metu Indijoje vyko didžiulė religinė šventė Kumbha Mela, Varanasio kryptimi tuo pačiu traukiniu važiavo ir būriai piligrimų.
„Kelionė traukiniu buvo savotiška, bet vis dėlto džiaugiuosi, kad pasirinkom važiuoti pigesne klase, nes tai puiki galimybė pajausti, jog esi Indijoje. Beprotiškai daug žmonių, iš kurių dalis buvo be bilietų, ir visi keleiviai kovojo už kiekvieną centimetrą traukinyje. Atėjus nakčiai, stovintys žmonės pavirto gyvu kilimu – vargu ar buvo galima rasti ant grindų vietą kojai padėti. Beje, dėl tokios žmonių gausos vagone buvo labai šilta. Kadangi mes atvykome anksti ryte, buvo tamsu. Varanasio stotis su įvairių spalvų apšvietimu atrodė lyg pasakiška pilis“, – pasakojo A. Etevičiūtė.
Varanasis yra vienas seniausių Indijos miestų, aukojimams skirtų laiptų (ghatų) kaskadomis besileidžiantis prie švenčiausios indams Gangos upės. Aplankyti Varanasį, pasivaikščioti Gangos pakrante, stebėti rytinius ir vakarinius upės pasveikinimo ritualus – viena įspūdingiausių patirčių Indijoje.
Po trumpo vizito Varanasyje ekspedicija tęsė kelionę į Katmandu. Čia taip pat įvyko planuoti vizitai į du svarbiausius Nepalo universitetus – Nepalo sanskrito universitetą (NSU) ir Tribhuvano universitetą (TU). Ekspedicijos dalyviai bendravo su abiejų universitetų mokslininkais ir studentais, skaitė pranešimus apie Lietuvą. Vienas svarbiausių ekspedicijos Nepale pasiekimų – pasirašytas VU ir Nepalo sanskrito universiteto bendradarbiavimo memorandumas. Vizito pas TU rektorę prof. dr. Sudha Tripathi metu buvo aptartos ir būsimo bendradarbiavimo tarp TU bei VU galimybės.
Ši išvyka suteikė daugybę naujų galimybių, žinių ir patirčių ekspedicijoje dalyvavusiems VU ATSI studentams. Ekspedicija praplėtė VU akademinius ryšius tiek Indijoje, tiek ypač Nepale, nes tokio pobūdžio akademinių tarpinstitucinių ryšių su Lietuva iki šiol nebuvo. Tokie ryšiai yra nepaprastai svarbūs ir ekspedicijos aplankytiems universitetams, jų akademinėms bendruomenėms.
„Nors tokios ekspedicijos nėra dažnos tarp studentų aukštosiose mokyklose, atsirado daug institucijų ir fondų, kurie buvo neabejingi mūsų iniciatyvai ir sutiko paremti. Manau, kad Lietuvoje tokių studentų projektų turėtų būti vykdoma daugiau, nes tai ne tik puiki galimybė gauti įvairialypės patirties, bet ir dar vienas būdas įprasminti savo studijas“, – teigė viena iš ekspedicijos iniciatorių I. Kondrataitė.
Ekspedicijos dalyviai dėkoja už paramą Lubov Derczanski Hamied stipendijų fondui, Alessandro Pannone, garbės konsului Rajinder Kumar Chaudhary, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetui, Azijos ir transkultūrinių studijų institutui, VšĮ „Azijos menų centras“, VšĮ „Lietuvos–Indijos forumas“.