2019 m. gruodžio 11 d. Ugdymo mokslų instituto doktorantė Simona Bieliūnė gins disertaciją „Resocializacijai palankūs mokyklos kultūros bruožai: vaikų socializacijos centrų atvejis“ edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 15 val.
Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Vilija Targamadzė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).
Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
doc. dr. Irena Stonkuvienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija –S 007);
prof. dr. Odeta Merfeldaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Audra Skukauskaitė (Floridos universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).
Anotacija:
doc. dr. Irena Stonkuvienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija –S 007);
prof. dr. Odeta Merfeldaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Audra Skukauskaitė (Floridos universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).
Anotacija:
Mokyklų veiklos kaita yra globaliai vykstantis procesas, kurio metu keliami realių versus imitacinių pokyčių klausimai. Jie aktualūs aptariant ir netradicinių mokyklų – vaikų socializacijos centrų – padėtį, išimtinai ugdant delinkventinio elgesio vaikus. Šiame kontekste organizacijos kultūra tampa pagrindiniu mokyklos veiklos efektyvumo ir tobulinimo matmeniu, pabrėžiant vertybinės ideologijos ir praktikos uždaroje įstaigoje reikšmę kiekvieno vaiko resocializacijos proceso rezultatams. Pasirenkant netradicinę mokyklos veiklos efektyvumo sampratą šiame tyrime skirtingi mokyklos kultūros veiksniai analizuojami ir interpretuojami resocializacijos kontekste. Atvejo studijoje atskleisti kultūros profiliai parodė stipriai išreikštų prioritetų nebuvimą, inertišką kultūros formavimąsi – šie duomenys aktualizavo pokyčių poreikį, kurie vienodai reikšmingi tiek švietimo ar nepilnamečių justicijos sistemoms, tiek tyrime dalyvavusiems vaikų socializacijos centrams. Mokyklos kultūros raiškos analizei pasitelkta informantų patirtis identifikavo pasiteisinusių ar siektinų vertybių turinį, galimus mokyklos darbuotojų veikimo principus ir jų įgyvendinimą. Praktiniais įrodymais grįsti resocializacijai palankūs mokyklos kultūros bruožai laikomi pagrindu tiek projektuojant esamų vaikų socializacijos centrų veiklos tobulinimo galimybes, tiek kuriant naujas teorines, teisines ar praktines prielaidas delinkventinio elgesio vaikų resocializacijai.