G. ValickasProfesorius Gintautas Valickas dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas teisės psichologijos studijas. Trumpame interviu prof. dr. G. Valickas papasakojo kas laukia studentų, ką šiuo metu tiria teisės psichologai bei kaip studijų programos absolventai gali prisidėti prie aukštesnės teisinės kultūros kūrimo.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Pradžia buvo susijusi su nepilnamečių teisės pažeidėjų, jų asmenybės ypatumų tyrimais, siekiant suprasti, kokios aplinkybės gali paskatinti žmogų pažeisti priimtas elgesio normas, kaip jam galima padėti sugrįžti į prosocialų raidos kelią. Vėliau teko susidurti su teisėsaugos pareigūnų individualių charakteristikų ir jų atliekamos veiklos tyrimais: kaip galima jiems padėti atskleisti įvykdytą nusikaltimą, sumažinti patiriamą stresą, priimti tinkamą sprendimą kritinėje situacijoje, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras pareigūnas. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame pareigūnų elgesio suvokto teisingumo tyrimams, analizuojame, kaip nuteistieji, nukentėjusieji nuo nusikalstamų veikų ir kiti teismo proceso dalyviai vertina teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesį, koks yra teisėjų, prokurorų, pataisos pareigūnų įvaizdi. Visi šie tyrimai buvo ir yra atliekami sprendžiant vienokias ar kitokias praktines, realaus gyvenimo problemas.

Teisės psichologija, tikriausiai ne vienam jaunam žmogui, yra nelabai aiškus dalykas. Kaip siejasi teisės ir psichologijos sritys, kuo jos viena kitą papildo?

Yra keletas svarbių psichologijos ir teisės sąveikos sričių. Pavyzdžiui, psichologai teikia paslaugasuneven scale panoramic teismo, pataisos įstaigų, policijos ir kitiems teisėsaugos pareigūnams (vertina liudytojų gebėjimą duoti parodymus, dalyvauja jų apklausoje, atlieka įvairias teismo psichologines ekspertizes, nustato, ar kaltinamieji meluoja, ar ne, prognozuoja būsimą nuteistųjų elgesį). Psichologinių žinių taikymas gali padėti teisėsaugos pareigūnams tirti nusikaltimus, spręsti teisinius ginčus, priimti teisingus sprendimus, skirti kaltinamiesiems tinkamą bausmę. Visais minėtais atvejais psichologinių žinių vartotojai yra teisės taikytojai (teisėjai, policininkai, advokatai), o psichologas atlieka kurį nors įstatymo numatytą procesinį vaidmenį (eksperto, specialisto, liudytojo). Psichologai, kurie dirba teisinėje aplinkoje (teismo prašymu atlieka psichologinę ekspertizę arba teikia specialisto išvadas), turi būti gerai susipažinę su atitinkamais įstatymais ir jų taikymo praktika, taip pat su teisės psichologo profesinės etikos standartais.

Psichologai taip pat atlieka įvairius justicijos veiklos, teisės problemų ir teisėsaugos pareigūnų, užtikrinančių įstatymo veikimą, tyrimus. Pavyzdžiui, pastaruoju metu psichologai daug dėmesio skiria šiems tyrimams: 1) liudytojų atminties – įvykio įsiminimo (įvykio stebėjimo sąlygos, įvykio metu patirtas stresas, ginklų panaudojimas, individualios liudytojo ir nusikaltėlio charakteristikos); įvykio išlaikymo (laiko trukmė tarp įvykio įsiminimo ir atkūrimo, kiti įvykiai, kuriuos liudytojas patyrė per šį periodą); įvykio atkūrimo (kokia atpažinimo procedūra yra taikoma – vienalaikis ar nuoseklus stimulų pateikimas, instrukcijos poveikis, liudytojo pasitikėjimas savo parodymais); 2) ginčo šalių kompetencijų (suprasti savo teises, disponuoti savo turtu, sudaryti sandorius, duoti parodymus byloje, stoti prieš teismą), 3) nepilnamečių liudytojų apklausos, vaikų liudytojų ir vaikų nusikaltimo aukų parodymų patikimumo; 4) nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo; 5) nusikaltimų aukoms sukeliamų psichologinių padarinių; 6) žmonių suvokto procedūrinio teisingumo (suvokto teisingumo veiksniai ir padariniai, teisėsaugos pareigūnų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams); 7) pareigūnų atrankos, mokymo, patiriamo streso, sprendimų priėmimo, kompetencijos įvertinimo; 8) teismo, policijos, prokuratūros, bausmių vykdymo institucijų veiklos efektyvumo. Svarbiausias šių  tyrimų tikslas – teikti rekomendacijas, kaip būtų galima pagerinti justicijos institucijų ir jos pareigūnų veiklos efektyvumą.

Papasakokite plačiau ką studijuos, kokių kompetencijų bei kokios patirties įgis studentai pasirinkę šias studijas?

Studentai, pasirinkę teisės psichologijos programą, studijuos tokius dalykus kaip „Teisės psichologija“, „Nusikaltimų tyrimų psichologija“, „Asocialaus elgesio psichologija“, „Penitencinė psichologija“, „Psichopatologija teisės taikymo praktikoje“, „Psichologinis konsultavimas teisėsaugos sistemoje“, „Psichologinis įvertinimas teisėsaugos sistemoje“ ir kt. Jie galės atlikti tyrimus ir taikyti psichologijos žinias tiriant nusikaltimus, atliekant teismo psichologines ekspertizes, kuriant ir įgyvendinant įvairias nusikaltimų bei asocialaus elgesio prevencijos programas, organizuojant ir vykdant teisės pažeidėjų resocializaciją, konsultuojant nusikaltimų aukas ir kitus teismo proceso dalyvius, mokant bei konsultuojant teisėsaugos pareigūnus.

Šiais laikais dažnas klausimas: „O ką tu darysi baigęs studijas?“ Gal galite atsakyti į šį klausimą? Kokios karjeros galimybės laukia absolventų?

Teisės psichologijos programą baigę absolventai galės dirbti įvairiose teisėsaugos sistemos institucijose (teismuose, Policijos departamente prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos, Vadovybės apsaugos departamente prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR Vidaus reikalų ministerijos), įvairiose akademinėse, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose (Lietuvos teisės institute, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centre, Paramos vaikams centre), užsiimti privačia praktika (atlikti teismo psichologines ekspertizes), tęsti studijas podiplominėse psichologijos programose, psichologijos krypties doktorantūroje, taip pat papildyti psichologijos tyrėjų ir dėstytojų gretas.

Kaip jūs manote kaip keičiasi šiandieninės visuomenės požiūris į Lietuvos teisinę sistemą? Ir kaip teisės psichologai gali prisidėti prie jos gerinimo?

Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad pastaruoju metu didėja žmonių pasitikėjimas teisės sistema, teisėsaugos institucijomis ir jos pareigūnais. Psichologų indėlis gerinant visuomenės požiūrį į teisės sistemą gali būti labai įvairus – tiriant justicijos sistemą ir siekiant padidinti žmonių paklusnumą įstatymams, teisėsaugos pareigūnų reikalavimams ir priimamiems sprendimams; rengiant teisėjams, policininkams ir kitiems pareigūnams rekomendacijas, kurios padėtų jiems spręsti įvairias psichologines problemas, užtikrinti proceso dalyvių suvoktą pareigūnų elgesio ir priimamų sprendimų teisingumą, teikti pareigūnams konsultacijas, kaip sumažinti patiriamą stresą, pagerinti psichologinį klimatą, spręsti konfliktus, kaip atrinkti geriausius kandidatus, ateinančius dirbti į teisėsaugos sistemą, kaip tikslingai formuoti teigiamą teisėsaugos institucijų ir pareigūnų (teisėjų ir teismų) įvaizdį.

Plačiau apie teisės psichologijos studijas skaitykite čia.