Prof. habil. dr. Z. NorkusProfesorius Zenonas Norkus dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas sociologijos magistrantūros studijas. Trumpame interviu prof. habil. dr. Z. Norkus papasakojo kas yra sociologija, kas laukia studentų bei kodėl sociologija yra įdomiausias mokslas.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Tai labai ilga istorija, nes pasikeitė ir pati disciplina, kurioje dirbu. Baigiau filosofijos studijas, iš jos apgyniau ir pirmą disertaciją. Mat anksčiau būdavo dvi: daktaro ir habilituoto daktaro. Taigi pirmoji, apginta tolimais 1984 m. buvo filosofijos (Edmundo Husserlio logikos filosofija), o antroji (2002 m.; Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas) – sociologijos disertacija. Gal jau daugiau nei pora dešimtmečių darbuojuosi sociologijos srityje, kuri vadinasi lyginamoji istorinė sociologija. Tai vėberiško stiliaus sociologija. Minėtoje, o ne kurioje nors kitoje srityje dirbu todėl, kad ten turiu pakankamą kompetenciją ir įdirbį, kad parašyčiau tekstų, kurie priimami spausdinti solidžiuose moksliniuose leidiniuose.

Sociologijos profesorius, Martin Kohli, kuris lankėsi Filosofijos fakultete, teigė, kad: „Sociologija yra pats įdomiausias mokslas pasaulyje.“ Tačiau, jauniems žmonėms, ji nėra labai pažįstama. Kaip Jūs apibūdintumėte sociologiją?

Profesoriui Martinui Kohli pritariu. Gal pridurčiau, kad ji įdomiausias mokslas tarp socialinių mokslų, nes visus mokslus sunku lyginti. O įdomiausia ji todėl, kad sociologiškai galima tirti bet kurį socialinės tikrovės reiškinį, kuris tyrėjui įdomus – yra mokslo, meno, religijos, politikos, miesto, kaimo, lyčių, karo ir t.t. ir pan. sociologija. Tuo tarpu pasirinkęs ekonomiką, vadybą ar politikos mokslus jaunuolis turi būti pasirengęs labiau susivaržyti ir apsiriboti. Savo tematikos universalumu sociologija primena filosofiją, tačiau skiriasi empiriniu pobūdžiu. Kitaip sakant, sociologai negali taukšti niekų, bet savo teiginius turi empiriškai pagrįsti. Pagrindinis dalykas, kurio ir reikia išmokti sociologijos studijų metu – tai empirinio tyrimo metodai, kurie skirstomi į kokybinius ir kiekybinius bei yra labai plačiai pritaikomi.

Papasakokite plačiau ką studijuos, kokių kompetencijų bei kokios patirties įgis studentai pasirinkę sociologijos magistrantūros studijas?

Būsimieji sociologijos magistrai studijuoja kritinės sociologijos diskursą nūdienos socialinėse teorijose, racionalaus pasirinkimo sociologiją, šiuolaikines socialinių mokslų metodologines problemas, žinojimo sociologiją, deviacijų sociologines problemas ir kitus dalykus. Atliekama dviejų etapų sociologinių tyrimų praktika: studento praktinės veiklos ir praktinės veiklos aptarimo. Jos metu įtvirtinami ir tobulinami tyrimo problemų sprendimo, gautų rezultatų interpretavimo, išvadų formulavimo ir kiti gebėjimai.

Šiais laikais dažnas klausimas: „O ką tu darysi baigęs studijas?“ Gal galite atsakyti į šį klausimą? Kokios karjeros galimybės laukia absolventų?

Empirinio tyrimo apie sociologijos magistro programos absolventų įsidarbinimą rezultatai rodo, kad 45% dirba privačiose kompanijose (viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų, marketingo, prekybos ir paslaugų), 28% - mokslo ir švietimo institucijose, 17% - kitose valdžios įstaigose, 10% - nevyriausybinėse organizacijose. Net 18% iš jų užima vadovaujančias pareigas. Tiesą sakant, dauguma, o gal ir visi stojantys į magistro studijas, vienokį ar kitokį darbą jau dirba, ir bent vieną aukštojo mokslo diplomą jau turi. Manau, kad sociologijos magistro diplomas yra labai rimta investicija į savo ateitį. Po kokių dešimties metų darbdaviai trūkčios pečiais ir stebėsis, vartydami daugelio šiuo metu madingų studijų programų baigimo dokumentus. Tiesą sakant, stojantiems į šiuo metu madingiausias socialinių mokslų studijų programas labai patarčiau pasiskaityti amerikiečių mokslininko Roberto Shillerio (beje, lietuviškos kilmės) knygą „Kvailių žvejonė“ (lietuviškas vertimas išėjo 2016 m.). Tiesiog sociologija buvo, yra ir liks – taip pat, kaip tiesiog fizika, tiesiog matematika ar tiesiog chemija – aiškus ir atpažįstamas „prekinis ženklas“, kuris byloja, kad tokio diplomo savininkas „turi pagrindus“. 

Kaip Jūs manote, kaip keičiasi šiandieninė visuomenė? Ir kaip sociologija gali padėti ją suprasti?

Atsakant į klausimą, kaip keičiasi šiandieninė visuomenė, sociologijos indėlis yra pats svariausias. Yra daug teorijų ir požiūrių. Visus, kam tas klausimas tikrai įdomus ir kas mano, kad šiuo klausimu jeigu ne dabar, tai ateityje turės ką pasakyti, ir kviečiame į sociologijos studijas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos