AugusteTradiciškai VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros pirmo kurso studentai, paskatinti dėstytojos Rasos Bačiulienės, džiugino tuos, kuriems reikia pagalbos, ir įgyvendino šaunius socialinius projektus.

Augustė Truncaitė savanoriavo SOS vaikų kaime. Studentė kiekvieną šeštadienį leisdavo laiką kartu su intelekto sutrikimų turinčia keturiolikos metų mergaite Gabriele. Jiedvi kartu eidavo pasivaikščioti, pasivažinėti riedučiais, paiškylauti. „Savanorystės pradžioje buvo baisoka, – prisipažino Augustė. – „Gabrielė neturėjo draugų, visiškai nerodė emocijų, tačiau kai vieną dieną ji mane apkabino ir be žodžių pasakė „Būk savimi“, visas nerimas iš karto atlėgo.“ Augustė prasitarė, kad Gabrielė buvo akstinas netingėti, padaryti kažką prasminga. „Dabar turiu jau dvi globotines-drauges, kitai mergaitei devyneri,“ – šypsosi Augustė.

Irutė Gudebskaitė, Arnas Lotūžis, Gintarė Klimavičiūtė ir Greta Meištaitė visą pusmetį savanoriavo Vilniaus Arkivyskupijos įsteigtame socialiniame centre „Betanija“, kuris kasdien pamaitina per šimtą benamių ir skurstančių, dovanoja jiems maisto produktų. Studentai pripažino, kad savanoriavimas šiame centre buvo iššūkis. „Tai buvo gera proga išbandyti save, – pripažino Greta. – Aš visiškai pakeičiau savo nuomonę apie benamius. Anksčiau jų vengdavau, jei sutikdavau troleibuse, stengdavausi atsitraukti kuo toliau, bet dabar suprantu, kad ne kiekvienas pasirenka tokį gyvenimo būdą. Kiekvienam rekomenduočiau apsilankyti „Betanijos“ centre ir pradėti ten savanoriauti.“ Studentė Irutė savanoriaudama šiame centre suvokė, kiek daug maisto išmetame net nesusimąstydami, o kažkas net neturi paprastos duonos riekės.

Deimante2Deimantė Mackonytė ir Rita Rupšienė savanoriavo vaikų dienos centre „Atsigręžk“. Studentės padėjo vaikams daryti namų darbus, kartu skaitė knygas, kūrė rankdarbius. Prieš Kaziuko mugę kartu iš siūlų gamino katinėlius, vieną savaitę paskyrė veiklai „Be patyčių“. Kartu su vaikais sukūrė video „Kiekvienas gali piešti“. 

Milda Pasaravičiūtė savanoriavo organizacijoje „Socialinis veiksmas“, kuri jau 12 metų dirba siekdama įtvirtinti kokybišką savanorystę Lietuvoje ir už jos ribų. Milda padėjo savanoriams, atvykusiems iš užsienio, lengviau integruotis į vietos bendruomenę Lietuvoje, organizavo laisvalaikio veiklas.

Vestina2

 

Vestina Liobikaitė savo laisvą laiką skyrė Utenos jaunimo centrui, kuriame lankosi 14-18 metų paaugliai. Vestina mokė juos pinti draugystės apyrankes, beje, paaiškėjo, kad tai ne taip jau ir paprasta. Kartu su paaugliais surengė vakarą, kurio metu patys pasigamino cepelinus, žaidė socialinius žaidimus, demonstravo madas ir žiūrėjo filmus. Kai kurie filmų pabaigos nesulaukė – užmigo. 

 

Gintarė Lukoševičiūtė ir Indrė Trijonytė lankėsi Užsieniečių integracijos centre. Studentės sakė, kad tai buvo puiki proga sužinoti apie centrą, jo veiklą ir gyventojus. Gintarė baiminosi, jog bus sunku dėl kalbos barjero, bet be reikalo. Dauguma centro gyventojų mokėjo angliškai, kai kurie ir lietuviškai. Studentės papasakojo pabėgėliams apie lietuvių Velykų tradicijas, žaidė įvairius žaidimus. „Malonu ten dirbti, nes žmonės labai pozityvūs,“ – džiaugėsi Gintarė.

Gintare Indre

Ieva Gyvytė ir Nomeda Preibytė savanoriavo organizacijoje „Kavos galia“, kurios tikslas suteikti sutrikusio intelekto žmonėms galimybę įgyti darbo įgūdžių, mažinti atskirtį. Šiuo metu organizacijoje yra 20 neįgaliųjų ir dešimt padėjėjų. Ieva savanoriavo pirmą kartą. „Negaliu įsivaizduoti geresnės patirties nei ši,“ – džiaugėsi studentė.

Kotryna1Arina Kairaitytė ir Kotryna Svežakovaitė tris mėnesius savanoriavo Visų Šventųjų šeimos paramos centre. Studentės padėjo vaikams daryti namų darbus, kartu pirko produktus ir gamino, žaidė, o dienos pabaigoje susiburdavo į ratą aptarti prabėgusios dienos. „Jeigu kas nors galvoja apie savanorystę, tikrai rekomenduoju čia ateiti, – sakė Kotryna. – Tokie draugiški ir motyvuoti žmonės, tokia teigiama energija.“

Monika Gigaškaitė, galima sakyti, įgyvendino sėkmės istoriją. Pabėgėlių centre studentė padėjo Izmailui iš Uzbekijos susirasti darbą, surado jam lietuvių kalbos mokytoją, Izmailas per kelis mėnesius gerai pramoko lietuvių kalbos ir dabar sėkmingai dirba picų kepėju.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos